Socialiniuose tinkluose dalis vilniečių sunerimo, kad senamiestyje dideliais kiekiais buvo barstoma druska. Anot atliekų tvarkymo bendrovės „Ekonovus“, tai buvo veiksmingiausia priemonė susidariusiam ledui pašalinti. Visgi Vilniaus savivaldybė tokį sprendimą laiko pertekliniu, bus atliekami grunto tyrimai.
Socialiniuose tinkluose vilniečiai dalijosi nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kaip buvo barstoma druska ant šaligatvių. Jie sunerimo, ar toks gausus barstymas nekenkia aplinkai, pėstiesiems ir gyvūnams.
„Nepatinka druskos. [Kenkia] batams, mašinoms, dangai turbūt“, – teigia LRT TELEVIZIJOS sostinės senamiestyje kalbintas gyventojas.
„Blogai. Ir druskos per daug – blogai, ir trąšų per daug – blogai“, – antrina senjorė.
„Draugas turi šunį, tai problemų buvo su letenomis“, – sako kitas vilnietis.
„Per plyšius, be abejo, prasiskverbia. Na, bet alternatyvos kaip ir nėra turbūt“, – teigia viena moteris.
Senamiesčio takus ir šaligatvius prižiūri bendrovė „Ekonovus“. Anot jų atstovės, Gedimino prospekto šaligatviams naudotas druskos pagrindo mišinys. Tai esą veiksmingiausia priemonė susidariusiam ledui pašalinti. Be to, sako ji, po paros sniegas su druska buvo nuvalytas.
„Mes tiesiog ieškojome efektyviausio būdo, kaip toje situacijoje atlikti darbą. Kadangi ten yra sunkiai prieinama vieta, yra dviračių stovai, yra medžių užtvarai, dėl to buvo pasirinktas (...) barstymas rankiniu būdu“, – aiškina bendrovės „Ekonovus“ komunikacijos vadovė Vilma Balčiauskaitė.
Valymo paslaugą užsakančios Vilniaus savivaldybės atstovas teigia, kad toks druskos barstymas perteklinis, bus tiriamas gruntas.
„Įmonės, tą darančios, turi [tai] atlikti adekvačiais kiekiais ir priemonėmis. (...) Pavasarį, jeigu situacija su želdiniais bus prasta, turėsime, kur kreiptis.
(...) Su įmone yra pakalbėta šiandien žodžiu, su įmonės vadovu, kreipsimės ir raštu tą patį išdėstę. Tai yra nepateisinama ir netoleruotina“, – kalba Vilniaus miesto aplinkos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.
Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro docentas sako, kad druska kenkia ne tik techniniams įrenginiams, betoninėms konstrukcijoms ir gyvūnams. Toks tirpalas, patekęs į gruntinius vandenis, gali užteršti šulinių vandenį, pažeisti augalus.
„Jei yra stabiliai šalta, įšalę viskas, tada ta druska nesusigeria į vandenį. Bet jeigu (...) mes išbarstome druską, paskui ateina atšilimas, dirvožemis atšyla, tas įšalas pranyksta, tada, aišku, su tirpstančiu vandeniu druska gali susigerti.
Kitu atveju, jeigu atlydis yra labai staigus, ji gali būti nunešama į paviršinius vandens telkinius, per paviršines nuotekų sistemas“, – dėsto Gytautas Ignatavičius.
Anot specialisto, aplinkai ir žmonėms labiausiai kenkia priemaišos, kurių yra druskoje.
