Po dronų atakų prieš Saudo Arabijos naftotiekį naftos perdirbėjai „Orlen Lietuva“ teko skubiai ieškoti, kuo pakeisti arabišką žaliavą. Ši sudarė beveik pusę gamyklai reikiamo kiekio. Energetikos agentūra teigia: alternatyvų rasta, bet jų kaina – jau kita. Tai matyti ir degalinių švieslentėse, o ekonomistai įspėja – artėjant Kalėdoms dyzelino kaina gali pasiekti ir tris eurus už litrą.
Pilnus mašinų bakus, degalinių tinklo atstovas sako, vairuotojai pila tik per akcijas ir algų dienomis. Kitomis dienomis – maždaug po 20 litrų. Ypač, jei benzino ir dyzelino kaina auga.
„Ir įmonės, ir žmonės skaičiuoja. Vis tiek ta kaina kyla, kaštai kyla. Viskas ant automobilių. Maistas, paslaugos, viskas gi su kuru susiję“, – sako LRT kalbintas vairuotojas Juozas.
Vyras sako, tenka pataupyti kitur, bet nevažiuoti – neįmanoma.
„Išsivaizduokit, į parduotuves pradės nevežt duonos, pieno ar kažko. Bus nenormali jau situacija. Vis tiek verslas privalo vežiot prekes, žmonės privalo kažkur važiuot“, – sako vairuotojas Juozas.
Vidutinė litro dyzelino kaina jau beveik mėnesį viršija 2 eurus. O šią savaitę laikosi virš 2,20 euro. Ir jau – labai arti rekordo.
Pabrango ir benzinas, ir dujos.
„Viados“ atstovas sako, dabartinės degalų kainos nenaudingos ir degalinėms.
„Kuo didesnė kaina degalinėje, tuo mažiau klientas perka. Jisai, jeigu paskyręs ten 100 eurų, tai jisai už tą 100 eurų gali nusipirkti 30 litrų, gali 50, priklausomai, kokia kaina“, – sako „Viados“ mažmeninės prekybos direktorius Vytautas Bacevičius.
Degalinės, augant kainoms, daugiau neuždirba. Jų maržos, Energetikos agentūros duomenimis, trejus metus nepakitusios. Bet didmenininkės „Orlen Lietuva“ – išaugusi.
„Orlen Lietuva“ – vienintelė naftos perdirbėja Baltijos šalyse. O naftą – beveik pusę viso reikiamo kiekio – pirko Saudo Arabijoje.
Bet palydovinėse nuotraukose – dūmų stulpai. Bepiločiai atakavo Saudo Arabijos naftotiekį, kuris buvo eksporto per Hormuzo sąsiaurį alternatyva. Bet „Orlen Lietuva“ sako jau radusi, kuo pakeisti arabišką naftą, daugiausia – norvegiška.
„Lietuva šiais metais per mėnesį atsiplukdo žaliavinės naftos apie 800 kilotonų. Rugsėjį mes jau turime atsiplukdę apie 600 kilotonų. Tai yra didžiąją dalį. Kontraktai spalio mėnesio ir iki metų pabaigos pagal mums turimą informaciją tikrai Orlenas sudaręs. Bet tai atsispindės kainoje, tą mes visi turime žinoti“, – aiškina Energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiūtė.
„Yra tikrai didelė rizika, kad degalų, ypatingai dyzelino, kaina Lietuvoje didės. Ir tikrai nenustebsiu, jei iki lapkričio vidurio dyzelino kaina viršys 2,5 euro už litrą“, – teigia „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ir tai, ekonomistas sako, gali būti ne pabaiga, jei atakos prieš Saudo Arabijos vamzdyną nesiliaus, o Jungtinių Valstijų administracija prieš pat rinkimus lapkričio pradžioje laikinai uždraus degalų eksportą, kad jie atpigtų šalies viduje.
„Du su puse euro, jeigu materializuosis šitos rizikos, čia bus dar gera naujiena. Dyzelino kaina Lietuvoj gali priartėti ir prie 3 eurų“, – prognozuoja A. Izgorodinas.
Verslas sako, tokia situacija – signalas valdžiai.
Bet premjeras tikina, biudžetui nekainuojančių galimybių atpiginti dyzeliną nėra.
„Ir klausimas, kaip mes taikysim juos, ar jie bus įvertinti? Kitaip tariant, ar jūsų, mano įprotį galėtų pakeisti 10 centų nuolaida dyzeliniam kurui? Ir ar dėl to mes sakysim: šauniai padirbėjo Vyriausybė?“ – sako ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Ekonomistų teigimu, brangūs degalai ir kita energetika didina kitų prekių bei paslaugų kainas.
Infliacija šiemet gali pasiekti 7–8 procentus.
