Kai kuriems pavasario pranašas – pražydusios snieguolės ar žibuoklės, kitiems – gatvėse atsiveriančios duobės. O šių net ir pagrindiniuose šalies keliuose daugėja vos įpusėjus vasariui – kai kurie vairuotojai jau spėjo apgadinti ir savo automobilius. Kelininkai neslepia, kad pavasarinių duobių sezonas jau prasidėjo.
Duobių sezonas jau prasidėjo
Pastarosios savaitės kai kuriose miestų gatvėse jau primena slalomo aikštelę. Tik vairuotojai priversti reakciją ir vairavimo įgūdžius lavinti ne savo noru, mat keliai nusėti duobėmis. Eismo dalyviai jau pastebėjo, kad kelio pažaidų sparčiai daugėja ne tik judriose didmiesčių gatvėse, bet ir pagrindiniuose šalies keliuose, pavyzdžiui, automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda.
Socialiniuose tinkluose galima rasti ne vieną įrašą apie tai, kad vairuotojai atsivėrusiose duobėse apgadino savo automobilius, dėl ko patyrė ir papildomų išlaidų, ir kitų nepatogumų. Kelininkai pripažįsta, kad pastarosiomis savaitėmis situacija keliuose iš tiesų ėmė prastėti.
„Tai lėmė sudėtingos ir staigiai besikeitusios meteorologinės sąlygos – prieš didžiuosius šalčius keliai buvo stipriai paveikti drėgmės: lijundros, šlapdribos, lietaus. Vėliau staigiai krito temperatūra iki –20 °C ir žemiau.
Įtrūkiuose ir konstrukcijoje esanti drėgmė užšaldama plečiasi ir spartina dangos irimą. Net jei šią žiemą nebuvo daug klasikinių atšilimo ir atšalimo ciklų, pakako vieno intensyvaus užšalimo periodo po drėgno laikotarpio, kad būtų suaktyvinti dangos deformacijų procesai“, – LRT.lt kalbėjo už valstybinės reikšmės kelius atsakinga „Kelių priežiūra“.
Pagrindinis šalies kelias ėmė trūkinėti
Kelininkų teigimu, pažaidos fiksuojamos įvairiuose regionuose, tačiau bene daugiausia jų – intensyvaus eismo ruožuose, ypač magistraliniuose keliuose, kur kelio danga patiria didžiausią apkrovą.
„Kelių priežiūra“ neneigė, kad pagrindinės šalies automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda tam tikrose atkarpose, ypač vakarinėje dalyje, fiksuojamos ne tik pavienės išdaužos, bet ir skersiniai iškilimai ar dangos nelygumai.
„Tokios deformacijos dažnai susijusios su įšalo poveikiu ir konstrukcijos sluoksnių reakcija į temperatūros svyravimus bei didelį sunkiasvorio transporto srautą. Šios vietos nuolat stebimos ir vertinamos bendradarbiaujant su kelio savininku – „Via Lietuva“.
Esant poreikiui, tokiuose ruožuose įrengiami įspėjamieji kelio ženklai, taikomi laikini eismo organizavimo sprendimai ir operatyviai parenkamos tuo metu tinkamiausios techninės priemonės“, – dėstė bendrovės atstovai.
Blogiausia dar tik laukia
Duobių problema dar tik ima ryškėti ne tik valstybinės reikšmės keliuose, bet ir miestų gatvėse. Štai sostinės gatves prižiūrinčios „Grindos“ atstovas Martynas Pupininkas LRT.lt kalbėjo, kad šiuo metu didesnio nusiskundimų atsivėrusiomis duobėmis skaičiaus dar nefiksuojama, tačiau jų padaugės, kai tik orai pradės šilti.
„Dangos pažeidimai atsiranda daugiausia senesnės dangos ruožuose, taip pat vietose, kurios patiria didžiausias transporto apkrovas. <...> Naujai atsiradusių duobių tema tampa aktuali kiekvieną pavasarį. Jau dabar tam intensyviai ruošiamės ir planuojame artėjančius darbus, kad vos atšilus galėtume operatyviai ir nuosekliai sutvarkyti visas išryškėjusias pažaidas“, – kalbėjo jis.
Pasak M. Pupininko, šiemet avariniu būdu (t. y. laikinai) „Grinda“ jau sutvarkė 111 pažeidimų, panaudodami daugiau kaip 2 tūkst. kg šalto asfalto. Pašnekovo teigimu, didesnius gatvių remonto darbus bus galima pradėti, tik kai atšils.
„Žiemą, kai oro sąlygos neleidžia naudoti patvaraus karšto asfaltbetonio, duobės taisomos laikinais sprendimais – šaltu asfaltbetoniu, perdirbtu asfaltu ar skaldos ir žvyro mišiniais. Avarinės būklės, gilesnės nei 5 cm duobės tokiu būdu tvarkomos iki pavasario darbų sezono pradžios. Ilgalaikiai remonto darbai bus vykdomi tada, kai naktimis temperatūra nuosekliai sieks bent +5 °C, iš dirvožemio pasitraukus įšalui ir išdžiūvus dangai“, – atskleidė jis.
Pirmiausia šalina tik pavojų keliančias duobes
„Kelių priežiūros“ specialistai taip pat nurodė, kad šią žiemą valstybinės reikšmės keliuose išdaužų taisymo darbus itin riboja kintančios meteorologinės sąlygos. Nepaisant to, anot jų, jau sutvarkytas „reikšmingas kiekis“ pavojingų dangos pažaidų. Kiek tiksliai duobių sutvarkyta, bendrovė neįvardijo.
„Situacija vertinama kaip sudėtinga, tačiau valdoma. <...> Pirmiausia šalinamos eismo saugumui didžiausią grėsmę keliančios išdaužos, kol kas pasitelkiant tokius laikinus sprendimus kaip šaltasis asfaltas. Ilgaamžiai išdaužų taisymo sprendimai bus taikomi nusistovėjus šiltesnei oro temperatūrai ir iš kelių pasitraukus įšalui“, – nurodė bendrovė.
Tokiems darbams „Kelių priežiūra“ naudoja ir savo Kuršėnų asfalto gamykloje gaminamą karštą asfaltą.
Draudikai fiksuoja žalas
Didžiausio šalies draudiko „Lietuvos draudimo“ duomenimis, iš viso per septynias šių metų savaites jau užregistruota kone 50 duobių žalų automobiliams. Rezervuota suma patirtoms žaloms atlyginti siekia 32 tūkst. eurų, rodo bendrovės duomenys.
„Vertinant prastos kelių dangos ir duobių sukeltų žalų duomenis, praėjusiais metais gyventojams išmokėta bendra tokių žalų suma siekė beveik 0,5 mln. eurų, o vidutinis vienos kompensuotos žalos dydis sudarė apie 1 tūkst. eurų.
Nors dažniausiai tokie incidentai apsiriboja sugandintomis padangomis, pasitaiko ir itin didelių išmokų. Pavyzdžiui, pernai mūsų bendrovėje išmokėta didžiausia žala automobiliui dėl duobių siekė beveik 20 tūkst. eurų“, − sakė Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas.
Pasak eksperto, vairuotojai dažniausiai dėl draudimo išmokos kreipiasi, kai įvažiavę į duobę prakerta padangą, apgadina ratlankį, dėl smūgio būna pažeista variklio apsauga, automobilio pakaba ar kita važiuoklės dalis. Neretai žalos dydis labai priklauso nuo greičio, kuriuo važiuodamas automobilis pervažiuoja duobę.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, daugiausia duobių sukeltų žalų automobiliams fiksuojama šalies didmiesčiuose Vilniuje ir Kaune.
„Nors sostinė gyventojų skaičiumi yra didžiausias šalies miestas, visgi automobiliai dėl duobių ir Vilniuje, ir Kaune nukenčia beveik taip pat dažnai. Praėjusių metų duomenimis, sostinėje fiksuota 128, tuo metu Kauno mieste – 116 tokių atvejų“, − dėstė G. Petrikas.
Vertinant nukentėjusių automobilių markes, daugiausiai duobių sukeltų žalų kasmet patiria BMW gamintojo automobiliai. Antroje vietoje rikiuojasi „Mercedes Benz“, trečioje – taip pat vokiečių gamintojų „Volkswagen“ ir „Audi“ automobiliai.
Pavojingiausios – naujos duobės
Vilniuje veikiančio autoserviso atstovas Deividas Gubinskis sako, kad pavojingiausios yra būtent naujai atsivėrusios duobės. Jos dažniausiai turi aštrius kampus, kurie gali pažeisti arba net visiškai sugadinti padangas. Ypač pažeidžiamos tampa nusidėvėjusios padangos.
„Svarbu atminti, kad padangos užtikrina automobilio sukibimą su kelio danga, tad nuo jų kokybės ir būklės tiesiogiai priklauso saugumas. Per mažas protektoriaus gylis arba per didelis nusidėvėjimas lemia, kad padangos tampa labiau pažeidžiamos smūgiams į duobes. Dėl to vėliau gali tekti investuoti į rimtesnius remonto darbus – nuo pakabos elementų iki visos priekinės dalies tvarkymo. Taigi, verta investuoti į kokybiškas padangas ir reguliariai jas tikrinti“, – kalbėjo D. Gubinskis.
Pasak jo, jei važiuodamas kelyje vairuotojas per vėlai pastebi duobę, kurios išvengti jau nepavyks, svarbiausia tokioje situacijoje – staigiai nestabdyti ir nespausti akseleratoriaus pedalo. Staigus stabdymas prieš pat smūgį gali padidinti apkrovą priekinei pakabai ir ratams.
„Reikėtų išlaikyti stabilų, tolygų važiavimą ir tvirtai laikyti vairą. Pajutus, kad smūgis į duobę buvo stiprus, o vėliau atsiradus vibracijai per visą automobilio korpusą ar kėbulą – rekomenduojama esant galimybei sustoti ir apžiūrėti automobilį. Pajutus automobilio traukimą į šoną, reikėtų patikrinti, ar padanga neišsileido. Šiuolaikiniuose automobiliuose dažnai įdiegti padangų slėgio indikatoriai, kurie praneša, ar slėgis tinkamas“, − aiškino D. Gubinskis.
