Po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pastabų automobilių kelių direkcija stabdo greičio matuoklių plėtrą. Seimo Ekonomikos komitetas pareiškė: tvarka, kur gali atsirasti matuokliai, turi būti įtvirtinta įstatymu. Su tuo nesutinka susisiekimo ministras. Jo įsitikinimu, saugaus eismo gaires turi rengti ekspertai, o ne politikai.
Automobilių kelių direkcijos interneto puslapyje aiškiai matyti, kaip plačiai per šalies transporto arterijas išsiraizgęs vidutinių greičio matuoklių tinklas. Direkcija ne kartą yra sakiusi, kad visa tai vardan saugumo keliuose. Vis dėlto, specialiųjų tyrimų tarnyba pastebėjo, kad direkcijai galių įrenginėjant greičio matuoklius suteikta per daug.
„Greičio matavimo prietaisai, jie turėtų būti įrengti jeigu neįmanoma kitom infrastruktūros priemonėm užtikrinti eismo saugumą. Kokios tos priemonės ar jos turi būti išnaudotos maksimaliai visos, jos nėra įvardintos. Ar iš karto pasakyta, kad neįmanoma nieko padaryti, būtent per infrastruktūros pokyčius ir todėl būtina naudoti. Tai mums tas neaiškumas yra“, – nurodė STT direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas.
Pasak STT matuoklių parinkimas, jų kiekis, išdėstymas ir priežiūra yra išskirtinai tik automobilių kelių direkcijos rankose.
„Kas sukuria prielaidas per didelei diskrecijos teisei, taip pat prioritetų nebuvimui ir iš esmės netinkamam lėšų panaudojimui, kas liečia eismo saugumo užtikrinimui“, – teigė E. Jablonskas.
Šiuo metu šalies keliuose įrengta per 130 vidutinio greičio matuoklių. Vienos tokios įrangos priežiūra per metus atsieina apie 50 tūkstančių eurų. Dalis politikų įtaria, kad greičio matuokliai tarnauja ne tik eismo saugumui.
„Per 20 metų viena ir ta pati bendrovė montuoja tuos pačius greičio matuoklius ir ima nemažus pinigus už jų aptarnavimą, todėl mums susidaro tikrai toks pagrįstas įspūdis, kad greičiausiai norima uždirbti iš tų greičio matuoklių, bet ne prevenciškai užkardyti avarijas ar avarines situacijas“, – aiškino Seimo TS-LKD frakcijos narys Andrius Kupčinskas.
Seimo ekonomikos komitetas vienbalsiai pasisakė, kad greičio matuoklių įrengimo tvarką reikia nustatyti įstatyme.
„Daugybė tų ruožų yra ten, kur statistiškai reikšmingų įvykių nėra įvykę ir panašiai. Tai todėl Seimo narių grupė įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis mėgina apibrėžti kur kiek ir kaip tų greičio matuoklių gali būt, tam, kad nebūtų švaistomi visuomenės resursai, ištekliai“, – sakė Seimo LSDP frakcijos narys Gintautas Paluckas.
Po kritikos Automobilių kelių direkcija greičio matuoklių plėtrą sustabdė. Per kitus metus buvo suplanuota pastatyti dar 50 greičio matavimo sistemų, tai būtų kainavę apie 2 milijonus eurų. Dabar bus keičiama matuoklių diegimo metodika.
„Atsinaujinsim statistiką apie įvykius per pastaruosius metus ir manome, kad kitų metų pirmoje pusėje turbūt grįšime prie diskusijų apie greičio matuoklių įrengimą ir jų vystymą toliau Lietuvoje“, – nurodė Automobilių kelių direkcijos atstovas Martynas Gedaminskas.
Susisiekimo ministras tvirtina, kad nustatyti saugaus eismo priemones turi ekspertai, o ne politikai.
„Jeigu tokie pasiūlymai būtų priimti, kas Seime yra svarstoma, tai reikėtų berods išardyti dalį tų greičio matuoklių, kurie pastatyti atsižvelgiant į tam tikrą logiką ir panašiai. Ir tai valstybei kainuotų. Tai galėtų kainuoti virš milijono eurų. Man asmeniškai kaip ministrui, to milijono trūksta konkretiems keliams“, – pabrėžė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Lietuvoje modernios vidutinio greičio matuoklių sistemos veikia nuo 2018-ųjų. Policijos duomenimis, dažniausia skaudžių nelaimių keliuose priežastimi išlieka viršytas leistinas greitis. Remiantis statistika, kelio atkarpose, kuriose įrengtos važiavimo greičio fiksavimo priemonės, žūčių skaičius sumažėjo 8 kartus.
