Už vairavimą be teisių – į belangę. Tiesa, tik tokiu atveju, jei pažeidėjas elgiasi piktybiškai ir neturėdamas teisės vairuoti sėda prie vairo jau ne pirmą kartą. Vidaus reikalų ministerija šitaip ketina auklėti nedrausmingus vairuotojus, tam jau paruošti įstatymo pakeitimai. Ekspertai sako, kad priemonė tinkama, bet galima ieškoti ir kitų sprendimų pažeidėjams pažaboti.
Siūlo įkalinti
Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo Baudžiamąjį kodeksą papildyti nauju straipsniu „Sistemingas kelių transporto priemonių vairavimas, neturint teisės vairuoti“.
Pagal projektą, tas, kas sistemingai vairavo kelių transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę arba kai tokia teisė jam buvo atimta, būtų baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigė, kad toks sprendimas išties reikalingas, mat vairavimas be teisių – didžiulė problema Lietuvoje.
„Matome, kad dabartinės nuobaudos neveikia ir net atvirkščiai – skatina nebijoti pasekmių. Tarkime, 2023 metais pradėta 4,5 tūkst. administracinių nusižengimų teisenų dėl pakartotinio vairavimo neturint teisės, o jau 2025-aisiais – daugiau negu du kartus daugiau, tai yra 10 tūkst. būtent tokių teisenų. Tai rodo, kad kasmet problema didėja ir grėsmių keliuose tikimybė tampa vis didesnė ir didesnė“, – LRT RADIJUI sakė ministras.
Ministro duomenimis, per pastaruosius trejus metus keliuose žuvo 51 žmogus dėl to, kad automobilį vairavo asmuo, neturintis teisės vairuoti.
„2025 metais tokiems asmenims skirta 4 mln. 321 tūkst. eurų baudų, bet jeigu pažiūrėsime, kiek jie sumokėjo, sumokėjo 530 tūkst. eurų, tai yra tik 12 proc. visų baudų. <...> Jeigu turi sukaupęs 100 tūkst. eurų baudų, jų nemoki ir toliau kaupi, neturi turto, mes sakome, kad turi atsėdėti arba atbūti areštinėje priklausomai nuo to, ką padarei“, – kalbėjo V. Kondratovičius.
Ragina žengti dar toliau
Toks valdžios ketinimas visuomenėje sukėlė įvairių diskusijų, ar bausmė nėra per griežta. Kiti teigė, kad tereikia laikytis įstatymų ir nereikės baimintis, kad vieną dieną gali atsidurti už grotų.
LRT.lt kalbintas žurnalistas, televizijos laidos „Autopilotas“ vedėjas Egidijus Babelis LRT.lt teigė pritariantis tokiam VRM siūlymui, kadangi šiuo metu problema, anot jo, yra ne baudų dydis, o nebaudžiamumas.
„Koks skirtumas, kokia bauda, jei nusižengęs vairuotojas jos nemoka? Tai pasėdėjimas belangėje, manau, gali būti neblogas žingsnis. Nors aš žengčiau toliau. Yra ne tik važinėjančių be teisių, yra praradusių pažymėjimus dėl greičio, dėl alkoholio, kurie yra sučiumpami vėl prie vairo prisiliuobę ar spaudžiantys dešinį pedalą daugiau, nei reikėtų. Ir automobilius konfiskuoja. Bet kas jam, jei jis paskutinį laužą be techninės apžiūros nusipirkęs važiuoja ir jam to automobilio negaila?
Pažeidėjas turi jausti pasekmes, gauti kažkokią bausmę, kuri jam parodytų, kad taip daryti nevalia, o jeigu dėl baudos jam nei šilta, nei šalta, nes vis vien nemokės, kalėjimas – geras žingsnis. Bet galima ir stipriau nubausti, pavyzdžiui, sustabdyti valstybės paslaugas. Per kelis mėnesius ar kitokį paskirtą laiko tarpą nesumokėjai baudos – negauni pašalpos. Nesumokėjai baudos – pas medikus nepateksi. Skubią pagalbą paliekam, bet kitais atvejais prašom pirmiausia atsakomybę prisiimti už padarytus veiksmus“, – idėja dalijosi E. Babelis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad kalėjime žmogaus išlaikymas taip pat kainuoja, o valstybės paslaugų ir išmokų apribojimas, kol piktybiniai pažeidėjai nesumoka baudų, netgi leistų šiek tiek sutaupyti.
Belangė – labiau teorinė galimybė
Teisės firmos „Sorainen“ teisininkė dr. Ugnė Nasvytė, vertindama VRM siūlymą, portalui teigė mananti, kad pati idėja sumažinti be teisių vairuojančių piktybinių pažeidėjų skaičių ir jų keliamą pavojų visuomenei yra suprantama ir vertintina teigiamai. Tačiau šiuo atveju kyla klausimas, ar siūlomas būdas tai pasiekti tikrai yra tinkamiausias.
„Šiandien už vairavimą neturint teisės vairuoti taikoma tik administracinė atsakomybė, o siūlomu pakeitimu toks pasikartojantis elgesys jau būtų laikomas nusikaltimu, turinčiu visus baudžiamosios atsakomybės padarinius, įskaitant teistumą. Tai reikštų žymiai griežtesnę valstybės reakciją nei iki šiol.
Nors įstatymo projekte numatytas platus bausmių spektras – nuo viešųjų darbų iki laisvės atėmimo – praktikoje teismams būtų sudėtinga taikyti realias laisvės atėmimo bausmes. Baudžiamosios teisės principai įpareigoja pirmiausia rinktis švelniausią įmanomą bausmę ir tik tada pereiti prie griežtesnių. Todėl laisvės atėmimo bausmė greičiausiai liktų tik teorinė galimybė, o reali praktika mažai skirtųsi nuo dabar skiriamų nuobaudų“, – LRT.lt sakė dr. U. Nasvytė.
Kaip tai galėtų veikti?
Anot teisininkės, sąvoka „sistemingas kelių transporto priemonių vairavimas, neturint teisės vairuoti“ VRM siūlomame įstatymo projekte bent kol kas nėra apibrėžta, todėl jos turinį formuotų teismų praktika.
„Remiantis dabartiniu teisiniu reguliavimu ir panašiomis situacijomis, tikėtina, kad „sistemiškumas“ būtų siejamas su pakartotinumu, t. y. baudžiamoji atsakomybė galėtų kilti tuomet, kai asmuo du kartus jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimą be teisių, trečią kartą vėl sėstų prie vairo neturėdamas tokios teisės“, – paaiškino pašnekovė.
Anot jos, įstatymo projektas nenustato jokio laikotarpio, per kurį turi būti padaryti pakartotiniai pažeidimai, kad būtų nustatytas „sistemiškumas“.
„Todėl lieka neatsakytų klausimų. Ar trys pažeidimai per kelerius metus laikytini sisteminiais? Ar vertėtų atsižvelgti į pažeidimų intensyvumą, pavojingumą? Toks reguliavimo neapibrėžtumas bent jau kuriam laikui, iki kol į šiuos klausimus atsakytų teismų praktika, tikrai galėtų įnešti painiavos tiek teisėsaugai, tiek patiems pažeidėjams“, – sakė „Sorainen“ teisininkė.
Yra panašių pavyzdžių užsienyje
Pasak dr. U. Nasvytės, Estija yra vienas artimiausių pavyzdžių Baltijos regione, kur sistemingas vairavimas neturint teisių yra laikomas nusikaltimu.
„Ten sistemingumas suprantamas kaip mažiausiai trys to paties pobūdžio pažeidimai. Skirtingai nei šiuo metu siūloma Lietuvoje, Estijoje sankcija yra aiškesnė – joje numatyta tik bauda arba laisvės atėmimas iki vienų metų, o tai leidžia teismams efektyviau taikyti realias laisvės atėmimo bausmes“, – sakė pašnekovė.
O štai Latvijoje, anot teisininkės, vairavimas be teisės vairuoti laikomas administraciniu nusižengimu, pakartotinis per vienus metus padarytas pažeidimas lemia tik didesnį baudos dydį. Jeigu asmuo sėda prie vairo, kai jam buvo atimta teisė vairuoti, toks atvejis laikomas nusikaltimu – vengimu atlikti bausmę, už tai gali būti skiriamas ir laisvės atėmimas iki vienų metų.
„Įdomu pažymėti, kad JAV praktika šiuo klausimu yra kur kas griežtesnė. Daugelyje valstijų vairavimas be teisės vairuoti iškart laikomas nusikaltimu, net jei pažeidimas padaromas pirmą kartą. Tokiais atvejais gali būti skiriama tiek bauda, tiek laisvės atėmimo bausmė iki vienų metų. Vis dėlto sistemingumas čia taip pat turi reikšmės: pakartotiniai (antras ar trečias) pažeidimai dažnai lemia griežtesnę sankciją, įskaitant realų laisvės atėmimą“, – pavyzdį pateikė teisės ekspertė.
