Ieškant sielos draugo lūkesčiai gali būti tokie dideli, kad jų tiesiog neįmanoma įgyvendinti. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ lūkesčių antrai pusei tema kalba psichologė Jovita Žibūdaitė.
Kodėl žmonės į santykius sudeda tiek daug vilčių? Anot psichologės, paprastai po kiekvienu lūkesčiu slepiasi nepatenkintas poreikis arba baimė, kad mums svarbus poreikis nebus patenkintas.
„Pirmos patirtys, kai susiduriame su tais nepatenkintais poreikiais, būna ankstyvoje vaikystėje. Tokiu būdu mūsų protas pasiūlo susikurti kažkokį įsitikinimą, idėją, kaip turėtų būti, kaip su manimi turėtų elgtis pasaulis, kad man nereikėtų vėl patirti tos frustracijos, nemalonios patirties, kurią patyriau anksčiau“, – pasakoja laidos viešnia.
Tokiu būdu užaugame su neįsisąmonintais ar įsisąmonintais įsitikinimais, o tai pereina ir į santykius. Verta pažymėti, kad veikia ne tik ankstyvos vaikystės patirtys, bet ir ankstesnių santykių patirtis, visuomenė, kultūros kontekstas, kuriame mes augame ir bręstame.
„Kiekviena visuomenė turi pasiūlymų, kaip turi atrodyti šeima, vyro ir moters vaidmenys, galų gale – kas turi kepti kotletus“, – sako J. Žibūdaitė.
Žmogus, kuris užaugo šeimoje, kurioje jam trūko dėmesio, gali turėti lūkestį, kad jo šeimoje jo partneris, galbūt – vaikai visą laiką leis kartu. Tuo tarpu jei partneris atėjo iš šeimos, kurioje buvo mažai asmeninės erdvės, turi visiškai priešingus lūkesčius.
Yra mitas, kad su laiku santykiuose lūkesčiai mažėja. Pasak psichologės, tyrimai rodo, jog lūkesčių tema aktuali visuose santykių etapuose.
Plačiau – birželio 4 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
