Pasaulyje plinta tendencija – pastatų stogus apželdinti. Pasak botanikos specialistų, taip ankštuose miestuose sukuriamos estetiškos poilsio erdvės, be to, laimima švaresnio oro. Kokie pavyzdžiai išsiskiria pasaulyje ir ką turime Lietuvoje?
Venesuelos sostinėje Karakase vieno pastato stogas primena žaliuojančią pievą. Augalai čia susodinti ant universiteto stogo, šalia įrengtos ir saulės baterijos. Nors kaimynystėje – apgriuvusi infrastruktūra ir kalnai šiukšlių, šalyje sudėtinga aplinkosauginė situacija, Andréso Bejo katalikų universitetas nusprendė atlikti tvarumo eksperimentą – 440 kvadratinių metrų plotą skirti žaliems sprendimams.
„Mes visi norime sodinti, norime atkurti miškus. Bet kad tai darytume gerai ir užtikrintume tvarumą, reikia žengti daugybę žingsnių. Mokomės iš pavyzdžių, kaip kad šis. Jis labai palankus skleisti informaciją, kaip ugdyti tvarų sąmoningumą“, – sako aplinkosaugos tvarumo specialistė Samantha Barrios.
Universitetas nuo užpernai organizuoja atvirus tvarios energijos užsiėmimus. O žaliasis stogas – tai per 6 metus įgyvendinta studentų diplominio darbo idėja.
„Pradėjome ieškoti variantų – kokį aplinkosaugos projektą universitete gali išvystyti du inžinerijos studentai? Kilo idėja, kad žalias stogas gali būti išeitis, taigi jų baigiamasis darbas ir buvo universiteto žaliasis stogas“, – pasakoja aplinkosaugos tvarumo profesorius Joaquinas Benitezas.
Profesoriaus teigimu, projektui keltas tikslas – nauda aplinkai – pavyko – išmatavus viduje temperatūrą, paaiškėjo, kad patalpose po žaliuoju stogu ji žemesnė 3 laipsniais Celsijaus.
Žaliųjų stogų tendencija į Lietuvą dar tik atkeliauja. Pasak Vilniaus universiteto Botanikos sodo Dendrologinių kolekcijų grupės vadovės Raimondos Šimėnaitės, Kairėnuose esantis sodo administracinis ir laboratorinis pastatas su žaliuoju stogu ir apželdintais fasadais – vienintelis toks Baltijos šalyse. Prieš kelerius metus jis buvo rekonstruotas ir pagal architekto Rolando Paleko studijos sumanymą tarsi aprengtas žaliai.
„Pirmiausia su kolegomis sprendėme, kaip visų pirma tuos augalus užkelsime, pasodinsime, kaip priversime augalus atgyti po žiemos, kokie tai turi būti augalai, kurie gali kęsti šaltį, vėją. Mes turėjom tik porą variantų. <...> Pasiteisino būtent šis variantas – mūsų natūrali flora, pieva, augalai, kurie prisitaikę prie mūsų žiemų, vasarų, drėgmės režimų ir apskritai klimato sąlygų, kurios būdingos mūsų kraštui“, – teigia VU Botanikos sodo atstovė Raimonda Šimėnaitė.
Vertikalus želdinimas sukurtas iš išpjautos natūralios pievos, jos sluoksnis įdėtas į metalinius karkasus, likusi ertmė užpildyta dirvožemiu ir kompostine žeme, sumontuota kapiliarinė laistymo sistema. Iš viso įrengtos 196 kolonos. Ant stogo įkurdintas dekoratyvus ir įvairiu metu žydintis želdynas.
„Čia yra daug didesnis karštis nei ant žemės. Ir daug didesnis šaltis. Bet stengiamės pasirinkti augalus, kurie yra nereiklūs. Nors turime 40 centimetrų sluoksnį su drenažu ir visom membranom, kas padėtų augalams išgyventi, vis tiek teko atsižvelgti. Negali auginti labai lepių augalų, – sako R. Šimėnaitė.
Anot pašnekovės, žaliasis pastatas – tai pavyzdys to, kokią gamtą turime Lietuvoje ir kad įmanoma inovatyviais sprendimais išgauti net ir gaivesnį orą šalia modernių pastatų.
