Gyvenimas

2020.04.28 22:08

Nenorint žilų plaukų išties teks nesinervinti – tyrimas patvirtino ryšį tarp streso ir žylančių plaukų

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.04.28 22:08

Frazė „nesinervink, nes pražilsi“ pasirodė esanti tiesa, o sunaikinti pigmentą gaminančias ląsteles stresas gali tiesiog per kelias dienas. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas pataria, kokių veiksmų galima imtis norint kaip įmanoma ilgiau išlaikyti natūralią plaukų spalvą – jei rūkote, cigaretes teks pamiršti.

„Atsimenate frazę iš vaikystės, kai jūs ko nors pridirbdavote ir jums vienas iš tėvų arba abudu iš karto sakydavo: aš per tave pražilsiu? O posakį: nesinervink, nes pražilsi? Kad ir kaip iš to juokdavotės, žinokite, kad tai tikrai tiesa. Mokslininkai skelbia pagaliau atradę ryšį tarp streso ir žilstančių plaukų. Kodėl tai vyksta ir ką daryti, kad žilų plaukų neturėtumėte kiek įmanoma ilgiau? Atkreipkite dėmesį – mes nežadame, kad jūs jų neturėsite niekada“, – pažymi profesorius.

Anot jo, naujausi tyrimai rodo, kad plaukams iš spalvotų tampant žilais pagrindinį vaidmenį iš tiesų vaidina stresas. Harvardo universiteto mokslininkai atskleidė mechanizmą, kaip tai nutinka. Dėl atsirandančių žilų plaukų kaltas kortizolis ir su juo susijęs „kovok arba bėk“ režimas.

Medžiagos, išsiskiriančios reaguojant į stresą, ypač norepinefrinas, suaktyvina pigmentą gaminančias kamienines ląsteles ir taip išeikvojamos plaukų dažų atsargos. Sunaikinti pigmentą gaminančias ląsteles stresas gali per kelias dienas.

„Pirminiai tyrimai daugiausiai dėmesio skyrė kortizoliui, streso hormonui, kuris išsiskiria organizme, kai įsijungia simpatinė nervų sistema, „kovok arba bėk“ režimas. Didelis kortizolio kiekis siejamas su daugybe neigiamų pasekmių sveikatai“, – pasakoja medikas.

Tad dėl žilstančių plaukų kalta simpatinė nervų sistema. Šios nervų sistemos skaidulos išsiraizgiusios po visą kūną, įskaitant ir plaukų folikulus, plaukų šaknis. Medžiagos, išsiskiriančios reaguojant į stresą, ypač norepinefrinas, suaktyvina pigmentą gaminančias kamienines ląsteles ir taip išeikvojamos plaukų dažų atsargos. Sunaikinti pigmentą gaminančias ląsteles stresas gali per kelias dienas. Kai šių ląstelių nebėra, nebėra kam gaminti pigmentų, t. y. dažų, o šis pažeidimas negrįžtamas.

„Vis dėlto stresas – ne vienintelė žylančių plaukų priežastis. Tam daug įtakos turi ir genetika. Plaukų žilimą lemia ir melanocitų (pigmento ląstelių) praradimas plaukų folikuluose. Kada tai nutiks, priklauso nuo jūsų genetikos ir, deja, nėra jokio medicininio būdo, galinčio atkurti šias ląsteles ir pigmento melanino gamybą“, – teigia A. Unikauskas.

„Nesijaudink, nes pražilsi“: mokslininkai pagaliau nustatė, kaip stresas keičia plaukų spalvą

Yra ir daugiau veiksnių, lemiančių tai, kad jūsų plaukai ima žilti.

Veiksniai, kurie spartina plaukų žilimą:

– stresas,

– genetika,

– rūkymas,

– baltymų, vitamino B12, vario, geležies trūkumas,

– amžius,

– besikaupiantis oksidacinis stresas.

„Oksidacinis stresas sukelia disbalansą tarp organizme esančių laisvųjų radikalų, t. y. tam tikrų mus žalojančių elementų, ir antioksidantų, medžiagų, kurios juos neutralizuoja. Jeigu antioksidantų trūksta, laisvieji radikalai gali pakenkti audiniams, baltymams ir netgi mūsų DNR“, – sako laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas.

Ankstyvas pražilimas gali būti ženklas, kad galbūt patiriate per daug streso. Naikindamas kamienines ląsteles, kurios regeneruoja plauko pigmentą, stresas veikia ir kitus kūno audinius bei organus.

Jei norite savo natūralią plaukų spalvą išsaugoti kuo ilgiau, galite kai ką padaryti ir patys.

Kaip pristabdyti plaukų žilimą?

– Į mitybą įtraukite daugiau omega-3 riebalų rūgščių, jų turinčių produktų, pavyzdžiui, riebios žuvies.

– Saulėje deginkitės saikingai, nes ultravioletiniai spinduliai žaloja ne tik odą, bet ir plaukus.

– Papildykite vitamino B12 ir B6 atsargas organizme: vartokite kepenis, kiaušinius, pieno produktus, pupeles, mieles, saulėgrąžas.

„Šis tyrimas reikšmingas ne tik ieškant atsakymo, kodėl žyla žmogaus plaukai. Besikeičianti plaukų spalva – tik viena iš ilgalaikio streso pasekmių. Ankstyvas pražilimas gali būti ženklas, kad galbūt patiriate per daug streso. Naikindamas kamienines ląsteles, kurios regeneruoja plauko pigmentą, stresas veikia ir kitus kūno audinius bei organus. Šis atradimas yra svarbus žingsnis tiriant streso poveikį įvairiems audiniams ir ieškant galimo gydymo, kuris sustabdytų žalingą streso poveikį“, – tvirtina A. Unikauskas.

Plačiau – balandžio 23 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

„Nesijaudink, nes pražilsi“: mokslininkai pagaliau nustatė, kaip stresas keičia plaukų spalvą