Gyvenimas

2020.07.17 05:30

Polinezija Palūšėje: Audra iš Kalifornijos parsivežė ir vyrą, ir Tiki kultūros įkvėptą verslo idėją

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2020.07.17 05:30

„Čia vadovaujamės „neknisk proto“ filosofija“, – portalui LRT.lt sako Audra Avižaitė ir Matthew Olsonas, Palūšėje įkūrę Polinezija alsuojančius svečių namus. Kurį laiką gyvenę Matthew gimtojoje Kalifornijoje, jie Ramiojo vandenyno salų dvasią atvežė į Lietuvą ir kviečia išbandyti neeilines pramogas – nakvynę kabančiose palapinėse ar vigvame bei naktinį safarį baidarėmis.

LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Aplink Lietuvą“! Visą vasarą žurnalistai keliaus po atokiausius šalies regionus ir miestelius, kalbins vietos gyventojus, verslininkus bei aktyvius bendruomenių narius, kad jų unikalias istorijas išgirstų visa Lietuva. Apie tai portale LRT.lt skaitykite kiekvieną savaitę.

Ežerų krašte, Ignalinos pašonėje įsikūrusioje Palūšėje, galima rasti ir Lietuvai nebūdingos egzotikos – ant Lūšių ežero kranto stūkso sodyba, kurios kieme – havajietiški drožiniai, šiaudiniai skėčiai, hamakai, kiek atokiau – milžiniška indėnų tipi palapinė, dar vadinama vigvamu.

Panašiai ir sodybos viduje: pasitinka vietoje skrudintos kavos aromatas, bambukais dekoruotos sienos, šviestuvai, pinti baldai. Atrodo, kad neįsėdę į lėktuvą atsidūrėme nuo Lietuvos gerokai nutolusioje Polinezijoje. Net ir kambariai poilsio namuose „Tiki inn“ pavadinti Havajų salų, Taičio, Fidžio ir kt. pavadinimais.

Visa tai sukūrė A. Avižaitė, svečių namus įkūrusi drauge su vyru Matthew, kurį vadina tiesiog Matu. „Juokauju, kad čia, Palūšėje, turime du importus – vyrą ir šunį, abu atkeliavo iš Kalifornijos“, – portalui LRT.lt su šypsena pasakoja ji.

Kaip iš saulėtosios Kalifornijos Matthew atsidūrė miškų ir ežerų turtingoje Palūšėje? „Ilga istorija, – šypsosi Audra. – Pirmą kartą į Ameriką išvykau 1996-aisiais, po trejų metų ten sutikau Matthew. Kurį laiką draugavome, ten gyvenau, tačiau niekada nebuvau prisirišusi prie Amerikos – žinojau, kad tai ne mano žemė, norėjau grįžti į gimtinę. Apie tai papasakojau Matthew, o jis, nenorėdamas manęs prarasti, tą patį vakarą pasipiršo.“

Kitą rytą po piršlybų Audra ir Matthew išvyko susituokti į Las Vegasą. „Net mano tėvai nežinojo, kad tuokiamės. Tada mobiliųjų telefonų dar neturėjome, tad jiems paskambinau iš vienos pakelės degalinės ir paprašiau palaiminti“, – prisiminė A. Avižaitė.

Į koplytėlę Las Vegase pora važiavo mūvėdami džinsus, neturėdami vestuvinių žiedų, o santuokos liudininkus susirado vietoje. Jais tapo kinų pora, taip pat atvykusi registruoti santuokos. „Jie pabuvo mūsų liudininkais, mes – jų“, – juokiasi Audra, pasakodama apie vestuves, įvykusias prieš 21 metus.

Kelerius metus pora dar pagyveno Amerikoje, tačiau tik tol, kol sugalvojo, ką galėtų veikti Lietuvoje. Tiesa, Palūšė nebuvo pirmoji stotelė.

„Buvome įsikūrę netoli Margio ežero Trakų rajone. Vieni pirmųjų importavome į Lietuvą keturračius motociklus ir juos nuomojome. Deja, aplinkybės susiklostė taip, kad veiklos kryptį teko keisti, tad nusprendėme Vilniuje atidaryti keturračių remonto dirbtuves.

Užklupus 2008-ųjų krizei ir su šia veikla turėjome atsisveikinti. Atėjo metas paieškoti vietos mano svajonei, nes visada norėjau turėti didelius namus, kuriuose galėčiau priimti svečius. Kadangi esu profesionali masažuotoja, pagalvodavau ir apie nuosavą spa. Pamenu, kai susidomėjau spa centrais Amerikoje, Lietuvoje tokių dar nė nebuvo“, – pasakoja A. Avižaitė.

Iš pradžių norėjusi įsikurti vandens malūne, verslininkė šią minti netrukus atmetė, o suradusi namą Palūšėje čia ir įsikūrė. „Būtinai norėjau įsikurti prie vandens, nes labai mėgstu viską, kas plaukia: baidares, irklentes ir pan.

Kai prieš daugelį metų Amerikoje irklentes pamačiau pirmą kartą, pagalvojau, kad šis sportas man primena vaikščiojimą vandeniu. Iš pradžių tiksliai nežinojau, kas tai, bet iškart supratau, kad noriu išmokti. Taigi išvykau mokytis į San Diegą. Netrukus irklentes pradėjau vežti ir į Lietuvą“, – pasakoja „Tiki inn“ įkūrėja.

Nei šaknų, nei giminių Ignalinos apylinkėse ji neturi, tačiau jau dešimtmetį namais vadina Palūšę. „Vietos bendruomenė mus labai gražiai priėmė, čia jaučiamės savi, o ir mūsų vaikai šią vietą laiko namais. Vasarą čia būna 105 gyventojai, žiemą – vos 30“, – nusišypso pašnekovė. Paklausta, ar nebuvo keista didmiesčio gyvenimą iškeisti į miško ramybę, sako, kad kartais tiesiog reikia pakeisti požiūrį.

Ir tik iš šono gali pasirodyti, kad Audros ir Matthew įrengtuose namuose trūksta malonaus šurmulio, – žmonės čia užsuka ir žiemą. „Net ir ne sezono metu sulaukiame poilsiautojų, be to, kai kurios įmonės mėgsta pas mus rengti vis labiau populiarėjančias darbostogas (angl. workation), taip pat vadinamuosius timbildingus“, – priduria Audra.

Kodėl į ežerų kraštą pora nusprendė atvežti Polineziją? „Galbūt vyras su manimi nesutiktų, bet kaip šių namų siela ir įkvėpėja sakyčiau, kad viena iš priežasčių ta, jog gyvenome pietų Kalifornijoje, besidriekiančioje palei Ramiojo vandenyno pakrantę. Čia įsikūrę Los Andželas, San Diegas, Palm Springsas, kuriuose žmonės stengėsi atkurti havajietiško atsipalaidavimo kultūrą. Ne paslaptis, kad daugelis praėjusio amžiaus pirmos pusės Holivudo žvaigždžių buvo paveiktos tiki pop įtakos, kūrėsi tiki tematikos barai“, – pasakoja A. Avižaitė.

Darbas baruose nėra svetimas ir lietuvės vyrui – jis profesionalus barmenas. Taigi Audra pradėjo šniukštinėti, kas dedasi Los Andželo tiki baruose, koks gyvenimas ten verda. „Supratau, kad tiki bendruomenė labai stipri. Taip ir sumanėme į Lietuvą atvežti Polinezijos gūsį. Juolab kad tuo metu čia nieko panašaus nebuvo“, – sako ji.

Ji priduria, kad ir tiki reikšmė – labai graži ir jai artima: „Tikiai, panašiai kaip mūsų pagoniškos dievybės, yra angelai sargai Ramiojo vandenyno salynų gyventojams. Jie taip pat turi karo tikius, vandenų tikius ir pan.“, – svečių namų „Tiki inn“ pavadinimo kilmę aiškina savininkė.

Šie poilsio namai ir juos supanti nuostabi gamta į Palūšę atvilioja ir daugybę užsienio svečių. Šeimininkai džiaugiasi, kad apsistoja keliauninkų nuo Pietų Afrikos iki Naujosios Zelandijos.

„Man svarbiausia, kad šiuose namuose būtų vadovaujamasi „neknisk proto“ filosofija, kad kiekvienas čia atvyktų ramiai pailsėti, atsipalaiduoti ir išsivežtų smagių įspūdžių. Atvykus į Lietuvą mane stebino, kad žmonėms trūksta pozityvo, tačiau su metais situacija gerėja ir tai labai džiugina. Taigi čia mes ir kviečiame pabūti pozityviai“, – lietuviškai prabyla Matthew.

Verslininkų pora dirba beveik be laisvadienių – svečius sutinka patys, su visais mielai bendrauja. „Galbūt tai viena priežasčių, kodėl jie čia nori grįžti“, – sako M. Olsonas, kurį žmona vis linksmai pavadina paskutiniu vikingų palikuoniu.

Šeima rengia teminius vakarėlius, kur galima smagiai leisti laiką įsisukus į šiaudinius sijonus, ką nors kepant ir bendraujant. Ne tik neįprastą Lietuvai atmosferą, bet ir daug smagių pramogų savo svečiams siūlo Audra ir Matthew, pvz., nakvynę medžiuose pakabintose palapinėse ar 9 metrų skersmens vigvame (ten taip pat rengiamos gongų meditacijos), indėnišką pirtį, pasiplaukiojimus baidarėmis ar irklentėmis.

Viena populiariausių siūlomų pramogų – naktinis safaris baidarėmis. „Jau penktus metus kviečiame leistis į labai romantišką ir mistišką plaukimą, besigrožint naktiniu augalijos ir gyvūnijos pasauliu. Prie baidarių apačios prikabinome LED lempas, kurios apšviečia vandens plotą 3 metrai į šonus ir 3 metrai į gylį. Tai leidžia pamatyti įstabių ir užburiančių povandeninio gamtos pasaulio vaizdų“, – pasakoja A. Avižaitė.

Nuo Geveikėnų kaimo prasidedantis klasikinis maršrutas vingiuoja per ornitologijos draustinį, kur galima išvysti kylančias pelėdas ar išnyrančias gerves, o žvilgtelėjus į vandenį – ungurį ar miegančią lydeką, šamą, vėgėlę ir įvairių smulkesnių žuvelių. „Maždaug 5,7 kilometro nuplaukiame per porą valandų, gėrėdamiesi ir stebėdami gamtos gyvenimą“, – patikina šeimininkė ir naktinių safarių vadovė.

Anot jos, daugeliui įspūdį daro atkarpa per Meiros upelį, kuris yra vos 30 cm gylio: „Čia galima ir plaukiantį bebrą ar praskrendantį šikšnosparnį išvysti. Tiesa, kai plaukiame pro šią vietą, visuomet prašau maždaug 700 metrų praplaukti tyliai, nesikalbant, netriukšmaujant, pakėlus irklus – srovės užtenka, kad neštų baidarę toliau. Visiškoje tyloje, rodos, ir patys susiliejame su gamta, tampame jos dalimi.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt