Po praėjusių metų pradžioje įvykusių mirtinų avarijų valdžios atstovai su policija surengė skubų pasitarimą ir po jo pranešė ketinantys sugriežtinti atsakomybę Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjams. Tik dabar, praėjus beveik metams, Seime oficialiai registruoti įstatymų pakeitimai. Vidaus reikalų ministerija (VRM) kartu su policija siūlo griežtinti atsakomybę už greitį, baudų nemokantiems vairuotojams apriboti kai kurias paslaugas, piktybiniams pažeidėjams grėstų areštas ir pan.
Baudos neatitinka ekonominės situacijos
Praėjusios savaitės pabaigoje Seime įregistruotus siūlymus sugriežtinti atsakomybę vairuotojams už kai kuriuos KET pažeidimus parengė Policijos departamentas, koordinuojamas VRM.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projektas parengtas siekiant sumažinti leistino greičio viršijimo atvejus bei sužeistųjų ir žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių.
Taip pat skaitykite
Taip pat siekiama peržiūrėti dar 2008 m. nustatytus ir nuo tada nekoreguotus (išskyrus konvertavimą į sumą eurais 2015 m. Lietuvos Respublikai tapus euro zonos nare) baudų už leistino greičio viršijimą dydžius, kad jie labiau atitiktų esamą ekonominę padėtį.
„Atkreiptinas dėmesys, kad, Valstybės duomenų agentūros skelbiamais duomenimis, 2023 m. III ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo daugiau nei 3 kartus didesnis nei 2008 m. I ketvirtį (nuo 623,10 eurų pakilo iki 2 018,20 eurų), o vidutinis mėnesinis NETO darbo užmokestis 3 kartus didesnis palyginti tuos pačius laikotarpius (pakilo nuo 478 eurų iki 1 251,50 eurų), todėl galiojantys baudų dydžiai nebeatitinka realios ekonominės padėties ir nebėra efektyvūs atgrasant nuo pažeidimų.
Pažymėtina, kad kelerius pastaruosius metus viena pagrindinių eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežasčių buvo saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas arba leistino greičio viršijimas. Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, 2022 m. 48 procentai tokių eismo įvykių buvo sukelti nepasirinkus saugaus važiavimo greičio ar viršijant nustatytą greitį, 2023 m. – daugiau nei 50 procentų tokių eismo įvykių“, – dėstoma aiškinamajame rašte.
Siūloma riboti su vairavimu susijusias paslaugas
Vadinamasis KET sugriežtinimų paketas, kuris buvo registruotas Seime, apima daugybę įvairiausių aspektų, pradedant baudų už greitį didinimu ir baigiant su vairavimu susijusių paslaugų apribojimu.
Pavyzdžiui, siūlomame projekte siekiama įtvirtinti nuostatą, kad bauda už padarytą KET pažeidimą būtų skiriama transporto priemonę vairavusiam ir KET pažeidimą padariusiam asmeniui. Bet laiku nesumokėjus baudos įsipareigojimą ją sumokėti turėtų prisiimti transporto priemonės valdytojas.
Tiesa, prisiėmęs tokį įsipareigojimą ir sumokėjęs paskirtą baudą, pastarasis nebūtų laikomas padariusiu šį pažeidimą.
„Šiuo pasiūlymu bus užkirstas kelias dažnai praktikoje pasitaikantiems piktnaudžiavimams, kai transporto priemonių savininkai ar valdytojai administracinį nusižengimą tiriantiems pareigūnams nurodo, kad nusižengimą padarė užsienyje gyvenantis asmuo ir taip išvengia skiriamų baudų sumokėjimo“, – paaiškina projekto autoriai.
Taip pat siūloma, kad dalyvauti viešajame eisme galėtų tik tos transporto priemonės, kurių valdytojai (fiziniai asmenys) yra sumokėję visas jiems paskirtas baudas už KET nusižengimus arba yra sumokėtos baudos, už kurių sumokėjimą jie laiduoja. Analogiškai baudų nemokantys asmenys negalėtų gauti arba pasikeisti vairuotojo pažymėjimo.
Galiausiai, tas, kas tris ir daugiau kartų vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jau buvo atimta arba nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, būtų baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Didėtų baudos už greitį
Įstatymo projektu siūloma nustatyti didesnes baudas už greičio viršijimą iki 20 km/val. (nuo 30 iki 60 eurų vietoje dabartinės baudos nuo 12 iki 30 eurų) ir už greičio viršijimą iki 30 km/val. (nuo 60 iki 120 eurų vietoje dabartinės baudos nuo 30 iki 90 eurų) dydžius.
Kartu siūloma nustatyti, kad už greičio viršijimą iki 40 km/val., kai asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda už greičio viršijimą iki 40 km/val., iki 50 km/val. arba virš 50 km/val., būtų privaloma atimti teisę vairuoti nuo 10 iki 20 dienų.
Už greičio viršijimą iki 50 km/val., kai asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda už greičio viršijimą iki 40 km/val., iki 50 km/val. arba virš 50 km/val., siūloma, kad būtų privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 20 dienų iki vieno mėnesio.
„Baudų už greičio viršijimą padidinimas bei teisės vairuoti atėmimas reikštų, kad baudos labiau atitiks dabartines vairuotojų pajamas ir turės didesnį prevencinį poveikį, skatinantį laikytis leistino greičio apribojimų“, – nurodo siūlymo autoriai.
Siūloma, kad dalis pakeitimų įsigaliotų nuo 2025 m. pradžios.
Su visais siūlomais pakeitimais galite susipažinti čia.
