Teismas netrukus skelbs sprendimą byloje, kai Kaune prieš pusantrų metų mirė paspirtukininko sužalota moteris. Mirusios moters dukra sako nebegalinti daugiau tylėti ir siūlo iš esmės peržiūrėti paspirtukų reglamentavimą, nes taip tęstis toliau nebegali.
Vilnietė Ingrida Ozas, kurios mama mirė prieš pusantrų metų, patyrusi sužalojimų susidūrus su paspirtuku, ragina iš esmės peržiūrėti jų reglamentavimą, nelaukiant, kol tokie tragiški atvejai pasikartos.
„Jeigu dėl kažkokių man nesuprantamų priežasčių to neįmanoma sutvarkyti ir mirčių bei traumų kaina yra per didelė, tada iš tikrųjų galbūt galime ir be šito gyventi. <...> Man atrodo, kad transportą reikia kelti į transportui skirtas gatves, o jeigu nesugebame to kontroliuoti, atsisakykime. Be jų gyvename ilgai, galime ir toliau gyventi“, – teigia Ingrida.
Advokatas, atstovaujantis mirusios moters dukrai, Mindaugas Vasiliauskas LRT RADIJUI sako, kad šioje byloje atsakomybės reikalaujama tiek iš paspirtuko vairuotojo, tiek iš „Bolt“ civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės.
Jo teigimu, problema šioje byloje yra ta, kad „Bolt“ savo civilinę atsakomybę apdraudusi tik dalinai ir neturtinė žala nepripažįstama draudiminiu įvykiu pagal sudarytą draudimo sutartį, nors programėlėje skelbiama, kad draudimas yra nemokamas ir apima keliones „Bolt“ paspirtukais bei elektroniniais dviračiais.
„Susiduriame su tokia problema, kad lyg ir nuomininkai informuojami, jog jų civilinė atsakomybė apdrausta, tačiau, kai jau reikia atlyginti žalą, mes gauname atsiliepimus, jog žala nebus atlyginta, nes tai nedraudiminis įvykis. Kaltininkas aiškina, kad tikėjosi, jog visa jo atsakomybė apdrausta. Aš manau, atlyginti žalą turi „Bolt“ arba atsakomybę apdraudusi įmonė“, – pabrėžia advokatas.
Problemų kelia ir tai, kad draudimas nėra privalomas. Tai reiškia, kad klientas ir įmonė susitaria dėl tam tikrų sąlygų – pavyzdžiui, draudimo sumos ir to, kas laikoma ar nelaikoma draudžiamuoju įvykiu. Anot M. Vasiliausko, šią spragą turėtų ištaisyti įstatymų leidėjai.
„Įstatymų leidėjas šioje vietoje tikrai galėtų padirbėti ir tokias bendroves, kurios pelnosi ir mes ištraukiame jų gaunamas milijonines pajamas, tikrai būtų galima įpareigoti ir tinkamai jas apdrausti“, – teigia jis.
Jam antrina ir Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Tomas Rudzkis.
„Norint išvengti [įvardintų spragų – LRT.lt], be abejo, tokias veikas būtų galima įtraukti į privalomojo draudimo įstatymo veikimo sferą. Tik, aišku, atkreipiant dėmesį į dar vieną dalyką. Nepaisant to, kad pareiga [apdrausti – LRT.lt] yra, <...> praeitais metais buvo apdrausta tik kiek daugiau nei 3,6 tūkst. paspirtukų arba galingesnių paspirtukų, o iš tiesų jų yra daugiau, nes čia įeina ir labai daug pramoninės technikos, pavyzdžiui, elektrinių keltuvų, kurie dirba sandėliuose“, – pastebi T. Rudzkis.
Pasak jo, svarbu galvoti ne tik apie teisinį reglamentavimą, bet ir paspirtukų naudojimo bei draudimo tvarkos kontrolę.
„Turbūt vienas iš stipriausių elementų būtų [paspirtukų] registracija, nes taip atsiranda galimybė identifikuoti pažeidėją. Šiandien identifikuoti ir sugaudyti pažeidėjo neįmanoma. Iš principo jie išvengia atsakomybės beveik garantuotai“, – sako Transporto priemonių draudikų biuro direktorius.
Anot advokato M. Vasiliausko, paspirtukų eismą reikėtų riboti griežtomis technologinėmis priemonėmis: įvesti greičio ribojimus pėsčiųjų zonose ir šaligatviuose bei privalomą tokių transporto priemonių registraciją.
„Aš manau, jeigu įmonės sugeba apriboti iki 25 kilometrų per valandą mikrojudumo priemonių greitį, lygiai taip pat pėsčiųjų zonose jos galėtų riboti ir kontroliuoti greitį iki 7 kilometrų per valandą“, – pabrėžia jis.
Seimo narys Julius Sabatauskas, 2021 metų pavasarį inicijavęs diskusijas dėl griežtesnio paspirtukų eismo reguliavimo, draudžiančio eismą šaligatviuose ir pėsčiųjų takuose, pažymi, kad dabartinio reglamentavimo nepakanka.
Pasak jo, siekiant griežtesnės paspirtukų eismo kontrolės, reikia sugrįžti prie važiavimo šaligatviais uždraudimo, privalomos registracijos bei civilinės atsakomybės draudimo klausimų.
„Šitie trys klausimai, aš manau, yra pagrindiniai, kuriuos vėl reikia kelti ir prie kurių reikia grįžti, juolab kad mūsų kaimynai latviai jau nuo 2024 metų įvedę privalomą registraciją visoms mikrojudumo priemonėms, iš kitos pusės, nuo 2025 metų liepos jau civilinės atsakomybės draudimas privalomas“, – sako J. Sabatauskas.
Socialdemokrato teigimu, registracija turėtų būti privaloma visoms transporto priemonėms.
„Šiandien registruotis, atitikties vertinimą turi atitikti galingesnės priemonės, deja, negirdėjau, kad „Regitroje“ nors viena transporto priemonė būtų užregistruota. Jau nekalbu apie privalomą civilinės atsakomybės draudimą. Ir, žinoma, jeigu yra registracija, kaip ir visoms transporto priemonėms, <...> [reikalinga – LRT.lt] ir techninė apžiūra, nes tokios transporto priemonės turi būti techniškai tvarkingos“, – pažymi Seimo narys.
J. Sabatauskas pritaria, kad reikalingas ne tik reglamentavimas, bet ir atitinkama kontrolė. Taip pat svarstoma suteikti galimybę savivaldybėms kontroliuoti mikrojudumo priemones ir imtis tokių veiksmų, kokių gali imtis policija.
„Mes atlikome apklausą per savivaldybių asociaciją. Deja, pusė savivaldybių tam nepritarė, nes <...> nėra aktualumo. Tai pirmas momentas. Iš kitos pusės, objektyvi priežastis – šiandien jos neturi tam pajėgų. Bet aš manau, kad privaloma padidinti kontroliuojančių institucijų būrį, nes policija viena tikrai nesusitvarko“, – teigia socialdemokratas.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „10–12“ įraše
