„Nėra tokio maisto produkto, kurio nesu bandęs rauginti“, – sako Gediminas Grigelis. Druskininkuose gyvenantis biologas, kineziterapeutas, sveikos gyvensenos konsultantas tvirtina, jog raugintas maistas yra jo jaunatviškumo šaltinis. LRT RADIJO laidoje „Lėto maisto kultūra“ G. Grigelis dalijasi fermentuoto maisto receptais.
Iš Vilniaus į miškingą Dzūkiją išsikelti G. Grigelis su šeima ryžosi dėl vaikų sveikatos problemų. Ilgainiui sveikos gyvensenos konsultantas sako pastebėjęs ir kitų gyvenimo mažesniame mieste privalumų.
Susitvarkė sveikatos bėdos
„Vilniuje gimė mano dvynukai. Dvejų metukų sušlubavo jų sveikata, gydytojai pasakė tiesiai šviesiai: „Važiuokite iš Vilniaus.“ Mes pradėjome ieškoti, kur galėtume išvykti: į Palangą, į Italiją, į Ispaniją. Galų gale nusprendėme išvykti į Druskininkus – čia pušynas ir grynas oras.
Po trijų mėnesių, sūnui baigėsi astmos priepuoliai, o kai pirmą kartą nuėjęs į turgų pamačiau, kad ryšulėlis petražolių kainuoja dešimt centų, nebeliko klausimų“, – LRT RADIJO laidoje pasakoja G. Grigelis.
Sveika gyvensena biologas domėjosi visą savo gyvenimą, tačiau sveiko maisto kultūra jį sužavėjo pandemijos metu. Būtent tada prasidėjo jo kelionė po skirtingų tautų gastronomiją, siekiant atrasti jam ir jo šeimai labiausiai tinkančius maisto produktus.
„Sveika gyvensena yra sudėtingas terminas. Domėjausi sportu, joga, kvėpavimo technikomis ir maisto gamyba. Karantino metu baigiau tarptautinius virėjų kursus, turiu trečios kategorijos virėjo diplomą.
Receptų reikia dairytis aplinkui – kodėl tautos valgo tam tikrus maisto produktus, kas auga tam tikrose regionuose“, – priduria jis.
Valgo tik fermentuotą maistą
G. Grigelio maisto racione – pūdytas varškės sūris, raugintas uogų pienas, mėlynosios ievos uogos, brinza, rauginti avinžirniai ir daugelis kitų rauginto ar fermentuoto maisto produktų.
„Sakoma, jog suaugusiems žmonėms negalima valgyti pieno produktų. Pieną gerti sunku, pieną reikia fermentuoti, rauginti, gaminti iš jo sūrį, varškę, ir tai bus fermentuoti produktai, kuriuos galime valgyti. Kodėl? Nes tas maistas jau yra „suvalgytas“ bakterijų. Laktozė, kuri yra kenksminga, yra apdorota bakterijų.
Pienarūgštės bakterijos, arba lakobakterijos, yra vertinamos, nes tai yra mūsų žarnyno flora. Tai vienintelė rūgštis, kurią mes mokame virškinti. Jei neturime žalio pieno ar raugo, galima nusipirkti gerųjų bakterijų ir pasterizuoto pieno. Pasterizuotą pieną galima pašildyti iki 34 laipsnių, įberti druskos ir įmaišyti kapsulę gerųjų bakterijų – viskas, daugiau nieko nereikia, gausite raugą“, – įžvalgomis dalijasi sveikos gyvensenos konsultantas.
Biologas sako, jog gaminant natūralų raugą namuose, reikėtų atkreipti dėmesį į raugui laikyti naudojamą talpą. Stikliniai indai gali sprogti nuo viduje susikaupusių dujų, todėl G. Grigelis pataria naudoti plastmasinius indus ar butelius, paliekant vietos oro terpei.
„Gryno raugo nepatartina gerti. Geriausia įmaišyti du šaukštus raugo į šilto vandens stiklinę. Gerosios bakterijos padeda virškinti maistą – tiek augalinį, tiek gyvulinį. Raugą reikėtų gerti ryte, tačiau vertėtų išbandyti namų gamybos raugą ne tada, kai skubate į darbą, kokteilis suaktyvina žarnyną labai greitai“, – priduria kineziterapeutas.
Reikia tik druskos
Biologas tikina, jog produktų dažniausiai ieško ne parduotuvių lentynose, tačiau gamtoje.
„Man reikia tik druskos. Tačiau nereikia suplakti visų druskų į vieną – druskos yra visa tai, kas yra druskų pavidalo, nei kalio, nei natrio druska nenusėda ant sąnarių. Visi mano žalumynai yra rauginti: kopūstai, morkos. Tai yra lėtas maistas, užtrunka jį pagaminti.
Parduotuvėje perku mėsą, žuvį, lietuvišką kiaulieną, kurią sūdau fermentiniais prieskoniais“, – LRT RADIJO laidoje pasakoja G. Grigelis.
Viso pokalbio klausykite čia:
