Sparčiai žiemos palikimą ištirpdžiusi kovo saulė ir geras sukibimas su kelio danga leido kiek anksčiau nei švenčiama oficiali baikerių sezono pradžia motociklų entuziastams įsilieti į eismo srautą. Ta proga Lietuvos techninės apžiūros asociacija „Transeksta“ peržvelgė pastarųjų metų L klasės transporto priemonių privalomosios patikros statistiką. Štai kokios bėdos fiksuojamos dažniausiai ir į ką derėtų atkreipti dėmesį prieš keliones motociklu, rašoma „Transekstos“ pranešime.
Praėjusių metų duomenimis, 70,4 proc. motociklų privalomosios techninės patikros metu gauna teigiamą įvertinimą. Tai ženkliai geresnis rezultatas nei lengvųjų ar komercinės paskirties (vidutiniškai 54–56 proc.) automobilių, tačiau specifinių problemų esama.
Dažniausiai fiksuojami trūkumai kaip taisyklė susiję su žibintų būkle, veikimu, reguliavimo galimybėmis, atitikties reikalavimais. Dėl pavienių šviesos šaltinių gedimų arba LED atveju, kai veikia mažiau kaip 2/3 visų LED žibintų, „žalio lapo“ negauna – 2,2 proc. motociklininkų.
Kai žibintai nešviečia arba panaudoti netinkami šviesos šaltiniai – dar 1,95 proc. Dar beveik 2 proc. motociklų „išbrokuojami“ dėl žibinto skleidžiamos šviesos spalvos arba ryškumo, žibinto padėties, išdėstymo, ženklinimo reikalavimų. Iš viso šviesos signalizacijos grupės trūkumai sudaro apie 14 proc. Eismo saugumo specialistai akcentuoja, kad tai nėra „smulkmena“, nes motociklams iš tiesų gyvybiškai svarbu būti gerai matomiems eismo sraute.
Antra didžiausia nustatoma trūkumų grupė susijusi su amortizatorių būkle. Apie 2,2 proc. motociklų į TA stotis pristatomi su pažeistais / sugedusiais, turinčiais skysčio nutekėjimo pėdsakus arba akivaizdžiai neveikiančiais amortizatoriais. Būtent nuo amortizatorių priklauso, kiek patogu ir saugu valdyti transporto priemonę: jei jie susidėvėję, prarandamas optimalus sukibimas su kelio paviršiumi, todėl keičiasi stabdymo kelio, motociklo stabilumas ir manevringumas.
Kita „firminė“ L klasės transporto priemonių bėda – nustatytus reikalavimus viršijantis triukšmo lygis. Patys motociklininkai tikina, kad didesnį garsą skleidžianti jų technika atkreipia automobilininkų dėmesį į mažesnį plotą galinio vaizdo veidrodėliuose užimančius eismo dalyvius ir taip padeda išvengti avarinių situacijų.
Svarbu pabrėžti, kad motociklai dėl savo konstrukcijos yra natūraliai šiek tiek garsesni nei automobiliai, o problemos dažniausiai kyla tais atvejais, kai išmetimo sistema specialiai perdirbama (sumontuojami specialūs duslintuvo viduriai ar tiesiog pašalinamas originalus triukšmo slopinimo mechanizmas) siekiant pakoreguoti variklio efektyvumą. Kadangi tokias „rokiruotes“ atlikti labai paprasta pakeičiant dalį išmetimo sistemos prieš TA, o sėkmingai ją įveikus – sumontuojant „patobulintą“, techninės apžiūros metu tokius motociklus eliminuoti iš eismo neįmanoma.
CO kiekis išmetamosiose motociklų dujose viršija ribines vertes viršija maždaug 1,4 proc. atvejų. Panašus skaičius TA apsilankiusių motociklų savininkų sužino, kad jų „plieno žirgų“ odometro rodoma rida mažesnė už praėjusios techninės apžiūros metu užfiksuotą ridą.
1,3 proc. motociklų TA barjero neįveikia, nes jų padangos protektoriaus rašto gylis neatitinka nustatytų reikalavimų ar būna nudilęs iki nusidėvėjimo žymeklio.
