Gyvenimas

2020.05.25 21:57

10 maisto produktų, kurių Unikauskas nerekomenduotų valgyti niekam niekada

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.05.25 21:57

Kai kurie vartojami produktai, pasak LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ vedėjo prof. Alvydo Unikausko, nuvarys jus į kapus anksčiau laiko. Štai, pavyzdžiui, margarinas – žmogaus sukurtas produktas, kurio molekulės gamtoje tiesiog neegzistuoja. Šis gaminys, vis dar reguliariai perkamas ne vieno valgytojo, gali pažeisti organizmo ląstelių membranų veiklą ir netgi lemti vėžio išsivystymą.

Kartais atrodo, kad apsipirkinėdami žmonės krauna į krepšius, kas papuola po ranka, tačiau dabar kaip niekada svarbu tai, ką dedame į burną. Nė vienas nenori susirgti arba susirgęs nenori, kad liga būtų sunki, o būtent valgomas maistas gali lemti tiek tai, ar susirgsite, tiek tai, kokia bus ligos forma – sunki ar lengva. „Dabar laikas, kai savo organizmą turite aprūpinti visomis maistinėmis medžiagomis“, – perspėja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius A. Unikauskas.

Norint suprasti, kodėl tai taip svarbu, pirmiausia reikėtų suvokti, kas išties yra maistas ir kam jis mums reikalingas.

Maistas – kuras, maistinės medžiagos. Pirmiausia maisto mums reikia tam, kad gautumėme energijos gyventi. Antra, maistas yra maistinės medžiagos: valgydami mes gauname baltymų, riebalų, mineralų, vitaminų, fermentų.

Maistas – sveikata, signalai. Vienu atveju iš maisto galime gauti daugiau naudos, kitu – mažiau. Be to, maisto medžiagos sugeba smegenims duoti signalus, o į tai sureagavusios smegenys signalus perduoda visam organizmui: ką daryti vienu ar kitu atveju, ko pagaminti, išskirti.

Tačiau maistas gali būti ir nuodai, vagiantys energiją ir iškraipantys signalus. „Mes galvojame, kad tai maistas, bet iš tikrųjų – nuodai. Įvyksta energijos apvogimas ir signalų iškraipymas, o iškraipyti signalai, kai organizmas nebesiorientuoja, kas iš tikrųjų vyksta ir ką reikia daryti, baigiasi ligomis“, – perspėja daktaras.

Jeigu iš maisto produktų išimami riebalai, jie praranda savybę suteikti sotumą, o tam, kad mažai riebalų turintiems maisto produktams suteiktų skonio, gamintojai į juos turi pridėti cukraus, kvapiųjų medžiagų, dirbtinių stabilizatorių ir įvairių chemikalų.

Jis pateikė maisto produktų, nuodijančių organizmą, sąrašą. Tai nereiškia, kad šiuos produktus draudžiama valgyti – tiesiog jie nėra geras pasirinkimas, o dėsite juos ant stalo ar ne, priklauso tik nuo jūsų pačių. Sąrašas pateikiamas maisto produktų „blogėjimo“ tvarka (10-as produktas – geriausias pasirinkimas iš blogiausiųjų 10-uko, 1-as – blogiausias).

Juodasis Unikausko sąrašas: koks maistas nuvarys į kapus anksčiau laiko?

Maisto produktai, kurie nuves jus į kapus anksčiau laiko

1. Mažai arba visai riebalų neturintys produktai

„Tai nuriebalinti produktai: gali būti jogurtas, pienas, grietinė, majonezas, salotų padažas. Visi šie produktai natūraliai savyje turi sveikųjų riebalų, o jeigu etiketėje pažymėta, kad juose mažai arba nėra riebalų, tai reiškia, kad iš šių maisto produktų buvo išimti riebalai, kurie suteikia maistui skonį bei tekstūrą, ir pakeisti kažkuo kitu.

Jeigu iš maisto produktų išimami riebalai, jie praranda savybę suteikti sotumą, o tam, kad mažai riebalų turintiems maisto produktams suteiktų skonio, gamintojai į juos turi pridėti cukraus, kvapiųjų medžiagų, dirbtinių stabilizatorių ir įvairių chemikalų“, – teigia A. Unikauskas.

2. Perdirbta mėsa

Tokia mėsa jūsų organizmui gali ir nieko blogo nepadaryti, tačiau gali tapti ir tiesiog nuodu. Svarbiausia – skaityti tai, kas parašyta etiketėje.

„Jeigu mėsoje yra gausybė chemikalų, nitratų, cukraus, dirbtinių skonio ir kvapo stipriklių, konservantų – tokia mėsa tikrai nėra naudinga todėl, kad joje daugiau nuodų ir žalingų sveikatai priedų. Kita vertus, jeigu perskaitėte, kad joje, pavyzdžiui, įdėta tik druskos, o naudota mėsa – organinė, tada viskas gerai“, – komentuoja profesorius.

3. Genetiškai modifikuoti maisto produktai (GMO)

Tai maistas, kurio sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GM) arba jis pagamintas iš GMO. Kas yra GMO? Tai organizmas, kuriame pakeista genetinė medžiaga paprastai nepasitaiko. Venkite kukurūzų, sojų ir cukrinių runkelių, vartokite ekologiškus produktus – taip tikrai žinosite, kad jie nėra genetiškai modifikuoti.

Jūsų smegenys galvoja, kad maistas yra kur kas skanesnis, nei jis yra iš tiesų. Mononatrio glutamatas greičiau išsekina smegenis, kurios tuo metu jaučia malonumą.

4. Rafinuoti aliejai ir juose keptas maistas

Sėklų, pupelių, rapsų, kukurūzų, sojų aliejai iš tiesų nebėra augaliniai. Jie nestabilūs, nes sudaryti iš polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų. Tokie aliejai labai jautrūs šviesai, karščiui ir deguoniui, jie oksiduojasi ir kietėja, labai greitai apkarsta, todėl tam, kad ilgiau išsilaikytų, gamintojai juos labai šiurkščiai apdoroja chemiškai ir jie labai nutolsta nuo maisto kategorijos.

„Be to, tokiuose aliejuose gausu omega-6 riebalų rūgščių, kurios skatina įvairius uždegimus mūsų organizme. Tokiame aliejuje keptas maistas tampa toksiškas, kartus, todėl į jį dedami papildomai hidrinti riebalai. Geriausia maistą kepti taukuose, svieste arba kokosų aliejuje“, – pataria medikas.

5. Balti miltai ir pusryčių dribsniai

Į šią kategoriją įeina bet kokie perdirbti grūdų miltai, ypač iš šiuolaikinių kviečių. Per miltų gamybos procesą pašalinamos visos naudingos maistinės medžiagos, be to, tam naudojami chemikalai. Maistinės medžiagos reaguoja į karštį, šviesą ir deguonį, todėl produktai negali ilgai išsilaikyti, o šias medžiagas pašalinus produktas gali būti naudojamas labai ilgai.

Tačiau vaikų taip mėgstami vadinamieji sausi pusryčiai – dar viena didžiausių blogybių. Ne vien dėl to, kad dribsniai yra pagaminti iš perdirbtų grūdų, bet juose daug cukraus, dirbtinių skonio stipriklių. Tai nebe maistas, o nuodas, tikina laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas.

6. Maisto produktai su mononatrio glutamatu

Skonio stipriklis mononatrio glutamatas ne maistinė, nuodinga medžiaga. Glutamatas – neuromediatorius, o neuromediatoriai padeda į nervus nusiųsti tam tikrus signalus, kuriuos kūnas siunčia ląstelėms, kad šios sukeltų pasitenkinimo jausmą. Tiesa, neuromediatorių būna ir natūralių, tačiau kai tai sukuriama dirbtinai, mūsų organizmas yra apgaudinėjamas.

„Jūsų smegenys galvoja, kad maistas yra kur kas skanesnis, nei jis yra iš tiesų. Mononatrio glutamatas greičiau išsekina smegenis, kurios tuo metu jaučia malonumą“, – pabrėžia A. Unikauskas.

Šio nuodo – mononatrio glutamato – yra kone visose konservuotose sriubose, bulvių, kukurūzų traškučiuose, salotų padažuose, daugumoje netipinio skonio produktų.

7. Cukrus

„Vienintelė priežastis, kodėl cukrus šiame sąraše nėra pirmoje vietoje, yra ta, kad tam tikrais atvejais cukrus gali būti paverčiamas energija. Kodėl? Cukrus, kuris yra jūsų cukrinėje, yra junginys, kurį sudaro 50 proc. gliukozės ir 50 proc. fruktozės. Iš fruktozės jokios naudos, kepenys ją pavers riebalais ir tuo viskas baigiasi, bet užtat gliukozę galima panaudoti energijai.

Tačiau faktiškai tai yra stipriai perdirbtas maistas. Jis ne tik suteikia energijos, bet iš mūsų organizmo pavagia ir maistinių medžiagų. Mes ne tik kad jų negauname, bet cukrus dar mus nuo maistinių medžiagų ir apvagia“, – pasakoja gydytojas.

Paprastai rekomenduojama cukraus norma – nuo 0 iki 10 gramų per dieną, bet geriausia jo išvis nevartoti. Kaip ten bebūtų, perdozuoti cukraus šiais laikais labai lengva. Kodėl? Parduotuvėje į rankas paimkite bet kurį gėrimą, ledų porciją ir įsitikinsite patys – beveik visur apstu cukraus, sako medikas.

Nebuvo įmanoma sukurti blogesnio maisto produkto nei spurgos, neturinčios jokių maistinių medžiagų ir su tokiu dideliu neigiamu poveikiu sveikatai. Vienintelis skirtumas tarp torto ir spurgos yra tai, kad tortas dažniausiai nėra kepamas aliejuje.

8. Margarinas

Tai sintetinis žmogaus sukurtas produktas, toksiška cheminė medžiaga, rankiniu būdu iš polinesočiųjų pagaminti sotieji riebalai, dar vadinami hidrintais arba transriebalais. Gaminant margariną aukštoje temperatūroje ir aukštame slėgyje vandenilio atomai tarsi bombarduojami. Tai grubiai perdirbti sveikieji riebalai, sukurtos molekulės, kurios gamtoje tiesiog neegzistuoja. „Gamtai net į galvą nešovė, kad galima padaryti tokią kvailystę. Margariną organizmas sunkiai skaido ir virškina“, – kalba daktaras.

Jis paaiškina ir tai, kaip margarinas palaipsniui gali nualinti kūną ir sukurti palankią terpę suvešėti vėžinėms ląstelėms: „Organizmas riebalus naudoja ne tik energijai gauti, bet ir ląstelių membranoms pagaminti. Riebalų rūgštys lemia jūsų ląstelių membranų savybes, o ląstelių membranos – tarsi barjeras, nusprendžiantis, kas turi patekti į vidų, o kas ne. Jeigu organizmui trūksta būtinųjų gerųjų riebalų rūgščių, jis pradeda naudoti bet kokius riebalus, kurie yra jūsų kūne. Todėl organizmas ląstelių membranoms gaminti pradės naudoti transriebalus iš margarino ir taip sutrikdys jų veiklą. Tai visų ligų pagrindas, įskaitant vėžį.“

9. Spurgos, pyragai, glajai

Spurgos – tiesiog visų blogybių rinkinys: jos kepamos rafinuotame aliejuje, tad jose yra hidrintų riebalų, taip pat jose yra cukraus, miltų. Maža to, jose gausu ir kitų chemikalų: stipriklių, dažiklių ir t. t.

„Manau, nebuvo įmanoma sukurti blogesnio maisto produkto nei spurgos, neturinčios jokių maistinių medžiagų ir su tokiu dideliu neigiamu poveikiu sveikatai. Vienintelis skirtumas tarp torto ir spurgos yra tai, kad tortas dažniausiai nėra kepamas aliejuje. Glajus iš dalies yra hidrinti riebalai, tad primena margariną“, – teigia A. Unikauskas.

10. Dirbtiniai saldikliai

Pats blogiausias, niekam nerekomenduojamas vartoti dalykas – dirbtiniai saldikliai, kurie netgi nėra maistas. Dirbtiniai saldikliai neturi jokių maistinių medžiagų, apskritai neturi nieko naudingo – tai tiesiog nuodas, neurotoksinas.

Kai kurie dirbtiniai saldikliai blogesni, kiti – mažiau blogi, tačiau laidos vedėjas pažymi – iš esmės jie visi blogi. Dirbtinių saldiklių gausu dietiniuose kolos gėrimuose, mažai riebalų turinčiuose jogurtuose, kramtomojoje gumoje.

Plačiau – gegužės 21 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Juodasis Unikausko sąrašas: koks maistas nuvarys į kapus anksčiau laiko?
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba, – jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.