Vazos, kuprinės ar net avalynė – mažeikiškiai Ramanauskai senąjį tošininkystės amatą puikiai pakinkė buičiai. Vytautas ir Raimonda LRT TELEVIZIJAI pasakoja, kad anksčiau populiarus amatas dabar yra ties išnykimo riba. Anot jų, beržo tošis yra šilta ir natūrali medžiaga, iš kurios galima ne tik krepšius pinti, bet ir pasigaminti aplinkai draugišką termosą ar įvairiausius indus, į kuriuos, beje, niekada nesigvieš graužikai.
Mažeikiškiai tautodailininkai puoselėja vieną seniausių amatų. Vytautas ir Raimonda Ramanauskai vieni iš nedaugelio šalyje vysto tošininkystę. Iš beržo tošies šeima gamina įvairiausius indus, apavą, krepšius, rankines.
Jauniausias Ramanauskų sūnus Džiugas sako labai besididžiuojantis savo tėvais, kurie ne tik stengiasi išsaugoti senąsias lietuvių tradicijas, bet ir jas praktiškai panaudoti šiais laikais.
„Labai didžiuojuosi savo tėvais, kad apskritai tęsia tradicijas, kad jas išsaugo ir rodo kitiems. Kiek kraujo buvo pralieta, kad mes dabar galėtume kalbėti savo kalba, galėtume rašyti savo raidėmis ir galėtume visas tradicijas turėti savo rankose“, – sako Džiugas Ramanauskas.
Nemažai laiko savo dirbtuvėse praleidžiantis V. Ramanauskas sako, kad čia ruošiamos medžiagos, reikalingos tošininkystės amatui. Žemaitis čia matuoja, pjausto dailiomis juostelėmis tošį. Šias panaudos kuprinei. O iš likučių pagamins dėžutę. Tošis gaunama tik iš beržo. Jos tekstūra primena odą.
„Nors geriausiai beržo žievę atpažįstame iš išorės, tačiau būtent iš vidinės jo pusės viską ir darome, – demonstruodamas beržo tošį pasakoja V. Ramanauskas. – Ji būna išdžiūvusi, ją reikia supjaustyti. Šita tošis yra išskirtinė – labai gerai sluoksniuojasi. Matot, kiek sluoksnių? Tą tošį aš jau panaudosiu keramikai apvynioti.“
Tošį galima pagražinti įvairiais įspaudais. O jų tautodailininko dirbtuvėse net keliasdešimt. Atspaudai pagaminti iš elnio rago. Lygiai taip pat, kaip senovėje. Vytautas pasakoja, kad ornamentuota tošis buvo atrasta per kasinėjimus Kernavėje. Su specialiais įrankiais bandoma atkurti istorinius dirbinius.
„Akelės rodo, kad įspaudas buvo baltiškos kilmės. Nors ir kitose šalyse tai jau naudota. Tai galima sakyti, kad Kernavėje surasti dirbiniai jau rodo to meto globalizaciją“, – šypsosi V. Ramanauskas.
Iš paruoštos tošies troboje gaminami įvairiausi dirbiniai. Tautodailininkė R. Ramanauskienė šį kartą pina dubenį. Tošiniai indai senovėje labai vertinti dėl praktiškumo. Toks nesuduš, o ką įdėjai – neiškris. Tačiau šis amatas nelengvas. Čia reikia stiprių rankų.
„Jei „skystai“ supinsi, tai „skystą“ daiktą ir gausi, – tvirtai pindama dubenį sako Raimonda. – Be tvirtų rankų nebus jokio ilgaamžio daikto.“
Namų šeimininkė atskleidžia keletą tošinių indų savybių. Tokiose dėžutėse laikomas sidabras nesioksiduoja – nepajuoduoja. Niekad nesudrėksta druska. Duona išlieka ilgiau šviežia. O arbatžolės būna kvapnesnės.
„Pirmiausia, ką mes sužinojome, tai kad pelės, graužikai nemėgsta tošies dėl to, kad ji turi daug dervų ir nuo jos apsineša dantys. Na nė vienam nepatinka, kad ir žmogui, jeigu kas nors prilimpa prie dantų. Dėl to maisto produktus senovėje tošiniuose induose laikydavo, kad graužikai nepultų. O taip pat tošis naudota dėl tvirtumo – įskilusiems moliniams indams, puodynėms apipinti“, – praktinę tošinių dirbinių naudą vardina mažeikiškė.
Be to, tošiniai indai sulaiko šilumą. Tad tošimi apsuktas puodelis tarnaus, kaip termosas. Panašiai ir su apavu. Tokios vyžos – puikiausia žiemos avalynė. Iš tošies galima pagaminti beveik viską.
„Pagrindinis dalykas, ko tošis bijo – tai ugnies. Tačiau iš jos atliekų labai geros pakuros gaunasi, – šypsosi tošininkystės amatą norintis išsaugoti žemaitis. – O šiaip labai daug ką galima iš jos pagaminti – ji yra tokia šilta ir natūrali medžiaga.“
Mažeikiškiai sako tošininkyste užsiimantys jau beveik 30 metų. Reto amato išmokė ir vaikus. Tošininkystė senovėje buvo populiari visose šalyse, kur tik augo beržai. Lietuvoje rastas seniausias tošinis dirbinys siekia net neolito laikus.
LRT.lt primena, kad tošis yra beržo žievės kamštinis sluoksniuotas audinys, turintis dervinės medžiagos – betulino ir triterpeno grūdelių, dėl kurių beržo tošis dažniausiai yra balta. Iš tošies gaminamas degutas, rauginės medžiagos, daromos dėžutės, pinami krepšeliai.
Senovėje tošyje rašydavo, ji buvo plačiai naudojama buityje tuose kraštuose, kur augo beržai. Lietuvoje auga šešių rūšių beržai, tačiau tik dviejų – popieržievio ir plaukuotojo beržo, kurių mūsų krašte nėra daug, tošis geriausiai tinka gaminiams.
Reportažą apie senovinį lietuvių amatą – tošininkystę – norinčius išsaugoti Ramanauskus žiūrėkite LRT mediatekos įrašuose.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
