Įsigiję sodybą vienkiemyje, kauniečiai įkūrė šeimos verslą: poilsio vietos idėją parsivežė iš Balio

Viktorija Lideikytė, LRT.lt
2021.05.14 08:10
„Atokampis“

Kai kauniečių šeima nutarė įgyvendinti iš Balio parsivežtą idėją ir Kaišiadorių rajone įrengti privatų SPA centrą, netrūko besistebinčių – juk į sodybas vykstama nebent švęsti, ką gi sužavės dviem skirtas poilsis kaime? Šiandien nesvarbu, kaitina saulė ar žemę barsto snaigės, atokiuose nameliuose beveik visus metus nebūna laisvų vietų. Tiesa, kuriant šeimos verslą būna ir bemiegių naktų, o kalbos apie darbus neretai sukasi ir prie stalo, šypteli pašnekovė Ieva.

Už unikalių vietų paprastai slypi unikalios žmonių istorijos – jas portalas LRT.lt pasakoja tekstų cikle „Nepamirštama nakvynė“. Jame – ne tik žvilgsnis į išskirtines nakvynės vietas Lietuvoje, bet ir proga susipažinti su įdomių vietų šeimininkais.

Visai nesvarbu, už lango žiema ar vasara, šiandien „Atokampio“ šeimininkai lankytojų dėmesiu nesiskundžia – viešnagę šioje vietoje reikia planuoti gerokai iš anksto, mat visus metus poilsiavietės nameliuose beveik nebūna laisvų vietų. Viskas prasidėjo nuo sprendimo įsigyti sodybą – tada šeima dar nežinojo, kad šis žingsnis taps lemiamas šeimos verslo sėkmės istorijoje.

„Mūsų istorija prasidėjo nuo to, kai Kaune gyvenę mano vyro Vidmanto tėvai pritrūko veiklos ir ėmė galvoti, ką jiems nuveikus. Nors gyveno nuosavame name, pradėjo žvalgytis sodybos“, – portalui LRT.lt pradeda pasakoti viena iš „Atokampio“ šeimininkių Ieva Piraitienė.

„Atokampis“
„Atokampis“ / Sesės Saulės nuotr.

Poilsio namelį įrengė senoje pirtyje

Šeima įsigijo sodybą Kaišiadorių rajone. Kieme stovėjo sena kaimo pirtis – ją šeimininkai perdarė į dviem asmenims skirtą poilsio namelį. Pamanė, jog čia galės priimti svečius, tačiau iš pradžių apie didelį verslą nesvarstė. Aplinkiniams jų mintis kėlė nuostabą – kas gi dviese vyks ilsėtis į vienkiemį?

„Iš pradžių Vidmanto tėvai negalvojo iš to daryti verslo, tačiau po kelerių metų sumanė, kad sodybos gėriu reikėtų pasidalyti ir su kitais žmonėmis. Tiesa, iš pradžių namelio nuoma buvo labiau kaip pomėgis – tiesiog priimdavome žmones, kurie norėdavo čia atvykti.

Kaip tik tada Lietuvoje buvo vakarėliams skirtų kaimo turizmo sodybų bumas. Pamenu, tada žmonės į mus labai keistai žiūrėjo – kalbėjo, kad niekas nevažiuos į kaimą ilsėtis dviese, juk žmonės į sodybas vyksta tik pašvęsti“, – kalba Ieva.

„Atokampis“
„Atokampis“ / Sesės Saulės nuotr.

Idėją padiktavo Balio salos dvasia

Kaune dirbę samdomus darbus, Ieva su Vidmantu vis pasvajodavo apie nuosavą verslą. Tiesa, jog verslo idėja – visai šalia, sutuoktiniai suprato tik po kurio laiko.

„Tik praėjus 6–7 metams, kai Vidmantas Lietuvos sporto universitete baigė taikomosios fizinės veiklos mokslus ir įgijo masažuotojo kvalifikaciją, ėmėme svarstyti, ar galėtume kaip nors prisidėti prie sodybos plėtros, kad ir pats Vidmantas turėtų sau darbo vietą.

Tuo metu kaip tik sutapo, kad jo tėvai išvyko į Balio salą. Ten jie pamatė ryžių laukuose įsikūrusius SPA centrus, iš arti susipažino su visa sveikatingumo centrų kultūra. Jiems sugrįžus į Lietuvą, pradėjome svarstyti idėją atidaryti privatų SPA centrą“, – pasakoja Ieva.

„Atokampis“
„Atokampis“ / Sesės Saulės nuotr.

Žmonės klausdavo, ar laukia pirtis su kubilu

Nieko nelaukusi, vieną sodybos pastatą šeima pritaikė sveikatingumo procedūroms, o kad galėtų darbuotis naujai atsidariusiame centre, Ieva baigė kursus Masažo akademijoje.

„Iš pradžių buvo sunku – nors turėjome pastatą, reikėjo pergalvoti jo koncepciją, nes iš pradžių manėme, kad jame bus ne SPA centras, o šeimos poilsiui skirta vieta. Beje, prieš penkerius metus tokio dalyko kaip poilsis kaime dviem su privačiomis sveikatingumo procedūromis nebuvo.

Žmonės į tai žiūrėjo atsargiai: sulaukėme ne vieno klausimo, ar mūsų SPA – pirtis su kubilu, lankytojai dvejojo, kas atlieka sveikatingumo procedūras – gal žmonės, neturintys tam jokio reikalingo išsilavinimo“, – prisimena Ieva.

Visgi atsirado bandančių, rizikuojančių, o tada ir prasidėjo sklaida iš lūpų į lūpas. Vis didėjant žmonių susidomėjimui, poilsio vietos įkūrėjai pasinaudojo verslo kūrimo kaimo vietovėje galimybėmis: 2017 m. šalia pirmojo namelio atidarė SPA centrą, 2018 m. sodyboje pastatė antrą namelį, 2019 m. – trečią, o 2020 m. renovavo patį pirmą namuką.

„Atokampis“
„Atokampis“ / Sesės Saulės nuotr.
„Atokampis“
„Atokampis“ / Sesės Saulės nuotr.

Užimtumas visus metus – 100 proc.

Ieva pasakoja, kad verslo pradžioje, kai poilsiavietė dar buvo mažiau žinoma, užimtumui įtakos turėjo metų laikų kaita – nors šiltuoju sezonu vietos būdavo išgraibstomos gana greitai, vėsiuoju metu dar likdavo neužimtų dienų.

„Dabar jau galėčiau sakyti, kad, nepaisant to, koks metų laikas, antrus metus visi trys nameliai užimti praktiškai šimtu procentų – sezoniškumas įtakos mums neturi. Tiesa, jos šiek tiek turėjo visa koronos situacija – per ją užimtumas šiek tiek sumažėjo, iki 80–90 procentų“, – sako Ieva.

Tiesa, karantinas atokių poilsio gamtoje vietų įkūrėjams, ko gero, atnešė ir teigiamų pokyčių, svarsto moteris. „Pastebėjome, kad dar iki karantino žmonės pradėjo atrasti galimybę ilsėtis gamtoje – Lietuvoje pradėjo kurtis įvairiausios sodybos, apgyvendinimo įstaigos, glampingai ir pan.

Kadangi patys stebime šią rinką, matome, jog per karantiną tokių vietų dar padaugėjo. Džiaugiamės, kad kuriasi tikrai kokybiškos atokaus poilsio vietos, smagu, kad žmonės jas atranda. Tikiu, kad per karantiną žmonės ėmė šiek tiek kitaip suprasti poilsį ir pandemija dalį žmonių iš didžiųjų kurortinių miestų nukreipė į mažesnius šalies miestelius, kuriuose galima tikrai labai smagiai pasibūti“, – sako Ieva.

„Atokampis“
„Atokampis“ / Sesės Saulės nuotr.
„Atokampis“
„Atokampis“ / Sesės Saulės nuotr.

Paperka tyla ir galimybė pasidaryti tobulą kadrą

Ieva pasakoja, kad dažniausiai poilsį jų įkurtoje vietoje renkasi 25–45 metų poros. Šypteli – daugiausia užsakymų plūsta iš moterų. Iš didžiųjų Lietuvos miestų į gamtą bėgančius lankytojus pavergia trys dalykai: privatumas, tyla ir namelio terasoje įrengta vonia.

„Žmonės be galo džiaugiasi tuo, kad nameliai įrengti atokiai vienas nuo kito, tad svečiai visada gali džiaugtis privatumu, ką, galbūt, sunkiau surasti viešbučiuose ar sodybose, kur kambariai ar namukai būna įrengti greta vienas kito.

Dar vienas mūsų lankytojų atradimas – ofūro vonia terasoje. Vieni tiesiog nori ją išbandyti, kiti pasidaryti įspūdingų nuotraukų – visgi gyvename instagramo laikais.

Abejingų nepalieka ir tyla. Svečiai ne kartą yra sakę, kad nors ir žinojo, kur vyksta, negalėjo įsivaizduoti, kad čia gali būti taip ramu ir taip tylu. Vieni klientai net yra sakę, kad išgirdo tylą – jiems tai buvo keistas, nepatirtas dalykas“, – kalba Ieva ir priduria, kad turi ir nuolatinių lankytojų, pailsėti atvykstančių nuo pat pirmojo namuko atidarymo.

„Atokampis“
„Atokampis“ / Sesės Saulės nuotr.
„Atokampis“
„Atokampis“ / Sesės Saulės nuotr.

Kalbos apie šeimos verslą sukasi ir prie stalo

„Kai darai, kas tau patinka ir tave veža, gyveni idėjomis, o tada norai ir svajonės pildosi savaime“, – šypteli Ieva. Ji atvira – mylimą darbą daug lengviau dirbti nei tą, kuris širdžiai ne toks mielas. Visgi, turint nuosavą verslą, gyventi be rūpesčių nepavyksta.

„Nuosavo verslo kūrimas visada reikalauja bemiegių naktų, sunkesnio darbo. Juk nėra taip, kad galėtum atidirbti nuo 8 iki 17 val. ir iki kitos dienos pamiršti problemas. Dažniausiai ir po darbo valandų tenka telefonu, el. laiškais bendrauti su klientais, tiekėjais.

Šeimoje net juokaujame, kad susėdę prie stalo šnekame vien apie verslą. Mano vyro Vidmanto brolis dirba kitoje srityje, tad patekęs į mūsų ratą juokauja, kad negali būti su mumis vienoje vietoje, nes tiesiog neturi apie ką kalbėti“, – šypteli Ieva.

„Atokampis“
„Atokampis“ / Sesės Saulės nuotr.

Ji pasakoja, kad, pradėjus kurti šeimos verslą, visi imdavosi visų darbų, kuriuos tik prireikdavo atlikti. Atsiradus didesniam žinomumui ir klientų ratui, dabar, nors ir nelengva, poilsio vietos įkūrėjai bando skirstytis atsakomybes.

„Pavyzdžiui, iš pradžių mes su Vidmantu atlikome SPA procedūras, tačiau didėjant krūviui supratome, kad reikėtų papildomų rankų. Vis juokaujame, kad užauginome vaiką tam, kad jį paleistume, dabar SPA procedūras atlieka iš Kauno atvykstančios specialistės“, – pasakoja Ieva.

Kada poilsio vietos šeimininkai ilsėjosi patys – nepamena

Paklausta, kokia yra jų sėkmės paslaptis, Ieva šypteli, kad šio klausimo sulaukia neretai. „Ko gero, pagrindinis dalykas yra didelis dėmesys klientui – nuo pačios pirmos žinutės, kai žmogus atsiunčia užklausą dėl galimo apsistojimo, paklausia kainos, iki akimirkos, kai jis išvažiuoja ir net galvoja apie sugrįžimą. Visada įsivaizduoju save kliento vietoje, galvoju, kaip norėčiau, kad su manimi elgtųsi, kokios paslaugų kokybės tikėčiausi.

Suprantu, kad, ko gero, dėl tam tikrų aplinkybių negalėsime prilygti penkių žvaigždučių lygio viešbučiui, tačiau stengiamės, kad kaimo turizmas tam nė kiek nenusileistų. Manau, mūsų lygiavimasis į aukštos kokybės paslaugas ir yra pagrindinis varikliukas, kodėl žmonės taip nori pas mus atvykti“, – svarsto Ieva.

„Atokampis“
„Atokampis“ / Sesės Saulės nuotr.

Paklausta, kada paskutinį sykį pati vyko ilsėtis, poilsio vietos šeimininkė šypteli – jau neatsimena. „Mėgstame važiuoti prie jūros, tačiau dažniausiai vykstame pavasarį, o ne vasarą, kada pajūryje būna itin daug šurmulio. Anksčiau, kiek leisdavo aplinkybės, bent kartą per metus vykdavome ilsėtis į užsienį“, – pasakoja Ieva ir priduria: dabar šeimos kelionės dažnai tampa ne tik atokvėpiu, bet ir proga pasisemti idėjų bei įkvėpimo.

Pirmą tekstų ciklo „Nepamirštama nakvynė“ istoriją apie Ingos poilsiavietę miške rasite čia. Antrą istoriją apie Ievos namelį medyje skaitykite čia. Trečia istorija apie Mindaugo jurtą – čia.

Jeigu ir Jūs žinote išskirtinių nakvynės vietų Lietuvoje, praneškite apie jas el. paštu tavo@lrt.lt arba žinute LRT feisbuke.

Taip pat skaitykite

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.