Nakvynė tarp lapų šlamesio ir šakų bruzdesio, išvien su medžių kamienais siūbuojančiame namelyje medyje – nebūtinai vien į prabėgusią vaikystę grąžinanti idilė. Šiandien į tokias vietas vykstama atsikvėpti, atkurti ryšio su gamta, pasakoja namelio medyje Alytaus rajone įkūrėja Ieva. Šiemet moters įkurta poilsio vieta pasitinka antrą sezoną, o jos atsiradimo istorija – jaudinanti, kaip ir pats patyrimas, kurį čia kviečiama pajausti.
Už unikalių vietų paprastai slypi unikalios žmonių istorijos – jas portalas LRT.lt pasakoja tekstų cikle „Nepamirštama nakvynė“. Jame – žvilgsnis ne tik į išskirtines nakvynės vietas Lietuvoje, bet ir proga susipažinti su įdomių vietų šeimininkais.
Architektė Ieva Žvinakevičiūtė pasakoja dar mokykloje svarsčiusi, kokiu keliu pasukti: ją, vaikystę leidusią kaime, visada traukė gamtos mokslai, bet širdis krypo ir į architektūros pusę. Moteris paklausė vidinio balso, tačiau nutarė – stengsis, kad jos kūrybą ir gamtą jungtų bendra gija.
Taip ilgainiui Ievos aistra tapo maži nameliai, o labiausiai ji pradėjo domėtis nameliais medžiuose. Jų projektavimo paslapčių moteris mokėsi studijuodama, vėliau išvyko atlikti praktikos į Vokietiją – ten, anot Ievos, nameliai medžiuose statomi itin profesionaliai.
Kurį laiką namelius architektė projektavo kitiems, bet vieną dieną pajautė – atėjo laikas ir pačiai susiręsti namelį medyje. Ji iš karto žinojo ir tai, jog ši vieta bus skirta ne vien jai.
„Man labai norėjosi įkurti namelį, į kurį galėtų atvažiuoti žmonės, neturintys galimybės užsisakyti tokio projekto, tačiau galbūt apie tokį svarstantys, tik pirma norintys išbandyti šią patirtį. Tie, kurie nėra buvę namelyje medyje, turbūt nežino, koks tai jausmas. Taip palaipsniui pradėjau gvildenti mintį įkurti vietą, į kurią žmonės galėtų atvykti išbandyti šios patirties, pailsėti, pabūti arčiau gamtos“, – portalui LRT.lt pasakoja Ieva.
Vaikystės pievos padiktavo ir vietą, ir pavadinimą
Tada moteris kitomis akimis pamatė ir vietą, kurioje prabėgo jos vaikystės dienos. Ji pajuto – namelį medyje statys seneliams priklausančioje žemėje Verebiejų kaime, Alytaus rajone, netoli Žuvinto biosferos rezervato.
„Pamenu, vaikščiojau po pievas ir supratau, kad turime viską, ko reikia tokiai vietai: netoliese yra kūdra, čia esame pasodinę medžių. Kartais taip jau nutinka, kad turi vietą, bet net nesupranti, kad joje gali ką nors daryti, matyt, būni prie jos pripratęs“, – svarsto Ieva.
Atradus vietą, visa kita taip pat ėmė tekėti tarsi sraunios upės vaga. Ievai neteko ilgai sukti galvos dėl poilsiavietės pavadinimo – ji savo 8 kv. m ploto namelį pavadino Paukščių nameliu medyje. Ir ne tik todėl, kad jis – pakilęs virš žemės. Žuvinto rezervatas – viena didžiausių paukščių susibūrimo vietų Lietuvoje, tad iš namelio nuolat girdėti paukščių čiulbesys, o praskrendančius sparnuočius pažinti kviečia čia pat suguldytos paukščių pažinimo knygos.
Nors turėjo idėją, ribojo biudžetas
Dabar Ieva šypsosi – namelio medyje statybos visai nepriminė tradicinių. Visų pirma buvo labai svarbu pasirinkti tinkamą vietą – tam, kad medžiai galėtų išlaikyti namelį, teko užtikrinti, kad tarp jų būtų reikiamas atstumas.
Pats statybų procesas taip pat buvo šiek tiek sudėtingesnis – juk statybines medžiagas reikėjo kelti į medžius. Visgi paklausta, ar susidūrė su iššūkiais, Ieva tik šypteli: „Svarbiausia – vieta. O kai pasirenki tinkamą namelio vietą, telieka priimti teisingus sprendimus.“
Visai ne dėl šių ypatumų ne vieną namelį medyje projektavusiai Ievai statybų procesas nebuvo panašus į standartinio projekto vykdymą. Namelio medyje projektą ji vadina idėjiniu ir džiaugiasi – jį įgyvendinti pavyko tik su daugybės žmonių pagalba. Mielai padėjo ne tik idėja patikėję draugai, bet ir visai nepažįstami žmonės.
„Labai norėjau žmonėms pastatyti namelį, tačiau neturėjau viso tam reikalingo biudžeto. Tada sugalvojau apie savo mintį paskelbti vienoje platformoje. Čia, dar nepastačius namelio, žmonės galėjo prisidėti prie jo sukūrimo. Vieni dar prieš namelio atsiradimą jame įsigijo nakvynių, buvo ir tokių, kurie savanoriškai padėjo statybose. Į pagalbą atvyko ir draugų, ir jų pažįstamų, ir visai nepažįstamų žmonių. Visas procesas buvo labai bendruomeniškas“, – prisimena Ieva.
Apie tai byloja ir galinė namelio siena – joje išgraviruoti visų žmonių, kurie prisidėjo prie namelio atsiradimo, vardai ir tiems žmonėms skirtas padėkos žodis. Net ir prabėgus metams Ieva prisimena namelio atidarymo dieną – ji buvo išties ypatinga.
„Pamenu, surengėme didžiulę šventę, į ją pakvietėme visus, kurie prisidėjo prie namelio atsiradimo, atvyko ir mano seneliai. Buvo įdomu išvysti žmonių reakcijas, mat kai kurie iš jų buvo įsigiję nakvynę namelyje, kurio išvis nebuvo matę. Visi liko sužavėti, tą dieną buvo daug gerų emocijų“, – su šypsena prisimena Ieva.
Ima teirautis, kada vėl galės atvykti
Gerų atsiliepimų apie namelį jo šeimininkė sulaukia dažnai. Kai kurie svečiai, vos tik išvažiavę, ima teirautis, ar galės čia atvykti ir kitu metų laiku. Atrodo, visi vieningai sutaria, jog nakvynė namelyje medyje – išties labai įdomi patirtis.
„Namelis nėra poliais įtvirtintas į žemę – jis pritvirtintas prie medžių ir jo konstrukcija padaryta taip, kad namelis judėtų kartu su medžiais. Todėl, kai pasitaiko vėjuota diena, svyruojant medžiams, kartu su jais šiek tiek juda ir namelis. Žmonėms šis potyris būna įdomus.
Įspūdį palieka ir pakilimas į viršų arčiau medžių lajų, čia pat girdimas lapų šnaresys, šakų braškėjimas. Labai smagu, kai žmonės atvyksta į namelį ir ima teirautis dėl apsistojimo kitu metų laiku, sako, kad norės atvykti dar sykį. Tai mane labai džiugina“, – pasakoja Ieva.
Mažų namelių filosofija Lietuvoje – dar ne tokia populiari
Ieva šypteli – apie mažus namelius galėtų šnekėti valandų valandas. Ji yra įkūrusi ir mažų namelių idėjų Lietuvoje populiarinimo studiją „Jauku-ku“, savo interneto puslapyje rašo apie Lietuvoje esančius poilsio namelius. Jie turi savo magiją ir filosofiją, tiesa, Lietuvoje dar nėra išpopuliarėję taip, kaip svetur, pastebi moteris.
„Pavyzdžiui, poilsiui skirtuose mažuose nameliuose svarbiausia erdvė: stengiamasi įrengti didelius langus, rūpinamasi, kad pro juos atsivertų gražūs vaizdai, kad žmogui būtų malonu ir jis galėtų pajusti akimirkos grožį. Tokiuose nameliuose labai svarbu sukurti emociją.
Kitas dalykas yra maži nameliai, skirti gyventi. Čia prasideda kita filosofija: ji atspindi tokį gyvenimo būdą, kai namuose žmogus laiko tik pačius reikalingiausius daiktus, stengiasi jų nekaupti, kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Pats namelis dažnai būna skirtas tik pagrindiniams poreikiams patenkinti, tad labiau tinka lauko mėgėjų gyvenimo būdui. Jo esmė – ne užsidaryti tarp keturių namo sienų, o išlaikyti kuo glaudesnį ryšį su gamta“, – pasakoja Ieva.
Ir nors gyventi mažoje erdvėje ryžtųsi ne visi, poilsiui tokias vietas lietuviai renkasi vis dažniau, pastebi moteris. „Žinoma, kai pats sukiesi toje srityje, gali atrodyti, jog ir kiti labai domisi mažais poilsio nameliais. Visgi pastaraisiais metais, kai pradėjau savo studijos veiklą, man atrodė, jog per porą mėnesių papasakosiu apie visus Lietuvoje esančius namelius, bet tada prasidėjo bumas – įdomių vietų ir namelių vis daugėja. Smagu, kad žmonės kuria unikalias vietas, o taip pat smagu, kad yra į jas važiuojančiųjų. Žmonės nori atrasti gamtą, dviese ar vieni pabūti jos apsuptyje“, – mintimis dalijasi Ieva.
Įsitikinusi, jog gamtoje svarbu išlaikyti saiką
Nors yra kilusi iš Alytaus, Ieva šiuo metu gyvena Vilniuje. Sako, kad administruoti namelio veiklą per atstumą nėra sudėtinga, o rūpintis jo priežiūra padeda gimtinėje likusi šeima – mama, brolis.
„Pati į namelį dažniau vykstu ne pailsėti, o padirbėti. Projektas dar nėra toks senas, jį atidarėme tik praėjusią vasarą, tad vis atsiranda, ką patobulinti, pataisyti, pagražinti. Tačiau tai ir yra savotiškas mano poilsis“, – šypteli moteris.
Ji drąsiai tikina – jei ir galėtų, namelio kelionėje nieko nekeistų, mat jo kelias buvo toks, koks ir turėjo būti. Ko gero, šis Ievos kūrybinis projektas nėra paskutinis, tačiau šiuo metu naujų planų savo galvoje ji nebraižo. Namelis medyje dar per daug šviežias, kad norėtųsi galvoti apie kitus projektus, o ir persistengti neverta, įsitikinusi Ieva.
„Dabar jau žmonės supranta, kad gamtoje svarbu privatumas, ramybė, tačiau yra daug poilsiaviečių, kur nameliai suštampuoti vienas prie kito. Manau, kad tokiuose gali būti sunkiau pajausti tikrąjį ryšį su gamta, todėl labai svarbu išlaikyti saiką“, – šypteli Ieva.
Pirmąją tekstų ciklo „Nepamirštama nakvynė“ istoriją rasite čia.
Jeigu ir Jūs žinote išskirtinių nakvynės vietų Lietuvoje, praneškite apie jas el. paštu tavo@lrt.lt arba žinute LRT feisbuke.
