„Viena ranka kviečia, kita – baudžia“, – piktinasi į LRT GIRDI besikreipęs kaunietis Robertas, kurio automobilį, pastatytą netinkamoje vietoje, Vilniaus šviesų festivalio metu pareigūnai nutempė. Vyras pasakoja, kad toje gatvėje eismo praktiškai nebuvo, todėl pavojaus aplinkiniams jo sprendimas nesukėlė. Visgi sostinės savivaldybės atstovas pabrėžia – niekada nežinai, kas gali nutikti.
Iš viso teko sumokėti 150 eurų
Kaip LRT RADIJUI pasakoja Robertas, sausio 25–28 d. vykusiame Vilniaus šviesų festivalyje jis lankėsi su šeima. Žinojo vyras, kad tomis dienomis sostinės centre vargiai ras vietos automobiliui pasistatyti. Prieš išsiruošdamas į kelionę iš Kauno, Robertas pasidomėjo, kur būtų artimiausios stovėjimo aikštelės. Visgi užimtos pasirodė ir jos.
„Prieš tai pasižiūrėjau aikštelių „Google Maps“, kur artimiausios. Pasirinkau dvi, tris, bet atvažiavus praktiškai neįmanoma buvo net į aikšteles įvažiuoti. Pradėjau važinėti po miestą ir radau nuošalesnę gatvelę, kur praktiškai eismo nėra“, – aiškina kaunietis.
Po kurio laiko su šeima grįžęs į tą gatvę, pašnekovas savo automobilio jau nerado – jį pareigūnai buvo nutempę.
„Mums pasisekė, nes tuo metu mes dar radome Viešosios [tvarkos] grupės darbuotojus. [Jie] kažką dar matavo, gal ketino kitą automobilį nutempti. Tai iš karto pasakė, kur ieškoti automobilio“, – teigia Robertas.
Pareigūnai nustatė, kad kaunietis automobilį pasistatė per arti perėjos – nepaliko 5 metrų atstumo, kaip reikalauja įstatymai. Tą pripažįsta ir pats Robertas.
„Na, kiek ten metrų buvo iki perėjos, nematavau, bet tikėtina, kad buvo mažiau. Taip, pagal aklą įstatymo raidę pažeidžiau tą nuostatą“, – sako jis.
Visgi, tikina kaunietis, toje gatvėje eismo praktiškai nebuvo, jo automobilis niekam nekliudė. Dėl to su pareigūnų sprendimu nutempti transporto priemonę jis nesutinka.
„Jeigu ten būtų normalus eismas, niekas pretenzijų nereikštų ir verta būtų nutempti automobilį. O tokiu atveju, kai ten jokio eismo nebuvo, aš nežinau, ar verta“, – tvirtina Robertas.
Pašnekovas piktinasi ir dėl to, kiek jam teko pakloti už nutempimo paslaugą. Už patį nusižengimą jis sumokėjo 15 eurų, o už automobilio išvežimą – 135 eurus.
„Kai bauda būna 100, 200 [eurų] arba teisių atėmimas pusmečiui ar metams, tai aš suprantu – tai yra pavojingas, chuliganiškas vairavimas, reikia imtis veiksmų, nutempti mašiną ar stabdyti. (...) Bet kai bauda 15 eurų, o [nutempimo] paslauga – 135-i, kažkaip ne taip man atrodo“, – sako Robertas.
Automobilis ribojo matomumą
LRT RADIJO kalbintas Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupės vadovas Andžejus Dinikis savo ruožtu aiškina – jeigu automobilis buvo nutemptas, reiškia, jis buvo įvertintas, kaip keliantis pavojų aplinkiniams.
„Automobiliai nenutempiami iš bet kur. (...) Yra tam tikri kriterijai, ir tie kriterijai yra numatyti įstatyme. [Automobilis] turi arba kelti grėsmę (...) kitiems eismo dalyviams, arba kitaip trukdyti kitiems asmenims.
Šitoje vietoje (automobilio pastatymas – LRT.lt) vertintas kaip potencialus pavojus pėstiesiems kirsti važiuojamąją dalį per pėsčiųjų perėją. Ypač prieblandoje, tamsiu paros metu, prieš perėją stovintis automobilis riboja kitų vairuotojų matomumą, ir vairuotojas gali nepastebėti į gatvę išeinančio ar išbėgančio asmens“, – dėsto savivaldybės atstovas.
Reaguodamas į kauniečio Roberto pastebėjimus, jog eismas gatvėje nebuvo intensyvus, A. Dinikis abejoja, ar vairuotojas, būdamas ne iš Vilniaus, situaciją galėtų įvertinti tiksliai.
„Tuos argumentus yra iš tikrųjų sudėtinga vertinti. Žmogus pasisakė, jog atvyko iš Kauno, tai man kyla abejonės, kaip jis gali tvirtai žinoti, kaip toje gatvėje vyksta eismas. Tuo metu, kai jis statė, gal jo nebuvo, bet nereiškia, kad už valandos ten nebūtų to eismo“, – tvirtina specialistas.
Pasak jo, net jei tuo metu gatvė ir atrodė rami, visada svarbu laikytis taisyklių tiek vairuotojams, tiek viešosios tvarkos užtikrintojams. Niekada nežinai, kas gali nutikti, teigia A. Dinikis.
„Visada yra dvi medalio pusės. Vieni sako: kam reikėjo vežti tuos automobilius priverstinai, juk niekam netrukdė, nieko neįvyko. Tačiau jeigu kas nors įvyktų, tada atsirastų kita medalio pusė.
(...) Jeigu paaiškėtų, kad pareigūnai užfiksavo ir dėl kažkokių subjektyvių priežasčių priėmė sprendimą neišvežti [automobilio], pareigūnai greičiausiai būtų kaltinami kaip nelaimės kaltininkai“, – kalba pašnekovas.
Atsakydamas į Roberto iš Kauno kritiką dėl didžiulio baudos ir nutempimo paslaugos kainos skirtumo, A. Dinikis aiškina, jog nei vienos, nei kitos jie patys nenustato.
„Bauda yra nustatyta valstybės, pareigūnas negali jos nustatyti savo nuožiūra. O paslauga yra nupirkta viešo konkurso būdu, pasiūlius mažiausią šios paslaugos kainą. Ji kituose miestuose gali skirtis, bet Vilniuje buvo pasiūlyta tokia mažiausia, už tokią ir vežame“, – tvirtina pašnekovas.
Reguliuoti eismą kiekvienoje gatvėje neužtektų žmonių
Anot Vilniaus miesto savivaldybės atstovo, jokių išimčių švenčių, pavyzdžiui, minėto Vilniaus šviesų festivalio, metu pareigūnai nedaro.
„Nepaisant to, ar vyksta masiniai renginiai, ar jie nevyksta, (...) tai yra kasdienis darbas, pareigūnai patruliuodami kasdien stebi tuos automobilius, kurie pastatyti tose vietose, kur kelia pavojų kitiems eismo dalyviams“, – sako A. Dinikis.
Tuo tarpu į LRT GIRDI besikreipęs kaunietis Robertas sako, jog renginių metu Viešosios tvarkos grupės pareigūnai galėtų būti aktyvesni ir padėti vairuotojams susigaudyti, kur rasti laisvos vietos automobiliui pasistatyti.
„Viešosios tvarkos grupės pareigūnai tokiomis dienomis (jų daug nebūna – dvi, trys, keturios per metus) galėtų prisidėti prie eismo srauto [valdymo]. [Jie] turi racijas, turi filmavimo kameras, [galėtų] srautus valdyti, kur mato, kad žmonės suka ratus, parekomenduoti, kur nuvažiuoti tuo metu.
Dabar Vilniaus miesto savivaldybė panaši į gudrų žveją. Viena ranka barsto masalą, kita – surenka žuvį. Man toks įspūdis susidaro“, – tvirtina gyventojas.
Visgi, pasak Viešosios tvarkos grupės vadovo, tokių norų įgyvendinti kone kiekvienoje sostinės gatvėje tiesiog nepakaktų žmogiškųjų resursų. Tačiau, pabrėžia A. Dinikis, mažesniu mastu prie sklandaus eismo užtikrinimo renginių metu pareigūnai prisideda jau dabar.
„Dažniausiai masiniai renginiai lemia eismo ribojimus, uždarymus. Pareigūnai dirba vadinamuose postuose, kad gyventojai, kurių zonoje vyksta renginys, pasiektų namus. (...) Taip pat pareigūnai dirba ir pačiose renginio teritorijose, patruliuodami, vaikščiodami, žiūrėdami, kad tie renginiai vyktų sklandžiai.
Ta situacija, apie kurią kalba pašnekovas, aišku, būtų ideali. Tačiau, matyt, nei renginio organizatoriai, nei valstybės institucijos neturi tiek asmenų, kad galėtų visame Vilniuje, kur potencialiai galėtų važiuoti vairuotojai ir ieškoti vietų, pristatyti asmenų, kurie nurodytų, kur važiuoti“, – sako Viešosios tvarkos grupės vadovas.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „10–12“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
