Į LRT GIRDI kreipėsi regėjimo negalią turinti kaunietė, kuri pasakoja kasdien susidurianti su pavojais dėl bet kur ir bet kaip paliekamų nuomojamų paspirtukų. Skirtingai nei Vilniuje ar Klaipėdoje, Kaune specialių statymo vietų nėra numatyta. Savivaldybė sako iki šiol nemačiusi poreikio. Dabar sprendimų žada imtis.
Regos negalią turinti kaunietė Laura kasdien į namus iš darbo grįžta viešuoju transportu. Iki namų nuo autobuso stotelės kelias netolimas, tačiau pavojingas dėl ant šaligatvių pastatytų paspirtukų.
„Aš keliauju baimindamasi, nes nežinau – paspirtukų šiandien bus, nebus? Tai čia vienas klausimas. O kitas klausimas – kaip jie bus sustatyti. Ar jie stovės? Ar bus suguldyti? Ar kitaip pastos kelią?“ – tvirtina Aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovė Laura Stadalninkaitė.
Laura sako į šaligatvį užtvėrusius paspirtukus ne kartą tekę atsitrenkti, susižaloti. Apeiti kliūtį nematančiajam sudėtinga ir nesaugu.
„Jeigu žmogus su regos negalia apeina paspirtuką, gali būti, kad jis pames kryptį besisukiodamas“, – sako L. Stadalninkaitė.
Ne tik šaligatvius, bet ir dviračių takus užtveriantys bet kur ir bet kaip paliekami paspirtukai kasdienė kliūtis ir dviratininkams. Dviračiu į darbą važiuojantis Paulius, sako – reta diena, kai netenka stoti ir paspirtukų traukti į šoną.
„Dažniausiai ant posūkio stovi ir arba staigiai tenka keisti važiavimo kryptį, arba tenka net patraukti, paimti tą daiktą, kad jis nestovėtų. Aš pilietiškas žmogus, nenoriu, kad kiti atsitrenktų į jį“, – tvirtina Dviratininkų bendrijos pirmininkas Paulius Bakutis.
Kitaip nei Vilniuje ar Klaipėdoje specialių įrengtų statymo vietų paspirtukams Kaune nėra. Tačiau numatyta keletas zonų, kur juos palikti draudžiama. Viena tokių teritorijų – teritorija aplink aklųjų ir silpnaregių centrą, taip pat – Laisvės alėja. Kompanija „Bolt“ sako – sprendimai dėl statymo vietų ir tvarkos priimami derinant su savivaldybėmis.
„Mūsų sistemoje įdiegtas dirbtinio intelekto sprendimas, skatinantis naudotojus tinkamai statyti paspirtukus. Kiekvienos kelionės pabaigoje naudotojas privalo padaryti nuotrauką, kurioje matytųsi, kaip pastatė paspirtuką. Ją įvertina dirbtinio intelekto sistema. Jei transporto priemonė pastatyta netinkamai, vartotojui išsiunčiamas įspėjimas“, – aiškina „Bolt“ dalijimosi paslaugų operacijų vadovas Benas Jurlovas.
Kauno savivaldybė sako įrengti specialių statymo vietų anksčiau nebuvo poreikio.
„Tikrai iš pradžių nematėme tokios didelės problemos, o dabar matome, kad transporto priemonių daugėja, nes tikrai Kaune nėra tiek transporto priemonių kaip sostinėje“, – komentuoja Kauno savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Tačiau padaugėjus ne tik paspirtukų, bet ir pranešimų apie ne vietoje paliktus, jau braižomi planai, kur būtų galima numatyti jų statymo vietas.
„Pirminis planas – centrinė miesto dalis ir senamiestis. Paskui matysime. Jeigu ir Kaune veiks ta sistema, bandysime plėsti ir į visą Kauną“, – sako M. Matusevičius.
Planuojama, kad pirmosios paženklintos statymo vietos nuomojamiems paspirtukams ir kitoms mikrojudumo priemonėms turėtų atsirasti dar šią vasarą. Pirminiais skaičiavimais vien Kauno centre paspirtukams reikėtų daugiau nei 200 vietų.
