Daugiau nei prieš 20 metų sukurtus automobilius palyginus su šiandieniais, pastarieji atrodys tikri dičkiai. Su kiekviena nauja karta visi modeliai paauga į visas puses, pasunkėja, tačiau erdvė viduje, regis, nesikeičia, rašoma „Velocitos“ pranešime žiniasklaidai. Kodėl taip yra ir kas tai gali pakeisti?
Daugiausia erdvės atima saugumas ir komfortas
Modernūs automobiliai išsiskiria dydžiu, jie išaugę, kartais atrodo net peraugę. Štai vos prieš 20 metų 5-osios serijos „BMW E39“ buvo didelis, solidus vidutinės klasės „premium“ sedanas. Tačiau šiandien naujas, G20 kėbulo 3-iosios serijos modelis jį jau peraugo: tai panašaus ilgio, tačiau 25 mm platesnis automobilis. Iš tikrųjų G20 turėtų būti kompaktiškas, tačiau jis nedaug atsilieka ir nuo dar dabar Lietuvos gatvėse populiaraus E60 kėbulo 5-osios serijos BMW.
Tačiau ar jis erdvesnis? Nelabai. Bagažinės dydis toks pats, abiejų modelių salono erdvė panaši. Naujesnis modelis nežymiai erdvesnis už tiesioginį savo protėvį, prieš 20 metų gamintą E46 kėbulo 3-iosios serijos BMW. Nors, lyginant su pastaruoju, G20 išaugo 23 cm į ilgį ir 8 cm į plotį, bagažinė nuo 435 litrų padidėjo iki 480 litrų.
Kitur situacija panaši. Štai naujas „Ford Focus“ pasižymi bene erdviausiu salonu kompaktinėje klasėje. Jo bagažinės talpa – 375 litrai. Tačiau 1998-aisiais pasirodęs revoliucinis pirmosios kartos „Focus“ taip pat turėjo didžiausią bagažinę: jos tūris siekė 350 litrų. O „Focus“ buvo net 22 cm trumpesnis ir 1,2 cm siauresnis. Kas nutiko automobiliams, kad jie didėja iš išorės, o ne viduje?
„Pirmiausia dera suprasti, jog pučiasi visos apdailos detalės, nes to reikalauja saugumas. Kiekvienas papildomas centimetras, milimetras yra tarsi papildoma smūgio absorbavimo zona. Dėl to automobiliai turi daugiau metalo, plastiko, taip pat jų langai mažesni nei anksčiau.
Kita priežastis – komfortas. Į duris, salono apdailą dedama daugiau garso izoliacinės medžiagos, elektra valdomiems langams, gerai muzikos aparatūrai ir kitiems komponentams reikia daug vietos. Kuo daugiau įrangos automobilis turi, tuo daugiau komponentų, ir juos visus reikia kažkur sudėti“, – aiškina televizijos laidos „Autopilotas“ vedėjas Vytenis Kudarauskas.
Žmonės pasirinko mažesnius automobilius
Tačiau yra ir dar vienas niuansas, tai – kėbulo tipai. Žmonės dėl mados patys renkasi mažesnius automobilius. Anksčiau šeimos pirkdavo universalus ar vienatūrius, o dabar jos sėda į krosoverius.
Nors šie iš išorės atrodo didesni ir aukštesni, jų viduje nėra daug erdvės. Štai „Volkswagen Passat“ universalo kėbulu turi net 690 litrų bagažinę, o „Tiguan“ bagažinė siekia tik 520 litrų, nors jo galinė sėdynė gana plati.
„Yra tokia priešprieša: krosoveriai atrodo didesni, bet taip nėra, jei juos lyginsime su panašaus dydžio hečbekais, sedanais ar universalais. Norint išlaikyti visureigiškas krosoverių proporcijas, reikia sumažinti kėbulo iškyšas, orientuotis į aukštį, o ne į ilgį, deja, ta proporcija neleidžia išgauti daugiau erdvės. Be to, krosoveriai turi didesnius ratus, išsipučia ratų arkos, o tai vėl atima vietos bagažinėje“, – paaiškina V. Kudarauskas.
Štai krosoverio „Toyota Corolla Cross“ bagažinės dydis – 433 litrai, o „Toyota Corolla“ universalo – net 581. Kai kurie gamintojai, norėdami išlaikyti patrauklias proporcijas ir nenugnybti erdvės, imasi improvizacijų. Štai „Ford“ įmantriai perdarė „Puma“ galinės dalies konstrukciją, tad su didele dėže po bagažinės grindimis jie išgavo net 456 litrų erdvę kroviniams: B segmento krosoveris šiuo parametru dabar lenkia kone visus C segmento hečbekus.
Elektros pavara leidžia geriau išnaudoti erdvę
Vis dėlto šiais laikais labiausiai skiriasi elektromobilių vidinė erdvė. Visiškai kitokie komponentai, naudojami kuriant elektros pavarai pritaikytą platformą, leidžia geriau išnaudoti automobilio salono erdvę.
„Elektros pavara konstrukciškai leidžia kompaktiškiau išdėlioti visus komponentus. Dabar populiarėja riedlentės tipo konstrukcija. Tai išlaisvina dizainerius bei inžinierius kitaip kurti saloną, padaryti jį erdvesnį“, – dėsto V. Kudarauskas.
Riedlentės principo konstrukcija atrodo taip: ties ašimis – motorai, pakaba ir kiti komponentai, o centre – per dugną montuojama baterija. Taip visos reikalingos elektros pavaros detalės paskleidžiamos apačioje, o ant viršaus tvirtinamas kėbulas.
Elektros motoras yra gerokai mažesnis nei vidaus degimo variklis, komponentų aplink jį – taip pat gerokai mažiau. Be to, gamintojai motorus montuoja tiesiai ant ašies: viena ašimi varomi modeliai turi vieną motorą, o visais ratais varomi dažniausiai du, ant abiejų ašių.
Tarp jų nereikia jokių velenų, taip pat nėra daug vietos centre reikalaujančios išmetimo sistemos. Nėra jokių centrinių tunelių, dėl to salone grindys lygios.
Pavyzdžiui, „Ford Mustang Mach-e“ – sportiškas kupė-krosoveris žemu stogu, tačiau jame ne tik daug erdvės gale, bet ir santykinai didelė 502 litrų bagažinė. Kadangi bagažinės talpumas priklauso ne tik nuo tūrio, bet ir nuo formos, amerikiečių portalo „Autoblog“ komanda palygino ją su „Ford Escape“ – „Ford Kuga“ brolio už Atlanto bagažine.
Į ją telpa du dideli registruojamo bagažo lagaminai, du mažesni (juos galima neštis į lėktuvą) ir dar vienas krepšys. Elektriniame „Mustang“ jie išsiteko be jokio vargo, o „Escape“ teko nuimti uždangalą ir krauti iki stogo. „Mustang Mach-e“ bagažinė pagal patogumą prilygo gerokai didesnio vidaus degimo varikliu varomo „Porsche Cayenne Coupe“ bagažinei.
Taip pat kai kuriuose elektromobiliuose papildomos bagažinės įrengtos ir po priekiniu gaubtu. Nors elektra varomiems modeliams reikia tokių komponentų, kaip aušinimas, kondicionieriaus sistema, galios inverteris ir kita, vidaus degimo variklis vis vien yra didesnis. Jeigu jo nereikia montuoti, atsiranda papildomos vietos.
Štai po „Mustang Mach-e“ priekiniu gaubtu slepiasi 134 litrų erdvė – didesnė nei visa „Mazda MX-5“ rodsterio bagažinė. Ji pakankamai didelė, kad tilptų ne tik įkrovimo laidai, bet ir rečiau naudojami, tačiau automobilyje reikalingi daiktai.
Svarbi detalė
Elektrifikacija automobilių pasaulyje dar tik įsibėgėja. Kurti vien tik elektros pavarai skirtą platformą dar gana brangu, o atsiperkamumas nedidelis, tad kai kurie gamintojai elektros variklius ir baterijas vis dar montuoja į kėbulus, turinčius nepatogius centrinius išmetimo tunelius, ilgus priekinius gaubtus.
„Elektromobiliai nevienodi: vieni pagaminti ant elektros pavarai skirtos platformos, o kiti – ne. Nemažai prancūziškų modelių gali būti komplektuojami tiek su benzininiais, tiek su elektros varikliais. Jei šios pavaros bus sukombinuotos į vieną kėbulą, tokių erdvės privalumų nepajusite“, – atkreipia dėmesį V. Kudarauskas.
Tačiau, plečiantis modelių pasiūlai ir gamintojams vis tobulinant platformas, automobiliai turėtų augti ne tik iš išorės, bet ir viduje.
