Užsukus į degalinę – galimybė apsipirkti vakarienei, patogiai atlikti skubias darbo užduotis ar netgi pasportuoti. Tai ne mokslinės fantastikos kino filmų, o netolimos realybės scenarijus. Su LRT.lt bendravę degalinių verslo atstovai atskleidė, kad vis labiau populiarėjant elektromobiliams jau ieškoma sprendimų, kaip prisitaikyti prie rinkoje bręstančių permainų. Pirmųjų ryškesnių pokyčių Lietuvos degalinėse gali būti matoma jau po kelerių metų.
„Degalinės miršta“
„Degalinės miršta“ – skelbia antraštė JAV verslo ir inovacijų žurnale „Fast Company“. Šio leidinio teigimu, būtent Sent Luise 1905-aisiais buvo atidaryta pirmoji pasaulyje specializuota degalinė. Nors ne visi sutinka su šiuo faktu, mažai kas ginčijasi dėl kito aspekto – Amerikoje įprastos degalinės išgyvena permainų laikotarpį.
Pasaulyje sparčiai populiarėjant elektromobiliams, degalinės turi keistis ir prisitaikyti prie rinkos. Tad ima nestebinti, kad vietoje įprastų degalų pylimo kolonėlių atvykę klientai randa įkrovimo stoteles ir iš jų besidriekiančius kabelius.
Beje, tokių permainų nereikia ieškoti toli už Atlanto. Pavyzdžiui, Norvegijoje, kur elektromobilių parduodama daugiau nei įprastų automobilių su vidaus degimo varikliais, kai kurios svarbiuose transporto mazguose įsikūrusios degalinės prioritetą ima skirti būtent elektra varomoms mašinoms ir jų vairuotojų ir keleivių komfortui.
Tam neišvengiamai įtakos turi ir Europos Parlamento praėjusiais metais priimtas sprendimas, kad 2035 m. ES visi nauji lengvieji automobiliai ir lengvosios komercinės transporto priemonės turi neišmesti anglies dioksido.
Taip pat skaitykite
Lietuvoje dominuoja tradiciniai degalai
Žinoma, Lietuva ne Norvegija ir mūsų šalyje kol kas elektrifikuotų automobilių dalis sudaro tik menką transporto parko dalį. „Regitros“ pateikiamais sausio 1 d. duomenimis, iš viso šalyje įregistruota 1,79 mln. lengvųjų automobilių, kurių 11,5 tūkst. buvo elektromobiliai.
„Viados“ degalines valdančios bendrovės „Viada LT“ generalinio direktoriaus Lino Karlavičiaus teigimu, elektrifikuotas transportas sudaro mažiau nei 1 proc. visų automobilių, tad bent kol kas jo dalis per maža, kad jis galėtų daryti ryškesnę įtaką degalų rinkai.
„Lietuvoje dyzelino ir benzino rinka sudaro apie 2,2 mlrd. litrų degalų per metus. Šis skaičius metai iš metų nedideliais žingsniais auga. Praėjusiais metais rinka irgi augo, bet jeigu pasižiūrėtume, kiek yra elektrifikuotų automobilių, akivaizdu, kad toks nedidelis skaičius kol kas negali smarkiai paveikti degalų suvartojimo. Todėl mes vis dar matome, kad tradicinių degalų rinka stabiliai auga“, – LRT.lt dėstė L. Karlavičius.
Jam antrino ir „Circle K“ degalų kategorijos vadovas Baltijos šalims Rokas Laurinavičius, jis pažymėjo, kad pokyčiai Lietuvoje vis dar vyksta per lėtai, tad degalų rinkoje kol kas drastiškų pokyčių nebus.
„Jei skaičiuosime, kad vienas automobilis per mėnesį sunaudoja baką degalų, tai tradicinių degalų rinkai šiuo metu reiškia bent 1 mln. litrų mažiau sunaudotų degalų per metus. Elektromobilių rinkos daliai augant, augs ir jų įkrovimo stotelių paklausa. Kita vertus, keliais dar ne vienus metus važinės ir transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, tad tradicinių degalų paklausa per vieną dieną neišnyks“, – pridūrė R. Laurinavičius.
Tuo tarpu Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas portalui kalbėjo, kad didesnę įtaką šalies degalų rinkai daro ne transporto elektrifikacija, bet šalies valdžios priimami sprendimai, pavyzdžiui, susiję su akcizų didinimu.
„Kol kas nematome, kad elektrifikuojamas transportas kaip nors veiktų degalų rinką. Labiau matome tai, kad rinką veikia tam tikri mokesčių pakeitimai ir sprendimai. Bet reikia suprasti ir tai, kad priežasčių, kurios veikia degalų rinką, yra ir daugiau. Vienaip ar kitaip ir bendras šalies automobilių parkas palaipsniui atsinaujina, automobiliai iš principo tampa ekonomiškesni. Bent kol kas yra labai sunku išskirti elektromobilių poveikį degalų rinkai“, – teigė E. Cicėnas.
Užsienyje jau matomi pokyčiai
Anot „Circle K“ atstovo, norint suprasti, kaip elektromobilių populiarėjimas keičia degalinių rinką, galima žvilgtelėti į Skandinaviją, kuri demonstruoja didelius elektromobilių infrastruktūros plėtros ir adaptavimo prie rinkos pokyčių tempus.
„Ten jau yra degalinių, kuriose yra 10 ar net 20 įkrovimo stotelių, atsižvelgiant į transporto srautus ir įkrovimo paklausą. Pavyzdžiui, Skandinavijoje „Circle K“ jau irgi siūlo galimybę įsikrauti elektromobilį beveik 5 tūkst. tinkle esančių įkrovimo stotelių, kartu vertinant Norvegiją ir Švediją“, – detalizavo jis.
Savo ruožtu „Viados“ vadovas L. Karlavičius atkreipė dėmesį, kad ne tik Skandinavijos, bet ir kitos Vakarų šalys viešojoje erdvėje pateikia vis daugiau praktinių pavyzdžių, kaip atrodys ateities degalinės.
„Jeigu kalbėtume, pavyzdžiui, apie Norvegiją, <...> jau yra keletas tokių bandomųjų projektų, kur buvo visiškai nuimti tradiciniai degalų pylimo automatai ir vietoj jų įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės. Tokiu atveju degalinė tarsi išlaikė savo senąjį pavidalą, bet pasikeitė patys pylimo taškai“, – komentavo pašnekovas.
E. Cicėno teigimu, Lietuvoje taip pat jau atsiranda vis daugiau pavyzdžių, kurie atspindi verslo siekį prisitaikyti prie rinkos pokyčių.
„Degalinėmis, kurios įsikūrusios prie didesnių pagrindinių kelių, kur daugiau vietos, kur patogu sustoti, vairuotojai jau įpratę naudotis kaip poilsio vietomis. Atitinkamai jose daugėja įprastų ar greitojo įkrovimo stotelių, kur galima greitai įkrauti elektromobilius. Akivaizdu, kad degalinės ieško sprendimų ir skiriam tam investicijų“, – pažymėjo Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas.
Jau dėlioja ateities planus
Degalinių verslo atstovai neslepia, kad netrukus ir Lietuvoje veikiančios degalinės sulauks pirmųjų ryškesnių pokyčių. Įmonės planuoja, kur galėtų atsirasti naujų sparčiojo įkrovimo stotelių, ketinama išplėsti parduotuvėlėse siūlomų prekių asortimentą.
„Tradicinių degalinių transformacija jau vyksta ir toliau vyks tik sparčiau. Būdami tarptautinio tinklo dalimi ir galėdami panaudoti globalią patirtį, mes tam intensyviai ruošiamės. Lietuvoje jau esame numatę vietų, kur greičiausiai siekiame pasiūlyti elektromobilių įkrovimo paslaugą. Neapsiribojome tik savo individualiais sprendimais: turime partnerystės sutarčių, tai padės greičiau vykdyti elektromobilių įkrovos vietų plėtrą“, – pasakojo „Circle K“ atstovas R. Laurinavičius.
„Viada“ taip pat atskleidė planą per dvejus artimiausius metus savo degalinių tinkle Lietuvoje turėti bent 60 degalinių su sparčiojo įkrovimo stotelėmis, jų turėtų būti tiek miestuose, tiek tarpmiestiniuose keliuose.
„Taip pat planuojame išplėsti pačios parduotuvės asortimentą. Tą mes galime padaryti greitai ir be labai dramatiškų investicijų. <...> Bet jau dabar matome, kad tai nebus lengvas projektas, ir taip yra ne dėl to, kad trūksta finansavimo ar įrangos, bet dėl elektros galios trūkumo. Tenka pripažinti, kad gauti prisijungimo sąlygas iš skirstymo tinklo užtrunka ir tai yra gana komplikuota ir brangu“, – komentavo L. Karlavičius.
Į degalinę – apsipirkti ar pasportuoti
Paprašyti pasvarstyti, kaip degalinės Lietuvoje galėtų atrodyti po keliolikos ar keliasdešimties metų, pašnekovai teigė, kad jų koncepcija keisis iš esmės. Akivaizdu, kad jos taps nedideliais paslaugų centrais, čia klientai galės rasti būtiniausių prekių ar paslaugų.
„Elektromobilį įkrauti trunka ilgiau nei degalų įpilti, todėl planuojama, kad žmogus galėtų nuo 30 minučių iki valandos patogiai praleisti laiką degalinėje. Vizijose, kurių yra dar tik brėžiniuose, egzistuoja išplėsto serviso parduotuvė, kurioje būtų galima rasti reikalingiausių bazinio vartojimo prekių. Čia galėtų būti greitojo maisto, maisto vakarienei, salotų, duonos, pieno ir panašių produktų – iš esmės žmogus galėtų apsipirkti.
Kitas dalykas – tokiame hub`e galėtum rasti atvirų darbo vietų, galėtum per įsikrovimo laiką atlikti kokias nors darbines užduotis. Trečias dalykas – tokioje vietoje tu galėtum nuveikti tam tikrų naudingų dalykų sau ir savo sveikatai, pavyzdžiui, čia galėtų būti įkurta tam tikra sporto salės dalis. Apskritai vizija yra patogiai ir naudingai išnaudoti laiką, kol elektromobilis kraunasi, jame nesėdėti, o nuveikti tai, kas daroma kasdien“, – ateities degalinių viziją pateikė L. Karlavičius.
Savo ruožtu E. Cicėnas nebuvo linkęs drąsiai teigti, kad ateities transportas bus susijęs tik su elektra, pasak jo, nuo technologinės pažangos priklausys ne tik tai, kokiais automobiliais važinėsime, bet ir tai, kuo juos papildysime: degalais ar energija.
„Jei bus didesnis elektros poreikis, natūralu, kad tų sprendimų daugės. <...> Bet viskas priklausys nuo technologinės pažangos. Turbūt negalima taip drąsiai teigti, kad vien elektromobiliai yra mūsų laukianti ateitis, čia didelis klausimas. Alternatyviai vystosi vandenilinės technologijos, sintetiniai degalai, tad gali būti taip, jog transportas diversifikuosis, o tai atitinkamai lems degalinių ateitį“, – reziumavo pašnekovas.
