Statistika rodo, kad daugėja sužeistų motociklininkų, o dalis gyventojų piktinasi pavojingu jų vairavimu. Nors techniniai gedimai retai tampa eismo įvykių priežastimi, specialistai įžvelgia kitą problemą – prie motociklo vairo dažnai sėda nepatyrę arba net teisės vairuoti neturintys žmonės.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše:
Pasak Transporto kompetencijų agentūros Transporto paslaugų skyriaus projektų vadovės Dianos Blaževičienės, eismo duomenys rodo, kad pastaruoju metu iš tiesų padidėjo sužeistų motociklininkų skaičius.
„Šiais metais sužeisti 185 motociklų vairuotojai, kai tuo pačiu laikotarpiu, pavyzdžiui, 2024 m. jų buvo 121. Per 2 metus matome daugiau negu 20 papildomai sužeistų motociklų vairuotojų ir tie skaičiai kasmet didėja“, – LRT RADIJUI sako D. Blaževičienė.
Jos teigimu, duomenys taip pat atskleidžia, kad nemažos dalies žuvusių ar sužeistų motociklininkų stažas buvo mažesnis nei 2 metai, o kai kurie išvis neturėjo teisės vairuoti tokios transporto priemonės.
„Taip pat pagal įvykių aplinkybes matome, kad gana didelė dalis šių įvykių, kai vairuotojai nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ar apvirto“, – teigia Transporto kompetencijų agentūros atstovė.
Tuo metu „Regitros“ Transporto priemonių registracijos paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Jurgutis pažymi, kad, lyginant 2025 ir 2026 m. pirmojo pusmečio statistinius duomenis, galima pastebėti, jog bendras Lietuvoje registruojamų motociklų skaičius išlieka panašus, nors ir fiksuojamas nedidelis – 1–2 proc. – sumažėjimas.
Anot „Regitros“ atstovo, taip pat mažėja tiek naudotų, tiek naujų L kategorijai priskiriamų transporto priemonių – mopedų, lengvųjų keturračių, kvadraciklų ir kvadramobilių – registracijų skaičius.
„Matome tendenciją, kad mopedų, ypač naudotų, registracijų mažėja. Tai galbūt lemia atsiradęs didesnis dėmesys mikrojudumo transporto priemonėms, kurias daugiau renkasi jaunimas“, – sako D. Jurgutis.
Vis dėlto, jo teigimu, pastebima, kad Lietuvoje auga būtent naujų motociklų registracijų skaičius.
„Naujų motociklų registracija, lyginant su 2025 m. pirmu pusmečiu, išaugo apie 5 proc. Tam tikriausiai turi įtakos ne sezoniškumas, o didesnės finansinės galimybės, susijusios su pinigų atsiėmimu iš antrosios pensijų pakopos“, – priduria D. Jurgutis.
Techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovas Renaldas Gabartas teigia, kad daugelis motociklų techninę apžiūrą pereina sėkmingai.
„Beveik 73 proc. L3 kategorijai [priskiriamų] klasikinių motociklų iš pirmo karto gauna teigiamą išvadą. Lyginant su automobilių vidurkiu (apie 52–54 proc.), pereinamumas daug geresnis. Vadinasi, motociklų sveikata, techninė būklė yra pakankamai gera. Akivaizdu, kad ne tai yra eismo įvykių priežastis“, – nurodo R. Gabartas.
Pasak Techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovo, dauguma per techninę apžiūrą nustatomų trūkumų susiję su šviesos signalizacijos gedimais, nedegančiomis lemputėmis, reikalavimų neatitinkančia žibintų spalva, triukšmu ir išmetamųjų dujų kiekio viršijimu. Tačiau, kaip teigia jis, visi kiti techniniai trūkumai neturi esminės įtakos eismo saugumui.
„Galbūt didesnė problema, kad šią transporto priemonę naudoja gana mažas skaičius motociklininkų. Tai laisvalaikis, pramoga. Ne visi turi pakankamai įgūdžių arba kai išvažiuoja pailsėti ir išvėdinti galvą, kaip patys sako, dėmesio koncentracija galbūt būna pabėgusi. Galiausiai kiti eismo dalyviai motociklus turbūt ne taip mato ar girdi kaip automobilius“, – sako R. Gabartas.
Transporto kompetencijų agentūros atstovė D. Blaževičienė pabrėžia, kad dažniausiai eismo įvykiai, į kuriuos patenka motociklų ir keturračių vairuotojai, kyla dėl įgūdžių stokos ir greičio viršijimo.
„Vienas pagrindinių motociklų ir keturračių vairuotojų padaromų Kelių eismo taisyklių pažeidimų – viršijamas saugus greitis arba nepasirenkamas leistinas greitis. Panašios tendencijos stebimos tiek keturračių, tiek motociklų vairuotojų“, – teigia D. Blaževičienė.
„Regitros“ atstovas D. Jurgutis atkreipia dėmesį į kitą problemą – dažnai žmonės nepasidomėję įsigyja galingas mikrojudumo transporto priemones, pavyzdžiui, elektrinius dviračius ar paspirtukus, kurių vėliau negali įregistruoti ir gauti dokumentų, kurių reikia norint dalyvauti viešajame eisme.
„Jeigu jūs nusipirkote transporto priemonę ir ketinate dalyvauti viešajame eisme, <...> reikia atitikti daugybę sąlygų: turėti draudimą, pereiti techninę apžiūrą. Ir, svarbiausia, transporto priemonė turi būti saugi. Saugumą patvirtina būtent atitikties liudijimas, kuris rodo, kad gamintojas pagamino saugią ir netaršią transporto priemonę“, – aiškina „Regitros“ atstovas.
Anot jo, atitikus keliamus reikalavimus, „Regitra“ teoriškai gali registruoti galingą dviratį ar paspirtuką, tačiau pirmiausia svarbu sutarti dėl tokių transporto priemonių apibrėžimų.
„Šiandien nėra aiškiai apibrėžta mikrojudumo priemonių kvalifikacija arba lygiai. Reikia visiems kalbėti, kas tai per transporto priemonės ir kokie duomenys jas apibrėžia. Šiuo klausimu yra įvairių nuomonių. Mes, kaip „Regitra“, negalime pakomentuoti to, ko dar nėra, bet galime pasakyti, ką galime registruoti ir kokie yra reikalavimai, kad transporto priemonė patektų į viešąjį eismą“, – nurodo D. Jurgutis.
Jam pritaria ir R. Gabartas, akcentuodamas, kad reikia atskirti paprastus ir elektrinius dviračius apibrėžiančias sąvokas. Jis taip pat teigia, kad techninė apžiūra atliekama tik registruotoms transporto priemonėms, todėl neregistruoti elektriniai dviračiai ar paspirtukai jos ir negauna.
„Elektriniai dviračiai net nėra dviračiai, nes dviratis laikomas dviračiu, kai važiuoja dėl žmogaus raumenų jėgos, o ne elektros variklio. Kai maisto išvežiotojai važinėja šaligatviais su elektros varikliais ir gana dideliu greičiu, akivaizdu, kad jie neturi teisės [dalyvauti eisme – LRT.lt]. Dabartinė kelių infrastruktūra šiuo metu visiškai nėra tam pritaikyta ir, ačiū Dievui, apie tai pradedama kalbėti ir ieškoti sprendimų“, – sako R. Gabartas.
Parengė Vaida Račkauskaitė
