Mūsų savijauta priklauso nuo daugybės veiksnių, o vienas iš jų yra orai. Dažnai sakoma, kad saulė šviečia, bet sąnariuose justi maudimas – tai reiškia, kad orai keisis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, daktaras Vidmantas Vaičiulis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Mano pasas meluoja“ sako, kad orų prognozes akyliau stebėti reikėtų širdies bei įvairiomis kitomis lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.
Ar mūsų kūnas išties yra patikimas sinoptikas ir ar tikrai orai veikia mūsų organizmą? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) docentas Vidmantas Vaičiulis pastebi, kad dauguma gydytojų, kiek mažiau mokslininkų, sutaria, jog keičiantis orams, ar tai būtų karščio bangos, ar slėgis, visada padaugėja pacientų su vienokiomis arba kitokiomis problemomis.
„Iš tikrųjų žmogaus kūnas apie tai duoda žinoti. Būtent pagal tai ir galima jausti besikeičiančius orus“, – sako V. Vaičiulis.
Vis tik docentas pabrėžia, kad nereikėtų prisirišti prie įsitikinimo, jog kūnas gali nuspėti orus. „Gal greičiau žmogus turėtų kažkiek sekti tas orų prognozes ir pagal tai tada ruoštis galimiems negalavimams, jeigu, tarkime, jau skundžiasi kažkokiais negalavimais, ypatingai serga lėtinėmis ligomis, yra vyresnio amžiaus.
Nereikėtų į organizmą žiūrėti kaip į kažkokį termometrą ar barometrą, – pataria jis. – Daugiausiai kenčia sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, lėtinėmis kvėpavimo ligomis, cukriniu diabetu, turintys psichikos sutrikimų, besiskundžiantys nuotaikos kaita, nerimo simptomų turintys žmonės.“
Pasak LSMU docento, tokiems pacientams itin pavojingos karščio ir šalčio bangos. Mūsų organizmai, dėsto jis, nėra prisitaikę prie tokių orų kraštutinumų.
„Ypač prie labai karštų temperatūrų, kokios, pavyzdžiui, buvo pernai vasarą. Kuomet yra karšta, žmonės neretai pamiršta išgerti daugiau skysčių, netenka mikroelementų – išprakaituoja juos. Gali sutrikti širdies ritmas, gali pakilti kraujospūdis.
Kadangi kraujas tirštėja, jį išsunkiau varinėti. Tam, kad jį išvarinėtų, širdis priversta sunkiau dirbti. Tokiu atveju kyla kraujospūdis. Jeigu dar ir, liaudiškai tariant, kraujagyslės pakalkėjusios, tai atsiranda didelė rizika patirti infarktą arba insultą“, – įspėja laidos svečias.
Magnetinių audrų metu bene didžiausias pavojus kyla jau minėtiems širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms. Vis tik net ir visiškai sveiki asmenys gali patirti tam tikrų negalavimų.
Dr. V. Vaičiulio teigimu, magnetinės audros yra reiškinys, kuomet „saulės plazmos dalelės kartu su saulės blyksniais, pliūpsniais, žybsniais yra išmetamos į kosmosą“. Per tam tikrą laiką mūsų atmosferą jų pasiekia dideli kiekiai, todėl susikuria padidėjęs geomagnetinis laukas.
Nors žybsniai saulės paviršiuje vyksta nuolat, anot LSMU Aplinkos ir darbo medicinos katedros docento, ne visi jie yra pavojingi. Visgi, susidarius magnetinei audrai, šio reiškinio galimas neigiamas poveikis sveikatai yra nenuginčijamas. Labai dažni šio reiškinio sukeliami negalavimai, eksperto teigimu, yra nemiga ir pakilęs kraujospūdis.
„Čia yra praktiškai vienareikšmiška gydytojų pozicija, kad geomagnetinių audrų metu ir kelios dienos prieš joms prasidedant tikrai užplūsta pacientų srautai į ligoninių skyrius, ypač kardiologinius. Kartais net tiek vietų nėra, kiek yra pacientų.
[...] Aš pats esu su kolegomis atlikęs tyrimus ir nustatėme, kad maždaug nuo vienos iki trijų dienų prieš geomagnetinę audrą, tą pačią (audros – LRT.lt) dieną arba 1 dieną po (audros – LRT.lt) statistiškai reikšmingai padidėja rizika susirgti miokardo infarktu“, – sako LSMU docentas.
Kalbai pasisukus apie slėgį, tiek žemas, tiek labai aukštas, sako laidos svečias, yra pavojingi. „Jei slėgis yra žemas, vadinasi, atmosferoje sumažėjęs dalinis deguonies įsisotinimas. Tada ir organizmas jaučia deguonies stygių. Įsijungia simpatinė nervų sistema, atsakinga už būseną „kovok arba bėk“, – aiškina daktaras. – Tai paspartina kraujotaką ir padidėja kraujospūdis, nes organizmą reikia aprūpinti pastoviu deguonimi. Jeigu jo lygis krenta, įsijungia mechanizmas, kad paspartintų kraujotaką. Taip automatiškai didėja kraujo spaudimas.“
Jautriems, lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms LSMU docentas rekomenduoja reguliariai stebėti orų prognozes, ypač apie šalčio ar karščio bangas, artėjančias magnetines audras. Daktaro teigimu, taip gyventojai gali iš anksto tinkamai pasiruošti galimiems negalavimams.
Visas pokalbis apie orų įtaką žmogaus sveikatai – laidos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
