Beveik 90 minučių – tiek laiko vidutiniškai praėjusiais metais Vilniuje tęsdavosi spūstys. Visgi jos, anot už eismo organizavimą atsakingo eksperto, lyginant su 2024-aisiais, nežymiai sutrumpėjo. Itin didelis skirtumas gatvėse pastebimas per vaikų atostogas, tuomet kartais spūstys sumažėja ir penktadaliu.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Moksleivių atostogų metu eismo srautai Vilniuje sumažėja, o spūstyse praleidžiamas laikas sutrumpėja, nes nemaža dalis eismo srautų susidaro dėl tėvų, vežančių vaikus į mokyklas.
- Vidutinė vienos spūsties trukmė Vilniuje kasmet nuosekliai mažėja, nors vakarinio piko trukmė išlieka beveik nepakitusi.
- Nepaisant spūsčių mažėjimo, Vilniuje nuolat auga eismo dalyvių ir transporto priemonių skaičius, o srautų intensyvumas viršijo ikipandeminį lygį.
Spūstis lemia net nevairuojantys
Savaitė prieš Velykas bent Vilniaus gatvėse buvo gerokai ramesnė. Automobilių pastebimai mažiau, spūstys retesnės, o keleivių viešajame transporte ne tiek daug. Viso to priežastis ganėtinai paprasta – moksleiviai atostogavo.
Didmiesčių gyventojai jau tikriausiai ne kartą yra pastebėję, kad būtent per vaikų atostogas gatvės atlaisvėja. Tai iš esmės reiškia, kad neretai eismo srautus augina tie, kurie net nevairuoja. Kaip LRT.lt patvirtino JUDU Eismo valdymo ir organizavimo skyriaus lyderis Aleksejus Apanovičius, mokinių atostogų laikotarpiais eismo srautai Vilniuje iš tiesų sumažėja, o kartu trumpėja ir spūstyse praleidžiamas laikas.
„Tai patvirtina tiek žiemos, tiek rudens atostogų analizė. Pavyzdžiui, 2026 m. vasario 16–22 d. vykusių žiemos atostogų metu spūsčių trukmė buvo 19,3 proc. trumpesnė nei savaitę prieš atostogas. Fiksuotas spūsčių trukmės vidurkis 68 min., kai savaitę prieš atostogas šis rodiklis siekė 81,1 min.“, – komentavo JUDU atstovas.
Anot A. Apanovičiaus, panaši tendencija fiksuota ir 2025 m. lapkričio 3–9 d. rudens atostogų laikotarpiu. Lyginant su savaite po atostogų, spūsčių trukmės vidurkis atostogų metu buvo 11,4 proc. mažesnis – atitinkamai 80,3 min. per atostogas ir 89,4 min. po jų.
„Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad mokinių atostogos turi poveikį eismo sąlygoms, sumažindamos transporto apkrovą ir gyventojų laiką, praleidžiamą spūstyse“, – kalbėjo pašnekovas.
Spūstys mažėja, bet tęsiasi vis dar ilgai
A. Apanovičiaus teigimu, Vilniuje spūstys labiausiai juntamos piko metu ryte 7–9 val. ir vakare 16–19 val., kai daugelis vilniečių skuba į darbą ar grįžta namo. Pašnekovas pabrėžė, kad laikas, kurį vilniečiai praleidžia spūstyse, kasmet nuosekliai mažėja.
„Vidutinė vienos spūsties trukmė 2025 m. buvo apie 2,6 proc. trumpesnė nei 2024 m. ir susitraukė nuo 91,6 min. iki 89,2 min. Jeigu pažiūrėsime į ilgesnį laikotarpį nuo 2023 m. – mažėja rytinių ir kitų spūsčių trukmė, tačiau vakarinio piko trukmė išlieka beveik nepakitusi“, – komentavo JUDU atstovas.
2025 m. Vilniuje buvo įgyvendintas „Green Light“ projektas. Jo metu, anot A. Apanovičiaus, buvo detaliai analizuojami transporto srautai ir realiomis sąlygomis bandomi veiksmingesni šviesoforų valdymo sprendimai.
„Įgyvendinus šį projektą, kai kuriose sankryžose pavyko sutrumpinti vairuotojų bendrą laukimo laiką iki 16 proc., o tai turėjo teigiamą poveikį eismo pralaidumui“, – pridūrė jis.
Be to, 2025 m. pasirašyta sutartis dėl naujos šviesoforų eismo valdymo sistemos diegimo. Ši sistema ateityje turėtų leisti dar greičiau ir lanksčiau reaguoti į eismo pokyčius – pavyzdžiui, automatiškai koreguoti šviesoforų veikimą staiga padidėjus ar sumažėjus transporto srautams.
Milijonai automobilių
Kaip nurodė JUDU, srautų intensyvumą, koks buvo iki pandemijos, Vilnius pasiekė jau 2024-aisiais, 2025-aisiais jį šiek tiek ir viršijo.
„Vilniaus miestas yra nuolat augantis, eismo dalyvių skaičius nuolat didėja. Kiekvienais metais Vilniaus mieste kinta judumo dydis, keliavimo būdų pasiskirstymas ir kasdieniai keliavimo įpročiai“, – kalbėjo A. Apanovičius.
JUDU duomenimis, per savaitę 65 intensyviausiose Vilniaus sankryžose vidutiniškai pravažiuoja apie 18 mln. transporto priemonių. Didžiausias eismas fiksuojamas: Ukmergės g., Geležinio Vilko g., Ozo g., Kalvarijų g. T. Narbuto g., Oslo g., Pilaitės pr., Savanorių pr., Tūkstantmečio g. ir Liepkalnio g.
