Ketvirtadienis prasidėjo incidentu Vilniuje – S. Batoro gatvėje buvo mirtinai partrenktas vyras. Iškart po šios nelaimės kilo diskusijų, esą minėta gatvė nesaugi pėstiesiems, o atsakomybė dėl to gula ant savivaldybės pečių. Visgi policija LRT.lt teigė, kad ši gatvė nėra išskirtinė, o tragiški įvykiai neretai būna nulemti neatsakingo pačių pėsčiųjų elgesio.
Krauju paženklinta nelaimė
Ankstyvas ir ūkanotas ketvirtadienio rytas. S. Batoro gatve važiuojantis „Mercedes-Benz“ markės mikroautobusas judėjo Olandų gatvės link. Nors priekyje buvusi pėsčiųjų perėja apšviesta, antrąja eismo juosta važiavęs vairuotojas nepraleido į kelią išėjusio pėsčiojo ir šį nubloškė.
Pirmasis pranešimas apie įvykusią nelaimę pareigūnus pasiekė apie 6 val. ryto, į avarijos vietą nedelsiant išskubėjo pagalbos tarnybos. Visgi nuo patirtų sužalojimų krovininio mikroautobuso partrenktas vyras mirė.
Apie tragišką incidentą ir sustabdytą eismą informacija greitai pasklido socialiniuose tinkluose. Žmonės pasidalijo į keletą stovyklų. Vieni buvo įsitikinę, kad S. Batoro gatvė apskritai nesaugi pėstiesiems, čia trūksta požeminių ar virš kelio einančių perėjų, o dėl jų neįrengimo atsakomybę esą turėtų prisiimti savivaldybė.
Dar kiti negailėjo kritikos vairuotojams, kad šie dažnai nepaiso Kelių eismo taisyklių ir viršija greitį, o tai ir lemia mirtinas avarijas. Tretieji pabrėžė, kad panašiose situacijose pėstieji neretai neįvertina visų aplinkybių ir taip rizikuoja savo saugumu, o tai ir galėjo tapti šiandieninės nelaimės priežastimi.
Visgi, dėl ko įvyko minėtas incidentas ir kas yra kaltininkas, atsakys pareigūnai, kadangi, kaip LRT.lt informavo Vilniaus apskrities policija, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas aplinkybėms išsiaiškinti.
Gatvė avaringumu neišsiskiria
S. Batoro gatvėje avarijų įvyksta kasmet. Tačiau Vilniaus kelių policijos 2-osios kuopos vadas Donatas Mankauskas portalui teigė, kad ši miesto arterija ypatingu avaringumu nepasižymi. Pasak pareigūno, remiantis fiksuota statistika, 2022 m. čia nežuvo nei vienas pėsčiasis, 2023-iaisiais užgeso vieno pėsčiojo gyvybė.
„Šiemet, neskaičiuojant šio ryto atvejo, S. Batoro gatvėje buvo fiksuoti du įskaitiniai eismo įvykiai, susiję su pėsčiaisiais. Vienas asmuo pėsčiųjų perėjoje buvo sužeistas, kai transporto priemonė, sukdama į dešinę, nepraleido žmogaus. O kitas atvejis buvo mirtinas, kai pėsčiasis neleistinoje vietoje išbėgo į kelią ir jį parbloškė automobilis“, – komentavo D. Mankauskas ir pridūrė, kad visos nelaimės įvyko ne toje pačioje vietoje.
Pareigūno teigimu, 2023 m. žuvęs asmuo taip pat įžengė į važiuojamąją kelio dalį neleistinoje vietoje. Būtent neatsakingą pėsčiųjų elgesį D. Mankauskas išskyrė kaip vieną pagrindinių tokio tipo avarijų priežasčių.
„Tiesą sakant, apie 60–70 proc. nelaimių atvejų kalti būna būtent pėstieji. Faktas, kad kartais nulemia ir vairuotojų atidumo stoka, bet pasitaiko ir pėsčiųjų neatidumo. Bet minėta gatvė kažkuo neišsiskiria. Didesnę problemą tikrai turėjome prieš keletą metų T. Narbuto gatvėje, važiuojant nuo Laisvės prospekto. Tai problema buvo išspręsta, kai buvo pastatyta pėsčiųjų perėja virš kelio“, – pasakojo policijos atstovas.
Šviesoforai saugumo negarantuoja
Iškart po įvykusios nelaimės socialinėje erdvėje užvirė diskusijų, kad S. Batoro gatvėje būtina įrengti vidutinio ar momentinio greičio matuoklių, dar kiti siūlė dirbtinius kalnelius, liaudiškai vadinamus gulinčiais policininkais. Kiti svarstė, kad prie perėjų pakaktų įrengti šviesoforus. Visgi D. Mankauskas pabrėžė, kad pastarasis sprendimas visiško saugumo neužtikrina.
„Pats saugiausias sprendimas intensyvaus eismo gatvėse yra požeminės perėjos ar perėjos virš kelio, įrengtos kaip tiltai ar viadukai. Taip, bet koks infrastruktūros sprendimas, gatvės apšvietimas, interaktyvios pėsčiųjų perėjos įrengimas daro situacijas saugesnes, bet labai svarbus ir pačių pėsčiųjų elgesys. Šviesoforų įrengimas taip pat galėtų kažkiek pagerinti situaciją, bet kad jie visiškai eliminuotų nelaimes, taip tikrai nėra“, – dėstė pareigūnas.
Vilniaus miesto savivaldybė LRT.lt perduotame komentare teigė, kad pėsčiųjų perėja S. Batoro gatvėje ties Užtvankos gatve, kur šįryt įvyko nelaimė, yra tinkamai paženklinta kelio ženklais, atkarpoje transporto priemonių greitis ribojamas iki 50 km/h, perėjoje įrengtas kryptinis apšvietimas.
„Ji, kaip ir kitos S. Batoro gatvėje esančios pėsčiųjų perėjos, yra įtraukta į nuolatinės techninių eismo reguliavimo priemonių priežiūros sąrašus. Tačiau pastebime, kad eismo dalyviai ne visuomet laikosi Kelių eismo taisyklių, vairuotojai nesilaiko leistino greičio, nesulėtina prieš pėsčiųjų perėją.
Todėl su policijos atstovais bus aptartos ir įvertintos eismo įvykio aplinkybės, savivaldybė išsakys poziciją dėl būtinybės šioje vietoje naudoti Kelių eismo taisyklių kontrolės (ypač greičio) priemones“, – komentavo savivaldybės Komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas.
Anot jo, galimybės tobulinti eismo saugumą bus aptartos ir artimiausiame Vilniaus miesto savivaldybės eismo saugumo komisijos posėdyje.
