Vieniems tai – tiesiog ligos pavadinimas, kitiems refliuksas – nemaloni kasdienybė. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas papasakojo, kas iš tiesų sukelia refliuksą, o kas kaltas dėl per mažo skrandžio rūgštingumo. Anot jo, pastaruoju atveju vaistas Nr. 1 – obuolių actas.
„Seniau visus kankino klausimas, kaip susirasti maisto: vyrai eidavo į medžioklę, moterys rinkdavo grybus ir uogas, o šiandien visus kankina klausimas, kaip kovoti su maisto sukeltomis ligomis“, – sako A. Unikauskas.
Statistika paprasta – vienas iš dešimties kenčia dėl refliukso sukeltų problemų, o klausimų, susijusių su šia nemalonia krūtinę deginančia būkle, daug. Tiems, kam rėmuo kartojasi dažnai, tai varginanti kasdienybė, kuri nesirenka nei amžiaus, nei lyties.
Kaip pasakoja profesorius, kai kalbame apie skrandžio rūgštingumą, yra trys skrandžio būklės:
1. Sveiko žmogaus skrandžio rūgštingumo būklė vadinama normoacidine, t. y. normalus skrandžio rūgštingumas.
2. Skrandžio rūgštingumas gali būti per didelis – tai hiperchlorhidrija arba, kaip sako daktaras, tiesiog hiperacidinė būklė, kai rūgšties per daug.
3. Kai skrandžio rūgštingumas per mažas, ši būklė vadinama hipochlorhidrija arba hipoacidine būkle. Kartais būna achlorhidrija, kai skrandžio sulčių nebelieka apskritai, tačiau tai sunkūs retesni atvejai.
Per didelis skrandžio rūgštingumas gali sukelti gastritą, o per mažas skrandžio rūgštingumas turi daugybę nepageidaujamų pasekmių.
Hipochlorhidrijos pasekmės:
– refliuksas,
– rėmuo,
– gastroezofaginio refliukso liga,
– sumažėjęs vitamino B12 kiekis,
– vidurių užkietėjimas,
– sumažėjęs magnio kiekis,
– sumažėjęs cinko kiekis.
„Skrandžio rūgšties pH negali būti mažesnis nei 1. Normali skrandžio rūgštis – nuo 1 iki 3“, – sako gydytojas.
Problema ne skrandžio rūgštis, o autonominė nervų sistema. O mes kažkodėl bandome gydytis skrandžio rūgštingumą mažinančiais vaistais.
Kai skrandžio rūgštis ima lipti į stemplę, kitaip tariant, dėl refliukso kaltas ne per didelis skrandžio rūgštingumas.
„Problema yra vožtuvas, raukas, per kurį skrandžio rūgštis prasmunka. Šitą vožtuvą valdo mūsų autonominė nervų sistema. Taigi problema ne skrandžio rūgštis, o štai toji autonominė nervų sistema. O mes kažkodėl bandome gydytis skrandžio rūgštingumą mažinančiais vaistais“, – svarsto A. Unikauskas.
Dėl sutrikusios skrandžio rūgšties gamybos, t. y. hipochlorhidrijos, kai skrandžio rūgštingumas per mažas, kalti gali būti keletas veiksnių:
– helicobacter pylori bakterija, ardanti skrandžio rūgštį,
– cinko trūkumas,
– sumažėjęs kalio kiekis,
– sumažėjęs natrio kiekis,
– sumažėjęs chloro kiekis,
– sumažėjęs jodo kiekis,
– sumažėjęs vitamino B3 kiekis,
– hipotirozė (sutrikusi skydliaukės funkcija).
Jei stengsitės, kad jūsų maistas būtų maksimaliai įvairus, vienaip ar kitaip gausite visų reikalingų medžiagų.
„Jums reikia visų šių maistinių medžiagų, kad pagamintumėte pakankamai rūgšties“, – pažymi A. Unikauskas.
Tad ką valgyti ir gerti, kad skrandyje atsirastų daugiau rūgšties?
– Obuolių actas – vaistas Nr. 1. Nepamirškite, kad tarp skrandžio rūgštingumo ir stemplėje esančio vožtuvo yra ryšys: jeigu skrandžio pH yra normalus, vožtuvas neatsidarys, arba dar kitaip – jis liks uždarytas. Actas tai ir padės padaryti.
– Kalio gausu avokaduose, špinatuose, valgomuosiuose batatuose, granatų vaisiuose.
– Natrio ir chlorido gausu jūros druskoje.
– Daug jodo turi jūros dumbliai.
– Vitamino B3 šaltiniai: paukštiena, jautiena, žemės riešutai, saulėgrąžų sėklos, lašiša.
Kaip teigia daktaras, jei stengsitės, kad jūsų maistas būtų maksimaliai įvairus, vienaip ar kitaip gausite visų šių medžiagų.
Plačiau – laidos įraše.
Taip pat skaitykite
Parengė Indrė Česnauskaitė.
