Simona ištekėjo prieš šešerius metus. Tuomet, būdama 24-erių, ji su sutuoktiniu planavo vienus kitus metus pakeliauti, pataupyti, gerai įsikurti ir susilaukti trijų atžalų. Gyvenime viskas susiklostė kitaip. Paaiškėjo, kad 31-erių moteris turi per mažą kiaušidžių rezervą, jis ypač greitai nyksta, todėl jos laukia menopauzė nesulaukus nė 40-ies.
Šiandien nevaisinga kas šešta pora. Kaip teigia Simona, ji pastebėjo, kad tarp savo draugų jie yra ta šešta pora. „Kol ilsėjomės ir taupėme, man rado vėžinių ląstelių gimdos kaklelyje, teko skubiai operuotis, tada gydytojai sakė, kad būtų gerai nepastoti metus laiko, mes saugojomės. Paskui nusprendėme, kad jau galime kurti šeimą toliau, bet po metų bandymo nieko nepavyko. Nusprendėme pasitikrinti“, – pasakoja pašnekovė.
Pirmiausia turėjo pasitikrinti vyras. Jis, šypsosi Simona, kelis mėnesius tempė gumą, nes vyrams baisu pažeisti savo ego. „Tačiau problema buvo manyje. Turiu mažą kiaušidžių rezervą, jis ypač greitai nyksta. Man 31-eri, o man gydytojai žada menopauzę nesulaukus nė 40-ies, – sako moteris.
Ji jau turėjo kelias inseminacijas, pirmą pagalbinį apvaisinimą, tačiau bandymas susilaukti vaikų vis dar tęsiasi. Visą šį procesą Simona apibūdina kaip labai sunkų, ilgą, brangų ir skausmingą.
Šiandien poros name trūksta durų, pora neperka baldų, neįrengia virtuvės, neįsistato dušo stiklų, nes visus pinigus skiria akupunktūrai, vaistams ir kitoms procedūroms, kurios bent 1 proc. gali padidinti tikimybę susilaukti vaiko: „Nors valstybė IVF kompensuoja 2 kartus, atsiranda vaistų, papildų, vizitų, papildomų procedūrų, o kai esi apimtas nevilties, nori išbandyti viską. Tada pasižiūri, kad tavo išleidžiamos sumos vien vaistams per mėnesį 300–400 eurų.
Be to, valstybė kompensuoja viską, kas standartiška. Kompensuoja tyrimus, vaistus, dalį IVF procedūrų, bet visada yra papildomų dalykų, kuriuos gali pasidaryti. Pavyzdžiui, yra terpės kiaušialąstėms laikyti ir auginti. Jos skirtingos, mažiau rūgštingos ir atvirkščiai. Tos terpės gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Ką gydytojas paskirs. Bet kokiu atveju IVF, net kai valstybė kompensuoja, tau atsieis 1 500 eurų. Gali atsisakyti, bet jei žinai, kad tavo situacija bloga ir čia tavo paskutinė viltis...“
Neviltį varo ir ilgos eilės, sunku patekti pas gydytoją: „Turi metus laiko pabandyti susilaukti vaikų, tada turi užsirašyti pas gydytoją, jei neturi pažįstamų, reikės laukti, nes eilė prasideda nuo metų. Jei ne pažintys, gali ten ir nepakliūti arba patekti, kai jau per vėlu.“ Sutuoktiniai iš pradžių lankėsi privačioje klinikoje, tačiau ir ten patekti pas gerą, patyrusį specialistą nėra taip lengva.
Simona, sužinojusi, kad turi mažą kiaušidžių rezervą, turėjo viską internete susirasti pati. Gydytojai nieko nepaaiškino, todėl visas sąvokas, susijusias su nevaisingumu, moteris išsiaiškino forumuose. „Mano gydytojas man net į akis nežiūri. Aš jautri ir man reikia, kad viską paaiškintų nuo A iki Z“, – sako ji.
Simona lankosi Santariškių klinikose. Čia jai teikiamos nemokamos psichologo konsultacijos. Kaip teigia pašnekovė, Vilniuje tokių specialisčių, kurios konsultuoja nevaisingumo tema, vos dvi. Vizitas kainuoja 80 eurų, o jo laukti gali tekti 2–3 mėnesius.
„Ji mane labai apramino. Jeigu šis pokalbis būtų buvęs prieš pusę metų, būčiau verkusi kruvinomis ašaromis, bet išmokau susivaldyti. Dabar nebereaguoju ir į nėščias drauges. Gerai, kai gali žarstytis terminais, tyrimų rezultatais ir pan., ir psichologė viską supranta, žino“, – apie psichologės darbo naudą pasakoja pašnekovė.
Jai pasisekė gauti konsultaciją nemokamai. Kai kuriems pacientams nemokamus apsilankymus paskiria gydytojas. „Kai pamatė, kad atėjau su šūsnimi popierių, su atsispausdintais straipsniais, tyrimų rezultatais, turėjau krūvą klausimų, gydytojas pasakė, kad turbūt persitempiau, ir paskyrė man psichologę“, – sako Simona.
Ją piktina tai, kad apie nevaisingumo problemą niekas nekalba, kad tai yra tabu, nors pasaulyje, jei ir toliau bus tokie nevaisingumo mastai, ateityje kas dešimtas vaikas bus iš mėgintuvėlio. Simona pastebi, kad ši tema laikoma gėdinga, ir pažįsta žmonių, kurie tame pačiame klinikos koridoriuje išvydę savo pažįstamą puola slėptis ir gali pradėti vengti žmonių, kurie nėra artimi, bet sužino apie nevaisingumą. Nemalonių situacijų ištinka ir darbe, kai kolegos nieko nežino apie problemą.
„Būna kvaila situacija darbe, kai kas nors išeina tėvystės atostogų, reikia perduoti estafetę kitam. Ją perduoti mėgsta man, nes man jau laikas, nes būčiau gera mama ir pan. Kiekvieną kartą kam nors išėjus tėvystės atostogų aš slapta žliumbdavau, nes niekam nekalbu apie savo problemą“, – apie darbe ištinkančius skaudžius momentus pasakoja moteris.
Simoną stebina tai, kad nors kasmet lankydavosi pas ginekologą, anksčiau apie senkantį kiaušidžių rezervą ji nieko negirdėjo, nors per echoskopiją galima tai pamatyti. Jos giminėje anksčiau nebuvo jokių vaisingumo problemų, o mėnesinės taip pat niekada nekėlė abejonių. „Jos visuomet buvo reguliarios, bet staiga nusprendė pažaisti šokinėjimo žaidimą. Neturėjau jokios minties anksčiau, kad kažkas negerai“, – sako moteris ir priduria, kad jeigu gydytoja būtų patarusi pasidaryti tyrimus, ji būtų tą ir padariusi arba iškart planavusi kūdikį.
Bandant susilaukti vaiko pagalbinio apvaisinimo būdu, reikia pakeisti ir gyvenimo režimą. 14 dienų kasdien tenka leistis vaistus dieną ir vakarą. Moteriai sudaromas grafikas, kada ji turi valgyti, leistis vaistus, miegoti. Vaistus gali tekti susileisti ir 3 valandą nakties. Vaistų leidimasis skausmingas ne tik emociškai, bet ir fiziškai. Iš pradžių reikia susileisti vienus vaistus, po kelių minučių kitus, paskui trečius.
„Mano visas pilvas mėlynas. Vyras man leidžia vaistus, nes aš pati negaliu. Man mirtinai reikia tam tikrą valandą susileisti vaistus. Kai vyras turėjo išvažiuoti, verkiau iš streso, prašiau draugės, ji drebančiomis rankomis bandė tą padaryti“, – prisimena Simona.
Susilaukti vaiko gali padėti akupunktūra, jos procedūras rekomenduoja ir gydytojai, pasikliaujantys tik moksliniais tyrimais. Tačiau Simona iš nevilties griebiasi ne tik mokslu pagrįstų praktikų.
„Aš pas bioenergetikę vaikščiojau, gėriau užkalbėtą vandenį, tokiomis nesąmonėmis užsiiminėjau. Nesu labai religinga, bet vaikštau į bažnyčią ir būtent pranciškonų, nes ten yra nėščios Mergelės Marijos skulptūra. Aš visokiais kraštutinumais užsiimu, siunčiuosi vitaminų iš užsienio, moku muitus, nes nepasitikiu gydytojais“, – prisipažįsta Simona.
Gydytojais nepasitikėti verčia tam tikri momentai, kai gydytojai atsisako išlaukti tinkamesnio momento procedūroms, nes, kaip tikina moteris, nori greičiau uždirbti arba neturi laiko laukti. Ji apsilankė pas kelis gydytojus, norėdama išgirsti daugiau apie savo būklę. Valstybinėse įstaigose dažnai skaudina greitas gydytojų darbo tempas ir empatijos trūkumas, privačiose klinikose aptarnavimo kokybė, pasak pašnekovės, geresnė, tačiau čia visuomet jaučiamas pinigų poreikis.
„Pavyzdžiui, mane labiausiai supykdė, kad aš vaistus visada iš jų turėdavau pirkti [vienoje privačioje klinikoje], važiuodavau po darbo iškart, nes tuos vaistus reikia laikyti šaldytuve ir ne ilgiau kaip 20 minučių kambario temperatūroje. Gerai, kad mano namai šalia, bet jei būčiau važiavusi per pietus ar per kamščius, nebūčiau spėjusi. Aš vaistus privalėjau iš jų imti, bet kai pas juos baigėsi dozės, sužinojau, kad galiu tų vaistų įsigyti ir vaistinėse, ir žymiai pigiau“, – pasakoja Simona, gaunanti maksimalias vaistų dozes, pritaikytas jos svorio ir amžiaus kategorijai. Jos vaistų dėžutė tikrai nustebina savo turiniu, primena pasiligojusių senolių vaistinėlę.
Gydytojas Simonai teigia, kad ji patenka tarp to trečdalio, kurio sėkme jis netiki. Moteris jaučia kaltę, kad norėjo pirmiau pagyventi sau, pasitaupyti, kad turėtų ką duoti savo vaikui. Nors šiais laikais toks pasirinkimas yra įprastas ir laikomas brandžiu požiūriu, Simona negali išsivaduoti iš kaltės jausmo, kad nepabandė kūdikio susilaukti vos ištekėjusi.
„Buvo didelė neviltis, blioviau. Nuo pat pirmos vestuvių dienos kalbėjau, kad noriu bent trijų vaikų. Aš visada labai norėjau vaikų. Norėjau ir įsivaikinti, todėl galvoju, gal prisikalbėjau su tuo įsivaikinimu. Aš visada sakiau, kad noriu suteikti meilę ir galimybę ištrūkti vaikui iš sistemos. Norėjau susilaukti savo ir įsivaikinti vyresnį vaiką, nes mažų visi nori, o meilės reikia ir vyresniems. Kaip tik pasiūliau vyrui užsiregistruoti į kursus, nes įsivaikinimo procesas ilgas. Bet vyras atsisakė, nes jis dar turi vilties.
Kartą po pokalbio su psichologe pakalbėjau su savo vyru, paskui jis užsidarė garaže ir kažką darė dvi valandas. Tik tada supratau, kad jam irgi sunku, nes galvodavau tik apie save, ką turiu dar padaryti, kad susilaukčiau vaiko“, – tvardydama ašaras pasakoja Simona. Ji sako, kad aplinkiniai, jeigu nori neužgauti moters, pirmiausia turėtų išsiaiškinti, ar ji apie tai nori kalbėti. Pati Simona kalba noriai, nes jai nevaisingumas atrodo didelė ir skaudi tema, kuria niekas nekalba, tačiau yra moterų, kurios apie tai kalbėti nenori.
Gydytoja: nevaisingumo problema auga
Gydytoja akušerė-ginekologė Daina Visockienė teigia, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kas šešta pora nevaisinga. Tai sudaro apie 15–18 proc. siekiančiųjų pastoti ir nepastojusiųjų daugiau nei metus, kai poros lytiniai santykiai reguliarūs ir nenaudojama jokia kontracepcija. Apie 20–30 proc. nevaisingumo atvejų lemia moterų sveikatos sutrikimai, maždaug tiek pat – vyrų, apie 10 proc. atvejų abu partneriai turi vienokių ar kitokių problemų, 20 proc. porų nenustatomi jokie sveikatos sutrikimai, lemiantys nevaisingumą, tai vadinama neaiškios kilmės nevaisingumu.
Deja, nevaisingumo problema vis aktualėja, daugėja vyrų nevaisingumo atvejų. Problema darosi aktualesnė ir dėl porų amžiaus, nes susilaukti vaiko siekia vis vyresnio amžiaus poros. Tai ypač aktualu moterims. Dėl amžiaus blogėja lytinių ląstelių kokybė – morfologiškai nesveika kiaušialąstė negali būti apvaisinta, o jei apvaisinimas įvyksta, didėja genetinių ligų rizika, persileidimo tikimybė.
„Šiais metais Amsterdame vykusios ESHRE (Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos – LRT.lt) konferencijos duomenimis, per 50 metų laikotarpį vyriškų lytinių ląstelių spermijų koncentracija 1 mililitre spermos sumažėjo perpus – tai maždaug 1,17 proc. per metus, bet per paskutiniausius 20 metų tendencija mažėti spermos koncentracijai – 2,64 proc. per metus. Ką jau kalbėti apie spermatozoidų kokybę. Stresas, mitybos ypatumai, aplinkos veiksniai, nejudra, sėdimas darbas turi tam įtakos“, – vyrų vaisingumo prastėjimo ypatumus nurodo gydytoja.
Ankstyva menopauzė ir kiaušialąsčių šaldymas
Anot jos, geriausias laikas moteriai pastoti ir sėkmingai išnešioti sveiką naujagimį biologiniu aspektu yra 18–25 metų. Planuodamos nėštumą vėliau, kai įvykdyti karjeros ar kitų tikslų siekimo planai, pacientės gali susidurti su priešlaikiniu arba ankstyvu kiaušidžių funkcijos susilpnėjimu, kai folikulinė kiaušidžių funkcija pamažu menksta.
„Menopauzė yra natūralus brandžios moters gyvenimo periodas, kai kiaušidžių funkcija ima silpti ir galiausiai kiaušidės visai nustoja funkcionuoti. Tai pasireiškia sutrikusiu mėnesinių ciklu, galiausiai mėnesinių nebesulaukiama. Dažniausiai tai nutinka apie 47–55 metus. Ir tai labai individualu. Mergaitė naujagimė turi apie 300–400 tūkstančių pirminių folikulų – tai lytiniai maišeliai, kuriuose bręs lytinės ląstelės kiaušialąstės. Kai mergaitė pasiekia brandą, prasideda mėnesinės, ji jau savo kiaušidėse turi maždaug 100 000 pirminių folikulų. Kas mėnesį vykstant ovuliacijai, subręsta po vieną kiaušialąstę viename lytiniame maišelyje. Kartu pradėję augti keletas kitų folikulų, nepasiekę brandos, sunyksta.
35 m. moteris jau turi apie 30 000 pirminių folikulų. Taigi, kiaušidėse folikulų rezervas baigtinis. Jis neatsikuria. Kai kurioms moterims jis išsenka greičiau nei 45–55 m. Neradau statistikos, kiek ši problema paplitusi Lietuvoje, bet Jungtinėje Karalystėje su ankstyva menopauze arba priešlaikiniu kiaušidžių išsekimu susiduria viena iš šimto 35–40 m. moterų. Priešlaikinis kiaušidžių išsekimas, kai kiaušidžių funkcija išseko moteriai iki 40 m., ankstyva menopauzė – iki 45 metų“, – apie moterų sutrikimus aiškina gydytoja D. Visockienė.
Kartais to priežastys yra žinomos: kiaušidžių endometriozė, chirurgiškai pašalinti kiaušidžių dariniai, operacijos mažajame dubenyje, agresyvus onkologinių, autoimuninių, reumatinių ligų gydymas chemoterapija, spinduline ir biologine terapija, kurią taikant gali nukentėti reprodukcinių audinių funkcija. Taip pat nėštumų skaičius – daugiau gimdančios menopauzės sulaukia vėliau, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, lėtinis stresas blogina kiaušidės kraujotaką, toksiškai ją veikia. Tam įtakos turi ir rasė, pavyzdžiui, juodaodėms šis laikotarpis būna anksčiau nei baltaodėms, bet Azijos kraštų gyventojoms – vėliau. Nemenka įtaką turi genetika, jei šeimos ar giminės moterims mėnesinės baigėsi anksti, didelė tikimybė, kad taip nutiks ir pacientei. Tačiau SKT (sudėtiniai hormoniniai kontraceptikai – LRT.lt) vėlina menopauzę, ją atitolinti gali ir fizinis aktyvumas, sveika mityba.
Kaip teigia gydytoja, jaunos, sveikos moterys, kurių mėnesinių ciklas reguliarus, jei jos neturi minėtų indikacijų, neturėtų jaudintis dėl priešlaikinės menopauzės. Deja, kartais kiaušidžių funkcija susilpnėja, išsenka prieš laiką lyg ir nesant jokios priežasties. Tiesa, kartais nėštumo ir menopauzės simptomai gali sutapti: sutriko ciklas, nemiga, karščio bangos, bendras silpnumas, nuovargis, mieguistumas. Apie tai galima pasikalbėti su savo akušeriu ginekologu per kasmetį vizitą. Gydytojas, pasikalbėjęs su paciente, atlikęs apžiūrą ultragarsu, be jokių papildomų tyrimų gali įvertinti kiaušidžių rezervą.
„Kalbant apie onkologinius susirgimus, sprendžiama, kaip galima būtų išsaugoti kiaušidžių funkciją. Gali būti siūloma taikyti sukurtų embrionų šaldymą, kai atliekamas pagalbinis apvaisinimas, jei pora santuokoje planuoja nėštumą. Pacientei pasveikus, embrionai atšildomi ir perkeliami į moters gimdą. Jei jauna moteris kol kas neplanuoja nėštumo, gali būti užšaldomos jos lytinės ląstelės kiaušialąstės.
Tuo galėtų pasinaudoti ir tos moterys, kurios dėl socialinių, karjeros ar kitų priežasčių neplanuoja nėštumo jauname amžiuje. Savo lytines ląsteles jos galėtų panaudoti vėliau. Taip galėtume padėti moterims, kurių kiaušidžių rezervas yra sumažėjęs, kai tikėtinas ankstesnis reprodukcinės funkcijos išsekimas dėl mano minėtų ir kartais nežinomų priežasčių. Išsekus kiaušidės reprodukcinei funkcijai, pacientei susilaukti savo biologinių vaikų nebegalima padėti net taikant pagalbinio apvaisinimo būdus. Tuomet galimas tik pacientės nėštumas, naudojant donorines kitos moters kiaušialąstes.
Tačiau Lietuvoje pagal įstatymą galima šaldyti kiaušialąstes tik esant medicininių indikacijų – tai yra prieš taikant gydymą, kuris galėtų sumažinti ar panaikinti reprodukcinės liaukos funkciją. Prieš šaldant kiaušialąstes, taikomas medikamentinis gydymas.
Mūsų šalyje kiaušialąstės negali būti šaldomos tik moters noru. Tačiau, esant medicininių indikacijų, vis dažniau sėkmingai taikoma kiaušidžių audinio užšaldymo metodika. Tokiu atveju, pacientei pasveikus, kiaušidės audinys transplantuojamas atgal į moters kūną, viliantis, kad atsikurs kiaušidės funkcija“, – kiaušialąsčių šaldymo galimybes atskleidžia akušerė-ginekologė.
Gydytoja tikina, kad nevaisingumo gydymas dažnai ilgas ir sudėtingas, o iki 2017 m., kai buvo priimtas pagalbinio apvaisinimo įstatymas, būdavo ir brangus. Gera žinia yra tai, kad nuo 2017 m. iš PSDF lėšų kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai. Per metus tokiomis paslaugomis pasinaudoja apie 3 tūkst. porų.
Jei nebūtų Ligonių kasų kompensacijos, tam reiktų planuoti išleisti nuo 4 iki 6 tūkst. eurų. Pagalbinis apvaisinimas mūsų šalyje gali būti atliktas tik susituokusioms poroms.
Psichologė: nevaisingumas – vienas stipriausių stresorių žmogaus gyvenime
Psichologė Romena Kačinienė yra viena iš nedaugelio specialisčių, dirbančių su žmonėmis, kurie patiria nevaisingumo problemą. Ji tikina, kad nesvarbu, ar sunkumų priežastis dvipusė, ar vienpusė, nevaisingumas yra ne vieno iš partnerių, bet poros problema.
Žinoma, tokioms poroms kyla daug intensyvių emocijų: liūdesys, vienatvė, pyktis, pavydas, gėda, baimė, ilgesys, viltis ir kartu beviltiškumas, todėl nevaisingumas psichikos sveikatos specialistų vertinamas kaip vienas stipriausių stresorių žmogaus gyvenime.
„Kadangi pastojimas, nėštumas, gimdymas vyksta moters kūne, ji ir iš aplinkos, ir iš savęs pačios patiria daug daugiau spaudimo nei vyras. Kai nepavyksta pasiekti tokio „paprasto“ dalyko, kas kitiems pavyksta lengvai, kartais moterys jaučiasi kitokios, tarsi brokuotos, kyla gėdos jausmas, norisi nevaisingumą slėpti. Svarbu suprasti, kad jūs nesate blogesnės, tiesiog jūsų kelias kitoks“, – moterų savijautą apibūdina specialistė.
Psichologė teigia, kad nors vyrai dažnai mažiau kalba, tai nereiškia, kad jie yra abejingi. Jų streso įveikos strategijos kiek kitokios: jie koncentruojasi į problemos sprendimą, o ne į emocijų vėdinimą, jie labiau linkę atsiriboti, užsidaryti ir moterys gali tai perskaityti kaip atstūmimą. Be to, vyrai dažnai jaučiasi atsakingi už savo partnerės savijautą, todėl savo jausmus linkę pastumti į šoną manydami, kad bent vienas poroje turi išlaikyti pusiausvyrą ir būti stiprus.
„Mano praktikoje vyrai palieka moteris ne dėl fakto, kad jiedu neturi vaikų, bet dažniausiai dėl to, kokie tampa jų santykiai neturint vaikų.
Kartais poros koncentruojasi vien į tikslo siekimą ir žmonės pameta vienas kitą. Namai gali tapti vieta, kur išliejamos susikaupusios emocijos, bendravime dominuoja skausmas, nebelieka džiugesio. Sustiprėja reikalavimai partneriui suprasti, palaikyti. Keičiasi ir seksualinis gyvenimas, atsiranda daug rutinos, „darymo“. Susiaurėja socialinis tinklas, atsiribojama nuo vaikus auginančių draugų, laisvalaikis tampa ribotas. Bet mano praktikoje nevaisingumas ir bendro tikslo siekimas poras dažniau suartina, atveria naujų poros resursų, ne išskiria“, – tikina R. Kačinienė.
Svarbu suprasti, kad ryšys poroje nėra savaiminis, jį reikia kurti. Vaikai užauga ir anksčiau ar vėliau palieka tėvų namus, todėl raktinis šeimos vienetas vis tiek turėtų būti „ji“ ir „jis“.
„Reikėtų vengti klausimų „ar turite vaikų“, jie laikomi netaktiškais. Reikėtų vengti komentuoti, juokauti šia tema, nes niekada nežinote, gal ši pora tyliai išgyvena netektį. Patarimai, ką reikėtų daryti ar ko nedaryti, raginimai atsipalaiduoti, negalvoti, išvykti atostogų, įsivaikinti skamba nuvertinamai ir tikrai neįkvepia.
Jei žinote, kad porai nepavyksta susilaukti vaikų, stenkitės apie savo nėštumą jiems pranešti raštu, privačiai, kad jie turėtų galimybę kitiems nematant išgyventi skaudžias emocijas, jei tokių kiltų. Svarbu nepriimti asmeniškai, jei draugė į jūsų nėštumą reaguoja ne taip džiugiai, kaip tikėjotės, ar atsisako dalyvauti jūsų kūdikio sutiktuvėse, kitose vaikų šventėse; nėra taip, kad ji nesidžiaugia dėl jūsų, ji tiesiog pernelyg stipriai liūdi dėl savęs.
Užtektų pasakyti, kad jums tie žmonės rūpi, kad kartais pritrūkstate žodžių jiems paguosti ir nežinote, kaip elgtis, bet vis tiek esate šalia ir jei tik ko prireiktų, būsite pasiruošę išklausyti ar padėti“, – kaip nežeisti žmonių, susidūrusių su nevaisingumu, pasakoja psichologė.
