Baltarusijos režimui vis dar iš šalies neišleidžiant Lietuvos krovininių transporto priemonių, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas sako, kad Vilnius svarsto atsakomąsias priemones Minsko režimui.
Pasak jo, dabar svarbiausia prašyti Europos Komisijos leidimo vežėjams kompensuoti nuostolius.
„Yra dar keli scenarijai, kuriuos bandome įgyvendinti, aktyviai dirba ir Užsienio reikalų ministerija, ir Vyriausybė, premjerė, kitos suinteresuotos institucijos. Dar truputėlį luktelkime. Žinau, kad su vežėjais palaiko ir premjerės patarėjas nuolatinį kontaktą ir artimiausiu metu mes informuosime“, – LRT RADIJUI antradienį sakė R. Motuzas.
„Dabar svarbiausia, turbūt, reikia bendromis jėgomis kreiptis į Europos Komisiją dėl kompensacijos vežėjams“, – kalbėjo jis.
Kaip rašė BNS, vežėjai nerimauja, kad Baltarusijoje specialiose aikštelėse vis dar stovintys lietuviški sunkvežimiai, suėjus keturių mėnesių terminui, kovo 10-ąją gali būti pradedami konfiskuoti.
Tarptautinio transporto logistikos aljanso (TTLA) vadovo Povilo Drižo teigimu, dėl konfiskavimo yra įvairių signalų, tačiau oficialių sprendimų kol kas nėra.
„Vienas signalų kanalas sako, kad jau pradėtos vykdyti konfiskacijos, kiti kanalai teigia, kad dar ne. Su tomis šalimis galima laukti visko. Oficialių patvirtinimų jokių neturime, kad šiandien kažkas galėtų prasidėti“, – LRT radijui sakė P. Drižas.
R. Motuzas teigė, kad institucijos dėl vilkikų taip pat vis dar nėra gavusios jokio oficialaus paaiškinimo.
Jo teigimu, apie padėtį dėl vilkikų informuotos tarptautinės organizacijos, o Lietuva tikisi daryti spaudimą Minskui per sąjungininkes, pirmiausia JAV.
„Tie scenarijai – atsakomosios priemonės Baltarusijai, spaudimas per mūsų partnerius, ypatingai šiuo metu. Vyksta JAV ir Baltarusijos derybos dėl kalinių paleidimo, JAV atšaukė kai kurias sankcijas, (...) Baltarusija ir toliau nori sankcijų (panaikinimo – BNS)“, – kalbėjo jis.
„Nenuleidžiame rankų ir dėl kitų scenarijų, kurių aš šiandien viešai taip pat įvardinti nenorėčiau“, – pridūrė parlamentaras.
Tuo metu TTLA ir nacionalinės vežėjų automobilių keliais asociacijos „Linava“ vadovai pabrėžė, kad dabar verslui svarbiausia yra žinoti, kas bus su jų konfiskuotu turtu.
„Vežėjai nori aiškumo, (...) žinoti, ar tos transporto priemonės bus grąžintos, ar jas verta dar grąžinti, nes transporto priemonių yra ir naujesnių“, – LRT radijui teigė „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas.
„Lūkestis yra (...) žinoti ir suprasti politinę valią ar politinę liniją, kas bus toliau, ar kažkaip šitą situaciją, ar tai per europinį kontekstą, ar tarptautinį mes bandome spręsti“, – sakė P. Drižas.
Kaip rašė BNS, į Lietuvos sprendimą praėjusių metų spalio pabaigoje dėl kontrabandinių balionų grėsmės uždaryti pasienio punktus reaguodamas Minskas atsakė uždrausdamas šalyje judėti Lietuvos vežėjų vilkikams.
Vėliau, lapkričio 10 dieną, buvo nurodyta, kad už kiekvieną stovintį Lietuvos sunkvežimį bus imamas 120 eurų mokestis už dieną, o nesumokėjus mašinos bus konfiskuotos.
Nacionalinis krizių valdymo centras skaičiuoja, jog remiantis „Linavos“ pateiktu papildytu 1418 transporto priemonių sąrašu, nuo pernai spalio pabaigos iki vasario 27 dienos į Lietuvą negrįžo 550 Baltarusijoje įstrigusių Lietuvos vilkikų ir puspriekabių, o 868 jau yra Lietuvoje.
Savo ruožtu naujausiais „Linavos“ surinktais duomenimis iš informaciją jai pateikusių įmonių, Baltarusijoje yra įstrigę 1472 vilkikai ir puspriekabės. Anot asociacijos, žala gali siekti 22 mln. eurų.
Nesutarimai dėl skaičių, kiek Lietuvos krovininių transporto priemonių yra įstrigusių Baltarusijoje, tęsiasi nuo pat šios krizės pradžios.
