Gyvenimas

2020.09.12 21:35

Cukinija naudinga ir žalia, ir paruošta: termiškai apdorojant kai kurių vitaminų net daugėja

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2020.09.12 21:35

Sulaukę cukinijų derliaus, vieni skuba virtuvėje demonstruoti kulinarinius sugebėjimus, kiti į šios daržovės skonio savybes ir panaudojimo galimybes žvelgia įtariai. Vis dėlto šia rudenine daržove paįvairinti savo mitybos racioną išties verta: cukinijos yra antioksidantų, vitamino A ir skaidulų šaltinis. Be to, cukinijose esančios medžiagos tinka prostatos vėžio prevencijai.

Mažai kalorijų, daug antioksidantų

Cukinijos, kaip ir daugelis kitų daržovių, pasižymi nedideliu kaloringumu (100 g cukinijų yra apie 20 kcal). Nors jos turi nedaug kalorijų, šiose daržovėse gausu organizmui naudingų medžiagų: antioksidantų, vitamino A.

„Cukinijose yra nemažai antioksidantų – beta karoteno, liuteino, zeaksantino. Jei vertintume cukinijose esančius vitaminus ir mineralines medžiagas, jos išsiskiria didesne vitamino A koncentracija.

Šie elementai naudingi akių sveikatai, imuninei sistemai, odos būklei, padeda išlaikyti jos grožį ir elastingumą. Beje, literatūroje rašoma, kad cukinijose esančios medžiagos svarbios kai kurių lokalizacijų vėžio, ypač prostatos vėžio, profilaktikai“, – portalui LRT.lt cukinijų naudas vardija gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė.

Cukinijose taip pat gausu skaidulų, padedančių išlaikyti gerą žarnyno sveikatą. „Cukinijose, kaip ir kitose daržovėse, gausu tirpių ir netirpių skaidulų. Kaip žinia, skaidulos gerina virškinimo sistemos sveikatą ir žarnyno veiklą, kontroliuoja cukraus kiekį kraujyje, mažina atsparumą insulinui, reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje. Šios naudos, savo ruožtu, mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – nurodo gydytoja dietologė.

Ji pabrėžia, kad į savo mitybos racioną naudinga įtraukti kuo daugiau daržovių ir pakankamą kiekį vaisių, tai gali būti moliūgai, cukinijos, obuoliai, kriaušės ar kt., svarbu atsižvelgti į sezoniškumą ir rinktis kuo įvairesnius. „Visiems vaisiams ir daržovėms būdingos šios gerosios savybės, dėl kurių ir rekomenduojame jų valgyti kuo daugiau“, – sako gydytoja dietologė K. Jasmontienė.

Didelė ar maža, žalia ar geltona?

Pasak gydytojos dietologės K. Jasmontienės, geriausia rinktis jaunas, peraugti dar nespėjusias cukinijas, kurias būtų galima valgyti su žievele. Jaunos cukinijos pasižymi ne tik geresnėmis skonio savybėmis, bet ir didesne naudingų medžiagų koncentracija.

„Daugiausia antioksidantų yra cukinijos žievelėje, todėl jos patartina nenulupti. Dėl šios priežasties geriausia valgyti jaunas, sumedėti dar nespėjusias cukinijas. Peraugusios cukinijos žievė tampa stora, kieta, todėl dažnai nebevalgoma. Be žievelės valgomos cukinijos nauda natūraliai bus mažesnė.

Šalinti cukinijų žievelę patariama nebent tiems žmonėms, kurie skundžiasi žarnyno sutrikimais, pavyzdžiui, smarkiu pilvo pūtimu. Tokiu atveju, kad sklandžiau vyktų virškinimas, rekomenduojama nulupti visų vaisių ir daržovių odelę“, – nurodo gydytoja dietologė K. Jasmontienė.

Peraugusių, sumedėjusių cukinijų, taip pat cukinijų su pažeista odele ir korėtu vidumi geriau nesirinkti ir dar dėl vienos priežasties – jose gali būti kukurbitacino. Jeigu atsikandę cukinijos pajutote kartumą, daržovę geriau atidėti į šalį.

„Nereiktų valgyti cukinijų, kurios vizualiai atrodo nepatraukliai: jų žievė susiraukšlėjusi, vidus korėtas ir pan. Kartokas cukinijos skonis išduoda, kad joje gali būti kukurbitacino. Visgi apsinuodijimai šia medžiaga gana reti, nes dažniausiai žmogus, pajutęs kartumą, produkto tiesiog nebevalgo“, – teigia gydytoja dietologė K. Jasmontienė.

Kalbėdama apie cukinijų spalvą ir naudingąsias jų medžiagas, gydytoja dietologė pažymi, kad naudingos tiek žaliosios, tiek geltonosios cukinijos, tačiau pastarosiose pastebimas didesnis antioksidantų kiekis.

Termiškai apdorojant kai kurių vitaminų daugėja

Jeigu tik ką nuskintos cukinijos skonis – per prėskas, kankintis tikrai nereikia. Pasak gydytojos dietologės, nors termiškai apdorojant cukiniją dalis naudingųjų medžiagų mažėja, kai kurių vitaminų, priešingai, padaugėja.

„Termiškai apdorojant daržoves, naudingųjų medžiagų kiekis jose keičiasi. Tiesa, jų ne visada vien mažėja. Pavyzdžiui, termiškai apdorotose cukinijose bus mažiau vitamino C, tačiau daugiau vitamino A“, – nurodo gydytoja dietologė K. Jasmontienė.

Ji priduria, kad tai didelės įtakos pasirinkimui, kokią cukiniją valgyti (žalią ar paruoštą), daryti neturėtų, mat vargu, ar cukiniją valgysime vien dėl joje esančio vitamino A. Daržovę veikiau rinksimės dėl visų joje esančių naudingų medžiagų.

„Todėl tiek vienu, tiek kitu būdu pagamintas cukinijas valgyti verta ir vieno recepto, kaip geriau jas ruošti, išskirti nereikėtų“, – paaiškina gydytoja dietologė.

Kam vengti ir kaip nepadauginti?

Specialistė neišskiria grupės žmonių, kuriems cukinijų savo mitybos racione reikėtų vengti, tačiau pažymi, kad cukiniją, kaip ir bet kurį kitą maisto produktą, kiekvieno organizmas priima ir įsisavina skirtingai.

„Dėl jose esančių skaidulų kiekio cukinijos, kaip ir kitos daržovės, galbūt gali būti ne visai tinkamos sergantiesiems uždegiminėmis žarnyno ligomis, besiskundžiantiesiems pilvo pūtimu. Vis dėlto negalėčiau išskirti tam tikro dėsningumo, kadangi tai susiję su individualia tolerancija daržovėms. Panašiai kaip ir su skoniu – kažkam tinka, skanu, o kažkas negali net pažiūrėti“, – kalba gydytoja dietologė K. Jasmontienė.

Turbūt, daug kas yra girdėjęs taisyklę, kad daržovės turi sudaryti didžiąją lėkštės turinio dalį. Ar gali nutikti taip, kad organizmui daržovių bus per daug?

„Praktikoje pastebima, kad daržovių paprastai suvalgoma per mažai, o ne per daug. Žinoma, jei žmogus valgo labai daug daržovių, per dieną – po pusę kilogramo ir daugiau, jam gali pasireikšti tokie simptomai kaip pilvo pūtimas, viduriavimas. Šios organizmo reakcijos susijusios su dideliu skaidulų kiekiu, kurį gauname vienu metu suvalgę daug daržovių.

Vis dėlto tai pasitaiko retai, nebent tokia yra žmogaus individuali tolerancija tam tikroms daržovėms ar vaisiams. Jeigu jam linkę pūsti pilvą, gali būti, kad pilvą pūs ir nuo cukinijų ar kitų daržovių. Žinoma, tokiu atveju žmogus greičiausiai rinksis daržoves, nuo kurių jaučiasi geriau“, – teigia gydytoja dietologė K. Jasmontienė.

Taip pat skaitykite