Jau šios savaitės viduryje vairuotojams Lietuvoje įsigalioja sezoniniai Kelių eismo taisyklių pokyčiai. Nuo balandžio 1-osios vėl galima važinėti su vasarinėmis padangomis, taip pat automagistralėse ir greitkeliuose didėja maksimalus leistinas greitis.
Kasmetiniai pokyčiai vairuotojams
LRT.lt primena, kad nuo balandžio 1 d. vairuotojai gali keisti savo transporto priemonių žieminį apavą į tinkamą vasaros sezonui. Tiesa, tai yra tik rekomendacija: nors saugaus vairavimo ekspertai šiltuoju sezonu rekomenduoja vasarines padangas, vairuotojai ir toliau gali važinėti su žieminėmis padangomis.
Vis dėlto šis punktas negalioja tiems, kurių transporto priemonės – su dygliuotosiomis padangomis. Kaip numato šalyje galiojančios Kelių eismo taisyklės, su dygliuotosiomis padangomis galima važinėti iki balandžio 9 d. (imtinai), nuo balandžio 10-osios jos yra draudžiamos.
Vairuotojams primenama, kad vasaros sezonu lengvojo automobilio padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 1,6 mm, motociklų – 0,8 mm, autobusų – 2,0 mm, krovininių automobilių – 1,6 mm, o sunkvežimių – 1,0 mm.
Už netinkamą padangų naudojimą skiriama bauda nuo 50 iki 100 eurų. Taip pat gresia transporto priemonės techninės apžiūros panaikinimas. Tokia transporto priemonė toliau eisme dalyvauti negali.
Lietuvoje nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. ne gyvenvietėse lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais bus leidžiama važiuoti automagistralėse ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 120 km/val. greičiu.
Keliuose su asfalto ar betono danga numatytas ne didesnis kaip 90 km/val. greitis, kituose keliuose – ne didesnis kaip 70 km/val. greitis.
Lietuvoje 2025 m. iš viso užfiksuota daugiau nei 420 tūkst. greičio viršijimo atvejų.
Kodėl žiemines padangas geriau palikti žiemai?
Atėjus šiltajam metų laikui, dalis vairuotojų neretai ima svarstyti, ar tikrai būtina keisti automobilių žiemines padangas į vasarines. Dažniausia tokių svarstymų logika: toliau naudojant žiemines padangas, būtų galima neinvestuoti į vasarines, taip pat sutaupyti padangų keitimo paslaugos sąskaita, juolab kad Kelių eismo taisyklės keisti padangų į vasarines nereikalauja.
Vis dėlto ekspertai įspėja: toks sprendimas gali turėti ne tik ekonominių, bet ir saugumo bei aplinkosaugos pasekmių. Kadangi žieminės padangos gaminamos iš minkštesnio gumos mišinio, jos geriausiai funkcionuoja esant žemai temperatūrai ir užtikrina sukibimą su apledėjusia ar sniegu padengta kelio danga. Vis dėlto šiltuoju metų laiku ši guma tampa per minkšta, dėl to greičiau dyla, deformuojasi ir praranda savo gerąsias savybes.
„Važinėjant žieminėmis padangomis vasaros metu, jų tarnavimo laikas dėl greitesnio dėvėjimosi gali sutrumpėti net iki 60 proc. Tai reiškia, kad bandymas „sutaupyti“ nekeičiant padangų ilgainiui atsisuka prieš patį vairuotoją – naują padangų komplektą tenka pirkti gerokai greičiau, nei planuota“, – sako „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų departamento vadovas Giedrius Petrikas.
Didėja degalų sąnaudos
Nepakeitus žieminių padangų į vasarines atšilus orams, vairuotojams gresia dar didesnės sąskaitos už degalus. Minkštesnė žieminių padangų guma, esant aukštesnei oro temperatūrai, sukuria didesnį riedėjimo pasipriešinimą, todėl varikliui tenka dirbti intensyviau.
„Toks pasirinkimas gali padidinti degalų suvartojimą net keliais procentais. Tai reiškia ir didesnį išmetamųjų dujų pėdsaką. Tad padangų keitimas laiku tampa ne tik ekonominiu, bet ir aplinkos tausojimo klausimu“, – atkreipia dėmesį draudiko atstovas.
Žieminių padangų naudojimas šiltuoju metų laiku nėra tik saugumo klausimas – tai ir aplinkosaugos problema.
„Aukštesnė temperatūra greitina žieminių padangų dėvėjimąsi, mat jos pagamintos iš minkštesnės gumos ir vasarą dyla dar intensyviau. Todėl į aplinką išsiskiria daugiau smulkių dalelių, kurios patenka į dirvožemį, vandenį bei mūsų plaučius kvėpuojant. Taigi, netinkamų sezoninių padangų naudojimas netiesiogiai didina ir oro taršą, ir galimą poveikį žmonių sveikatai“, – sako G. Petrikas.
Blogėja automobilio valdymas
G. Petrikas pabrėžia, kad žieminių padangų naudojimas šiltuoju metų laiku gali tapti ir rimtu saugumo iššūkiu. Pasak jo, žieminės padangos, esant aukštesnei temperatūrai, tampa pernelyg „minkštos ir klampios“, todėl automobilis praranda tikslumą, o vairuotojas – dalį kontrolės.
„Dėl minkštesnės gumos padangos praranda stabilumą, o stabdymo kelias pastebimai pailgėja. Taip pat, esant šiltiems orams, žieminių padangų kraštai tampa mažiau standūs, todėl automobilis prasčiau laikosi trajektorijos, ypač atliekant staigius manevrus. Ką jau kalbėti, kad žieminių padangų protektorius taip gerai neišstumia vandens ir neužtikrina gero sukibimo su asfaltu stiprių liūčių metu, palyginti su vasarinėmis padangomis“, – sako ekspertas.
G. Petrikas primena, kad automobilis su smarkiai nusidėvėjusiomis padangomis laikomas techniškai netvarkinga transporto priemone ir juo važinėti draudžiama.
Kur priduoti senas padangas?
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad paprastai padangas vairuotojai keičia automobilių servisuose, todėl ten jie gali nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičia. Pagal galiojančius įstatymus, už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai. Pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek nusidėvėjusių padangų, kiek pirko.
Gyventojui per metus galima nemokamai priduoti iki penkių padangų savo gyvenamajai teritorijai priklausančiose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Viršijus leistiną kiekį nemokamai priduoti padangas, taikomi įkainiai. Prieš priduodant padangas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, rekomenduojama pasidomėti priėmimo tvarka ir tiksliais įkainiais.
Administracinių nusižengimų kodekse sugriežtinta atsakomybė už padangų išmetimą į aplinką. Baudos siekia nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną netinkamai atsikratytą padangos vienetą, bet jos bus ne didesnės negu 6 000 eurų. Anksčiau už šiuos pažeidimus buvo numatyta nuo 30 iki 4 300 eurų bauda.
Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Tais atvejais, kai padangos deginamos, skiriama bauda ir skaičiuojama žala aplinkai.
