Europiečiai už važinėjimą elektromobiliais jau susimoka papildomai – kas laukia lietuvių?

Viena ranka duoda, kita atima. Dar visai neseniai daugelis Europos šalių įvairiomis subsidijomis aktyviai skatino vairuotojus pirkti elektromobilius, tačiau pastaruoju metu viskas apsivertė aukštyn kojomis: paskatos ne tik naikinamos, bet vietoje jų atsiranda ir naujų papildomų mokesčių. Vis daugiau šalių svarstant, kaip apmokestinti elektromobilius, LRT.lt pasidomėjo, ar to galima sulaukti ir Lietuvoje.

Kas metus – ir po tūkstantį eurų

Austrija tapo pirmąja šalimi Europoje, įvedusia atskirą mokestį elektromobilių vairuotojams. Nuo 2025-ųjų balandžio minėtoje valstybėje įsigaliojo nauja apmokestinimo tvarka, kuria remiantis elektromobiliai buvo apmokestinti pagal jų galią ir masę.

Šiuo atveju elektromobiliai iki 45 kW nėra apmokestinti, bet štai nuo 46 iki 80 kW elektrinės transporto priemonės už papildomą kW apmokestintos 0,25 euro. Nuo 81 iki 105 kW – 0,35 euro, nuo 106 kW ir daugiau – 0,45 euro už kiekvieną papildomą kW.

Iki 900 kg sveriantys elektromobiliai neapmokestinti, jei svoris svyruoja nuo 901 iki 1400 kg – teks susimokėti 0,015 euro už kiekvieną papildomą kilogramą; 1401–2100 kg – 0,03 euro; 2101–3500 kg – 0,045 euro už kiekvieną papildomą kilogramą.

Priklausomai nuo elektromobilio, mokestis gali siekti nuo keliasdešimties eurų per mėnesį iki tūkstančio eurų per metus. Austrijos valdžia tikina, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad dėl elektromobilių populiarėjimo į šalies biudžetą surenkama vis mažiau pajamų iš degalų akcizo.

Britai mokės už kilometrus

Jungtinė Karalystė taip pat užsimojo apmokestinti ne tik elektromobilių, bet ir „plug-in“ tipo iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių vairuotojus. Tiesa, ne taip greitai – tik 2028-aisiais.

Nuo minėtų metų balandžio mėnesio elektromobilių vairuotojai mokės 3 pensų (0,035 euro) už mylią kelių mokestį, o įkraunamų hibridinių automobilių vairuotojai – 1,5 penso (0,017 euro) už mylią. Tarifai kasmet didės kartu, atsižvelgiant į infliaciją.

Anksčiau Jungtinės Karalystės Vyriausybė buvo pareiškusi, kad ji siekia „teisingesnės sistemos visiems vairuotojams“, pabrėždama, kad nėra atitikmens degalų mokesčiui benzininiams ir dyzeliniams automobiliams.

Mokestis bus taikomas visiems Jungtinėje Karalystėje registruotiems elektromobiliams ir įkraunamiems hibridams, o rida bus tikrinama kasmet, atliekant techninę apžiūrą. Tikimasi, kad ši priemonė 2028–2029 finansiniais metais surinks 1,1 mlrd. svarų sterlingų (1,26 mlrd. eurų), o iki 2030–2031 m. išaugs iki 1,9 mlrd. svarų sterlingų (2,18 mlrd. eurų).

Beje, nuo 2025 m. balandžio 1 d. Jungtinėje Karalystėje pirmą kartą buvo pradėtas mokėti transporto priemonių akcizas už elektromobilius. Naujų automobilių akcizas pirmaisiais metais yra 10 svarų sterlingų (11,46 euro), o antraisiais metais padidėja iki standartinio 195 svarų sterlingų (224 eurų) tarifo. Automobiliai, įregistruoti nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2025 m. kovo mėn., nuo pat pradžių moka 195 svarų sterlingų.

Elektromobiliams, įregistruotiems nuo 2025 m. balandžio 1 d. ir kainuojantiems daugiau nei 40 tūkst. svarų (45 855 eurų), buvo taikomas 425 svarų sterlingų (487 eurų) metinis mokestis. 2026 m. balandžio mėn. kainų riba padidės iki 50 tūkst. svarų (57 320 eurų).

Ekonomistas: apmokestinimas – per ankstyvas

Apie elektrifikuotų transporto priemonių apmokestinimą kalba vis daugiau Europos šalių. Vertindamas tokias tendencijas „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas LRT.lt teigė manantis, kad tai – ne itin logiškas sprendimas.

„Tai tik dar kartą parodo Europos Komisijos politikos nenuoseklumą, kuris šiuo atveju pasireiškia elektromobilių tema. Šiuo atveju Europos Sąjunga ilgą laiką skatino elektromobilių vystymąsi ir sakyčiau, kad kaip tik dabar matome vis daugiau pozityvių signalų, jog vartotojai vis geriau priima elektromobilius ir juos perka. Tas matosi ir Lietuvoje, tas matoma ir kitose Europos šalyse. Bet faktas, kad tas taškas, kai elektromobiliai tiesiog taptų kasdienybe ir vartotojai prie jų pereitų masiškai, nėra pasiektas. Tai šie mokesčiai yra gerokai per ankstyvi“, – svarstė jis.

Anot A. Izgorodino, kovoti su klimato kaita yra svarbu, bet šioje kovoje atsakingi Europos politikai neturėtų pamiršti ir pačios automobilių pramonės svarbos ekonomikai, būtinybės išsaugoti darbo vietas, mat pastaruoju metu automobilių gamintojai išgyvena ne pačius geriausius laikus.

„Reikia leisti elektromobilių pramonei persiorientuoti, reikia leisti gamintojams atsigauti, nes automobilių pramonės būklė Europoje pastaruoju metu yra itin sudėtinga. Manyčiau, kad apskritai mokesčiai automobiliams yra blogis, nes mes turime rūpintis ne tik klimato aspektais, bet ir verslo būkle, darbo vietų kūrimu. Tai liečia ir Vokietiją, ir tą pačią Lietuvą, nes iš vokiečių automobilių pramonės mes gauname užsakymų“, – kalbėjo ekonomistas.

Viena ranka duoda, kita atima

Pasak „carVertical“ automobilių rinkos eksperto Mato Buzelio, toks ankstyvas kai kurių šalių sprendimas apmokestinti elektromobilius išties gali nustebinti ir veikiausiai niekas negalvojo, kad tai prasidės taip greitai.

„Juk visai neseniai elektromobilių vairuotojai buvo skatinami, jiems taikomos lengvatos būtent dėl to, kad jie nusprendė rinktis elektromobilį, kuris dar prieš kelerius metus savo kaina negalėjo konkuruoti su vidaus degimo varikliais, kadangi elektros pavara iš esmės reiškė, kad tokia transporto priemonė bus brangesnė. Kita vertus, buvo naivu tikėtis, kad elektromobiliams tobulėjant, didėjant nuvažiuojamam atstumui ir tampant vis labiau prieinamiems finansiškai, visos paskatos ir nuolaidos išliks“, – svarstė jis.

Savo ruožtu automobilių žurnalistas Vytenis Kudarauskas atkreipė dėmesį, kad transporto elektrifikacijos procesas vyksta ne visai natūraliai. Pašnekovo įsitikinimu, Europoje tam įtaką daro vis labiau griežtinami ekologiniai reikalavimai tiek patiems automobiliams, tiek gamintojams, galiausiai spaudimas per papildomus mokesčius arba paskatos per subsidijas daromas ir pirkėjams.

„Noriu pasakyti, kad ne patys pirkėjai formuoja rinką, poreikius ir tendencijas, bet politikai. Gamintojai taikosi ne prie pirkėjų, o prie įstatymų, todėl viskas vystosi neorganiškai, labai dirbtinai. Iš čia atsiranda ir dabartinė problema – ką daryti toliau? Vartotojai buvo stumiami arba skatinami pirkti elektromobilius dėl ekologijos, bet dabar už tai baudžiami per papildomus mokesčius. Taigi, viena ranka duoda, o kita atima“, – kalbėjo pašnekovas.

Visgi, anot V. Kudarausko, ši problema buvo užprogramuota nuo pat pradžių ir nemažai valstybių jau seniau suprato, kad, be tam tikros elektromobilių suteikiamos naudos ekologijai, atsiras finansinių problemų per akcizo surinkimą, greitesnį ir didesnį kelio nusidėvėjimą.

„Tačiau tuo metu prioritetas buvo elektromobilių skatinimui, o dabar bumerangas grįžta ir ieškoma būdų, kaip užkamšyti atsiradusias spragas. Todėl ten, kur elektromobilių pirkimas vis dar aktyviai skatinamas ir jų skaičius bendrame šalies autoparko kontekste didėja, anksčiau ar vėliau susidurs su šia problema ir kažkokių sprendimų ieškoti reikės“, – kalbėjo žurnalistas.

Lietuvai toks mokestis būtų nelogiškas

V. Kudarausko nuomone, nors Lietuva neretai mėgsta sekti kitų Europos šalių pavyzdžiu, elektromobilių apmokestinimas, pasak pašnekovo, kol kas mūsų šalyje nebūtų logiškas.

„Dabar tokiems dalykams kaip papildomi mokesčiai elektromobiliams Lietuvoje poreikio nėra. Elektromobilių mūsų šalyje yra mažiau nei 50 tūkst., tuo metu bendras lengvųjų automobilių parkas – daugiau nei 1,8 mln. Taigi, elektromobiliai sudaro niekingai mažą procentą bendrame kontekste ir neigiamas jų poveikis akcizo ar kitų su transportu susijusių mokesčių surinkimui yra minimalus“, – kalbėjo jis.

Analogiškos nuomonės laikėsi ir ekonomistas A. Izgorodinas: „Ne, aš manau, kad nereikėtų svarstyti to Lietuvoje. Plius, tie mokesčiai, kalbant tiesiai šviesiai, tikrai negeneruotų tokių pinigų srautų į valstybės biudžetą. Kalbant apie mūsų šalį, iš esmės daugiausia pinigų į biudžetą generuoja pridėtinės vertės mokestis. Tuo metu elektromobilių mokestis, kaip, tarkime, koks nors NT mokestis, būtų tik lašas jūroje ir tikrai gausiai nepapildytų biudžeto ar nepadėtų kompensuoti praradimų iš akcizų.“

Automobilių rinkos ekspertas M. Buzelis taip pat pritarė, kad sprendimas Lietuvoje apmokestinti elektromobilius būtų dar pernelyg ankstyvas, o poveikis galėtų būti netgi priešingas – reikšmingai mažinantis jų patrauklumą bei dar labiau pailginantis investicijų į infrastruktūrą atsiperkamumą.

„Skirtingai nei kitose šalyse, Lietuvoje dar neturime griežtai apibrėžtų mažos taršos zonų, į kurias visiškai negalėtų patekti automobiliai su vidaus degimo varikliais. Kol kas turime tik išimtį Kaune, kai tam tikroje zonoje apmokestinamas taršaus transporto patekimas. Kita vertus, reikėtų prisiminti, kad Lietuvoje vis dar neturime ir realaus taršos mokesčio, nes iki šiol yra taikomas tik registracijos mokestis, kurio neturi mokėti elektromobilių vairuotojai“, – aiškino pašnekovas.

Ministerija apmokestinti elektromobilių kol kas neketina

Savo ruožtu Finansų ministerija LRT.lt skirtame komentare nurodė, kad, nepaisant pastaruosius kelerius metus stabiliai augusio elektrinių automobilių skaičiaus, elektra varomų automobilių dalis visame automobilių parke neišaugo taip reikšmingai, kad paveiktų pajamų iš akcizų už kurą surinkimą.

„Pajamos iš akcizų už energinius produktus, iš esmės, už kurą, kasmet auga. Palyginti, per 2025 metų sausio–spalio mėnesius jos buvo 12,8 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus“, – nurodė ministerija.

Anot jos atstovų, jei elektromobilių parkas ateityje reikšmingai augs, tai gali tapti veiksniu, lemiančiu mažiau surenkamų pajamų iš akcizų už kurą. Visgi bent kol kas, panašu, to nefiksuojama, tad ir apie elektromobilių apmokestinimą minčių nėra.

„Šiuo metu, kiek tai susiję su Finansų ministerijos kompetencija, nesvarstoma papildomai apmokestinti elektromobilių“, – rašoma atsakyme portalui.