captcha

Jūsų klausimas priimtas

Daugiau nei 3 val. oro uoste įstrigusiems keleiviams dažniausiai priklauso kompensacija

Vasarą ypač padaugėja užsienio šalyse atostogaujančių Lietuvos gyventojų, tačiau ne visos kelionės vyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Kaip rodo savaitgalio įvykis, kai Vilniaus oro uoste dėl vėluojančio skrydžio daugybei valandų įstrigo keleiviai, tokiais atvejais svarbu žinoti, kokios yra keleivių teisės bei kada jiems priklauso kompensacijos.
Asociatyvi Reuters/Scanpix nuotr.
Asociatyvi Reuters/Scanpix nuotr.

„Vasarą keleivių srautai išauga 20–30 proc. Daugiau darbo turi tiek oro uostai, tiek avialinijos. Natūralu, kad padidėjus apkrovoms, įvairių vėlavimų ir skrydžių sutrikdymų yra gerokai daugiau. Ne paslaptis, kad pastaraisiais metais ne viena oro bendrovė patiria sunkumų dėl pilotų, įgulos narių trūkumo. Toms, kurioms sekasi geriau šioje srityje ir kurios turi pakankamai darbuotojų, yra paprasčiau susitvarkyti su padidėjusiomis apkrovomis. Toms, kurioms darbuotojų trūksta, yra pakankamai sudėtinga suspėti vykdant tai, ką jie jau yra prižadėję keleiviams“, – paaiškino skrydžių kompensavimo bendrovės vadovas Marius Stonkus.

Kalbėdamas apie savaitgalį 14 valandų vėlavusį skrydį, pašnekovas tikina, kad keleiviams neabejotinai priklauso kompensacija.

„Šiuo atveju vienareikšmiškai, nes avialinijos informavo, kad tai buvo būtent dėl techninio gedimo. Tai yra priežastis, dėl kurios privaloma kompensuoti. Techninės problemos yra visiškai avialinijų atsakomybė – jei lėktuvas nebuvo laiku prižiūrėtas, įvyko kažkoks gedimas ir dėl to įvyko skrydžio sutrikdymas, kompensacija tikrai priklauso“, – tikino M. Stonkus.

Pašnekovo teigimu, avialinijos gali nemokėti kompensacijos tais atvejais, kai skrydžio sutrikdymas įvyksta ne dėl jų kaltės, pavyzdžiui, labai blogų oro sąlygų, streiko, karinio perversmo ir pan. Kitais atvejais yra nurodyta, kokio dydžio kompensacija priklauso keleiviui. Jei kelionės tikslą keleivis vėluoja pasiekti daugiau nei 3 valandas, tai jam priklauso tokio dydžio kompensacija: kai skrydžio atstumas yra iki 1500 km, kompensacija – 250 eurų, nuo 1500 km iki 3500 km – 400 eurų, ilgesniems skrydžiams – 600 eurų.

Išsamiau apie kitus atvejus, kai keleiviams priklauso kompensacijos, – įraše.

Asociatyvi Reuters/Scanpix nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close