Šveicariškos technologijos, bet gaminami Lenkijoje. Šiuo metu įmonės „Stadler Polska“ gamykloje Sedlcėse, netoli Varšuvos, jau gaminami pirmieji Lietuvai skirti traukiniai. Jų iš viso bus 15: 9 elektriniai ir 6 bateriniai, iki 120 kilometrų galintys įveikti be kontaktinio tinklo. Nors naujieji traukiniai nepigūs, „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) ramina – keleiviams dėl to kelionės brangti neturėtų. Pirmasis traukinys Lietuvą pasieks jau šį rudenį, bet keleiviai kol kas juo nekeliaus, – pirmiausia teks atlikti bandymus. Pirmosios kelionės su keleiviais turėtų įvykti 2026 metų antroje pusėje.
Italijai, Norvegijai, o dabar ir Lietuvai
Šveicarų koncerno „Stadler Rail“ antrinės įmonės „Stadler Polska“ gamykla Lenkijoje savo veiklą pradėjo 2006-aisiais, šiuo metu čia dirba daugiau nei tūkstantis žmonių. Didžioji dalis jų – vietiniai, iš Sedlcių apylinkių, taip pat atvyksta iš Varšuvos, kitų aplinkinių miestų.
Čia gaminami ne tik įprasti traukiniai, bet ir tramvajai, metro traukiniai. Per 19 metų istoriją iš „Stadler Polska“ gamyklos jau išriedėjo apie 1000 įvairių transporto priemonių, iš kurių apie trečdalis – vietinei Lenkijos rinkai. Bendrovė transporto priemones gamino Norvegijai, Italijai, Estijai bei daugeliui kitų Europos šalių.
O šiuo metu Sedlcėse jau pradėti gaminti ir Lietuvai skirti traukiniai. Iš viso jų bus 15: 9 elektriniai, kurie važiuoja nuolat prisijungę prie elektros tinklo, ir 6 su baterijomis bei galintys apie 100–120 kilometrų įveikti be tinklo. Tai pirmasis mūsų šalies pirkimas iš įmonės „Stadler Polska“.
„Tai nėra mūsų didžiausias užsakymas apskritai, bet tai neabejotinai didžiausias ir vienas svarbiausių mūsų užsakymų šiems ir kitiems metams. <...> Visos transporto priemonės, kurias mes gaminame, iš esmės yra pritaikytos pagal užsakovų reikalavimus, ar tai būtų traukiniai Italijai, ar užsakyti LTG.
Šiuo atveju galiu pažymėti, kad LTG užsakyti traukiniai kažkuo itin neišsiskiria. Žinoma, šie traukiniai bus kiek didesni, o tai suteiks daugiau komforto ir kitokio jausmo keleiviams, bet daugiau nėra jokių kitokių reikalavimų, kuriais jie pernelyg išsiskirtų iš kitų šalių užsakymų“, – žurnalistams kalbėjo įmonės „Stadler Polska“ generalinis direktorius Radosławas Banachas.
Sutarties vertė – 226 mln. eurų
LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ 15 traukinių įsigijo už 226,5 mln. eurų. Tiesa, už šią sumą „Stadler Polska“ taip pat įsipareigojo iki 2037 metų užtikrinti techninę pagalbą, traukinių priežiūrą, atsarginių detalių tiekimą.
„Traukiniai įsigyti viešųjų pirkimų būdu. Pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonominius parametrus, bet buvo atsižvelgiama ne tik į traukinio kainą. Buvo skaičiuojama, kiek kainuoja eksploatuoti visus metus, kol traukinys tinkamas.
Skaičiuojami ir kiti parametrai, kuriuos sudėjus kartu išvedamas tam tikras santykinis koeficientas, leidžiantis palyginti pasiūlymus tarpusavyje, nes traukiniai gali būti pigesni, bet jų aptarnavimas brangesnis“, – apie tai, kaip buvo atrinktas konkretus gamintojas, pasakojo LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Anot jo, planuojant pirkimą buvo nuspręsta įsigyti ir dalį elektrinių traukinių su baterijomis. Jie leis keleivius vežti tais maršrutais, kurių linijos iki šiol nėra elektrifikuotos ir tą padaryti kainuotų itin brangiai.
„Bateriniam traukiniui visiškai nereikalinga elektros linija. Jos įrengimas kainuoja labai nemažus pinigus. Šiandien mes skaičiuojame, kad vien nuo Vilniaus iki Klaipėdos elektros linijos įrengimas kainuoja 390 mln. eurų. Tai dabar į visus miestus vežti keleivius elektrifikuota linija yra per brangu. Tarkime, jei darytume elektrifikacijos projektą į Marcinkonis, tai labai išpūstų sąnaudas. Dėl to ten, kur nėra elektros tinklo, galės važiuoti baterinis traukinys, galintis nuvažiuoti 100–120 kilometrų be krovimo“, – aiškino E. Lazauskas.
Pirmasis traukinys Lietuvą pasieks jau šiemet
Šiuo metu dar tik ryškėja Lietuvai skirtų traukinių kontūrai. Kaip teigė įmonės „Stadler Polska“ gamybos direktorius Pawełas Sztukowskis, vieną traukinį pagaminti užtrunka iki 12 savaičių. Vėliau kiekvienas traukinys bus įkeltas į sunkvežimį ir sausuma pristatytas į mūsų šalį.
„Šiuo atveju traukinių pristatymas sunkvežimiais yra ekonomiškiausias ir logiškiausias kalbant apie Lietuvą. Kitu atveju mes juos galėtume nugabenti iki sienos, bet kadangi skiriasi lenkiškų ir lietuviškų geležinkelių vėžės, reikėtų ieškoti, kas juos pasienyje pasitiktų, kas juos perkeltų ant kitų traukinio platformų, galinčių važiuoti lietuviškais bėgiais, ir t. t.“, – aiškino bendrovės atstovas.
Susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio teigimu, viskas kol kas vyksta pagal grafiką. Viliamasi, kad jau šį rudenį pirmasis traukinys turėtų pasiekti Lietuvą. Tiesa, keleiviai juo važiuoti kol kas negalės – pirmiausia bus atliekami bandymai. Tikėtina, kad kitų metų trečiąjį ketvirtį jau įvyks pirmosios kelionės su keleiviais, o 2027-ųjų sausį Lietuvą bus pasiekę visi 15 užsakytų traukinių.
„Vienas iš svarbiausių maršrutų yra Vilnius–Klaipėda, tai ir numatyta, kad juo važiuos dalis naujų traukinių. Bet užbėgant už akių norisi pasakyti, kad ir dabar turimi mūsų traukiniai yra visai neblogi. Ir galbūt kažkam kils klausimų, kodėl ne visais maršrutais važiuos nauji traukiniai. Tai tiesiog yra neįmanoma padaryti. Todėl pirmieji traukiniai keliaus į tuos maršrutus, kuriais rieda patys seniausi traukiniai, ir juos pakeis“, – kalbėjo E. Sabutis.
Bus galima užsisakyti karšto maisto
Kaip pasakojo „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė, naujieji traukiniai galės vežti nuo 128 iki 200 keleivių, tai yra beveik 30 proc. daugiau nei šiuo metu kursuojančiuose traukiniuose. Piko metu bus galima sujungti tris traukinius, o tai leis vienu metu vežti iki 600 žmonių.
„Pagrindinis naujųjų traukinių išskirtinumas tas, kad jie yra 60 cm platesni už šiandieninius mūsų traukinius, todėl jie apskritai erdvesni ir keleiviams bus suteikta daugiau komforto“, – kalbėjo K. Meidė.
Naujuose traukiniuose bus įrengti pirmos ir antros klasės salonai, vietos vaikų vežimėliams, dviračiams, augintiniams ir „Bistro“ zona arba užkandžių automatai, kur bus galima užsisakyti patiekalų, įsigyti užkandžių ir gėrimų.
„Rėmėmės Europos patirtimi ir dabar mūsų tarptautiniuose maršrutuose, tarkime, važiuojant į Taliną, keleiviai yra nustebę, kad jie negali gauti maisto. Tad manyčiau, jog tikrai pradžiugina klientą, kai tu važiuoji 4 valandas ar daugiau ir turi galimybę gauti karšto maisto. <...> Šiuo metu dirbame su tuo, koks bus meniu ir kas teiks „Bistro“ paslaugą: ar patys, ar turėsime partnerius. Viskas yra procese“, – sakė „LTG Link“ vadovė.
„Iš tiesų žiūrima į geriausias praktikas. Jeigu teko važinėti Prancūzijoje ar Vokietijoje, greituosiuose traukiniuose visur yra vieta, kur žmonės nori atsistoti, pasižiūrėti pro langą bei išgerti kavos ar arbatos. Tai yra tam tikras psichologinis momentas ir suteikia kažkokio namų jaukumo kelionei. Tai labiau yra psichologinis nei verslo sprendimas“, – apie „Bistro“ zonas traukiniuose antrino LTG grupės generalinis direktorius E. Lazauskas.
Bilietų branginti nežada
Nauji traukiniai nėra pigūs, jie bus erdvesni ir patogesni. Natūralu, kad keleiviams kyla klausimų, ar dėl to bilietai brangs. Visgi „LTG Link“ vadovė K. Meidė patikino, kad bent kol kas to daryti neketinama.
„Šiandien tikrai tokių planų neturime, nes naujo traukinio išlaikymas kainuoja pigiau nei dabartinių mūsų turimų traukinių“, – nurodė ji.
E. Lazauskas papildė, kad šiuolaikiniai elektriniai traukiniai, ar tai būtų keleiviniai, ar krovininiai, turi kone tris kartus mažiau detalių nei dyzeliniai. „Kitaip tariant, tai yra paprastesnė konstrukcija, juos paprasčiau remontuoti. Tai sąnaudų požiūriu juos yra pigiau eksploatuoti. Tai yra dar vienas pliusas šalia greičio ir kitų patogumų, kuriuos pajus keleiviai“, – kalbėjo pašnekovas.
O štai Lietuvos susisiekimo ministras E. Sabutis teigė, kad elektriniai traukiniai netgi galėtų padėti sumažinti bilietų kainas, jei keleiviai aktyviai naudotųsi viešuoju transportu.
„Dirbdama „LTG Link“ ir kartu bendrai susisiekimo sistema nori ir mato galimybę kuo daugiau žmonių pritraukti į viešąjį transportą, persodinti į traukinius. Tai kuo daugiau žmonių keliaus traukiniais, tuo galbūt ir kaina net bus mažesnė.
Kitas dalykas, kad traukiniai keičiami iš dyzelinių į elektrinius. Mes žinome, kad kuras ilgainiui bet kuriuo atveju brangs dėl įvairių dalykų: dėl geopolitinės situacijos, mokestinės sistemos pakeitimų ir pan. Kuo ilgiau mes laikysime senus ir neefektyvius dyzelinius traukinius, tuo bus blogiau. Šiuo atveju elektriniai traukiniai padės taupyti ir galbūt sumažinti bilietų kainas“, – užsiminė ministras.
Tiesa, pats E. Sabutis pripažino, kad traukiniais keliauja itin retai. „Galiu meluoti, bet nemeluosiu. Tikrai retai važinėju traukiniais. Paskutinį kartą kaip keleivis važiavau 2020 metais“, – atskleidė jis.
Anot LTG grupės vadovo E. Lazausko, šiuo metu Lietuva turi 50 keleivinių traukinių, „LTG Link“ per metus perveža apie 5,5 mln. keleivių. Grupės planas iki 2030 m. pastarąjį skaičių kone padvigubinti iki 10 mln. keleivių.
Žurnalistų kelionę į įmonės „Stadler Polska“ gamyklą Lenkijoje organizavo LTG, įtakos straipsnio turiniui tai neturi.
