Verslas

2019.01.05 10:30

Draudimų galia ar sveika gyvensena? Alkoholį lietuviai šiandien perka jau kitaip

Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.01.05 10:30

Prekybos centrai skaičiuoja 2018-ųjų alkoholio pardavimo rezultatus – visuose stipriųjų alkoholinių gėrimų parduota mažiau, o alkoholį imituojančių bealkoholių gėrimų rinka stiebiasi kaip ant mielių.

Tarp rezultatų kiek išsiskiria „Rimi“ prekybos centro lankytojai, nevengę pirkti vyno – jo pardavimai šiame prekybos tinkle šiek tiek augo, nors, pavyzdžiui, „Maxima“ vyną mini tarp gėrimų, kurių pardavimai krito labiausiai. 

Palyginus su ankstesniais metais, 2018-aisiais alkoholinių gėrimų pardavimai „Maximose“ sumažėjo 10 proc., „Iki“ – 11 proc. „Rimi“ konkrečių skaičių nenurodo, bet tikina, kad stipriojo alkoholio pardavimai „kiek sumažėjo“.

„Tam įtakos turėjo 2017 m. pradžioje padidinti alkoholio akcizo mokesčiai. Prie pabrangusių svaigiųjų gėrimų pardavimų mažėjimo prisidėjo ir nuo 2018 m. pasikeitusi jų pardavimo tvarka. Sutrumpėjęs prekybos alkoholiniais gėrimais laikais netruko atsispindėti dar labiau susitraukusiose pardavimų eilutėse, ypač sekmadieniais, kuomet alkoholį galima įsigyti tik iki 15 val.“, – komentuoja prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė.

O štai gėrimus, iš kurių sudėties alkoholis pašalintas, pirkėjai renkasi gerokai dažniau: „Rimi“ jo pardavimai kilo 80 proc., „Maximoje“ – 90 proc., „Iki“ – dvigubai.

BNS nuotr.

Prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė, sako, kad tokiems gėrimų pardavimų pokyčiams įtakos visų pirma neabejotinai turėjo visuomenėje plintanti sveikos gyvensenos mada, taip pat laiko, kuriuo parduotuvėse galima prekiauti alkoholiu, bei pirkėjų amžiaus ribojimai.

„Lietuvių pastangos gyventi sveikiau aiškiai matyti jau kelerius metus iš eilės, tai atspindi iš esmės visų maisto prekių pardavimų duomenys. Ne išimtis ir gėrimų skyriuose – matome, kad žmonės vis dažniau sąmoningai renkasi gėrimus, iš kurių buvo pašalintas alkoholis. Žinoma, įtakos tam turėjo ir smarkiai išsiplėtusi bealkoholinių gėrimų pasiūla“, – sako V. Drulienė. 

O bealkoholių gėrimų pasiūla išsiplėtė panašiai kaip ir jų pardavimai. „Maximos“ ir „Rimi“ asortimentas – dvigubai, „Iki“ skaičiuoja, kad pasiūla per pastaruosius trejus metus išaugo maždaug penkis kartus.

Pasak B. Čaikauskaitės, jos atstovaujamame prekybos centre beveik visi gėrimų gamintojai turi alkoholinių gėrimų – alaus, vyno, sidro, putojančio vyno – analogų be alkoholio. 

„Maximos“ duomenimis, labiausiai lietuviai pamėgo nealkoholinį sidrą – šio gėrimo pernai nupirkta net 160 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Kur kas daugiau nei 2017-aisiais pernai nupirkta ir nealkoholinio alaus bei nealkoholinio vyno – net 90 proc. 

„Maxima“ nurodo, kad labiausiai krito vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų – degtinės, konjako, brendžio, trauktinės, tekilos – pardavimai. Stipriųjų alkoholinių gėrimų kainos šiemet kyla dar labiau – nuo 2019-ųjų sausio jam vėl didintas akcizas.

Tačiau vien tik iš sumažėjusių pardavimų negalima daryti išvados, kad ir vartojama alkoholio mažiau – vis dar aktyvi šešėlinė rinka, taip pat dažna praktika alkoholio įsigyti kaimyninėse Lenkijoje ar Latvijoje, kur alkoholio kainos dažnai yra mažesnės.