Elektromobiliams sparčiai populiarėjant, vis dažniau jų vairuotojai vertina ne viena įkrova nuvažiuojamą atstumą, o tai, kaip greitai galima įkrauti bateriją. Elektriniam transportui skirta infrastruktūra vystoma, bet jos plėtros tempai vis dar atsilieka nuo pirkėjų entuziazmo, tad vis dažniau galima pastebėti, kaip tokie automobiliai užpildo vietas prie populiaresnių įkrovimo taškų. Čia vieni neužtrunka, o kitiems prireikia daugiau laiko, rašoma „Velocita“ pranešime žiniasklaidai. Tačiau kokia įkrovimo sparta iš tiesų yra pakankama daugumai vairuotojų ir kaip tai įvertinti dar prieš perkant naują elektromobilį?
Per 18 minučių virš 300 km
Vertindamas galimą elektromobilio įkrovimo spartą, dažnas vairuotojas įsimena maksimalius gamintojo pateiktus skaičius ir lūkesčius formuoja vadovaudamasis šiais duomenimis. Atsižvelgiant ne į gamintojų, o nepriklausomų ekspertų pateiktus vertinimus populiariose elektromobilių duomenų bazėse, matyti, kad dabar sparčiausiai įsikrauti gali tokie modeliai kaip „Porsche Taycan“, „Lotus Eletre“ ar „Kia EV6“.
Štai pastarajame elektromobilyje įdiegta 800 V įtampos sistema leidžia 74 kWh panaudojamos talpos bateriją sparčiojo įkrovimo stotelėse nuo 10 iki 80 proc. energijos papildyti vos per 18 minučių. Tai reiškia, jog per tokį laiką pavyktų įsikrauti tiek, kad šiuo automobiliu pakaktų nuvažiuoti apie 300 km. Tokie rodikliai ilgose kelionėse pašalina ilgų sustojimų keliamą diskomfortą.
Tačiau, specialisto vertinimu, tai – tik viena medalio pusė. Dauguma vairuotojų kasdien nesukaria ilgų atstumų, todėl jiems galėtų pakakti ir mažesnių pajėgumų. Vis dėlto universalumas – neabejotinas koziris.
„Pažįstu žmonių, kurie elektromobiliu važinėja tik mieste, tad jiems užtenka 11 kW galingumo lėtojo įkrovimo iš stotelės namuose, greitomis jie nesinaudoja. Kita įkrovimo galia irgi pakankama. Bet, vertinant plačiau, reikėtų jos kuo daugiau. Kuo didesnė įkrovimo galia – tuo universaliau“, – sako „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys, šių metų elektromobilių lenktynių „Ignitis ON: Pažink Lietuvą“ nugalėtojas Egidijus Babelis.
Lėtai – visi vienodi, greitkeliuose – ne
Jo teigimu, tokią išvadą lemia keletas aplinkybių. Greitkeliuose elektromobilių vairuotojams galimybė tiesioginės srovės (DC) stotelėse tinkamai papildyti baterijos atsargas per protingai trumpą laiką yra labai paranki. Tuo metu miestuose – biuruose, namuose ar šalia parduotuvių – dažniausiai įsikraunama kintamosios srovės (AC) mažesnio galingumo stotelėse, kur beveik visų naujų modelių elektromobilių rezultatai išsilygina.
„Elektromobilio privalumas tas, jog jį galima įkrauti bet kur ir bet kada, kai jis stovi. Tam nereikalingos degalinės ar pan. Tokia ir yra ateities idėja, kad infrastruktūros būtų tiek, jog bet kokioje viešojoje vietoje būtų galima rasti kokią nors AC stotelę ir joje įsikrauti elektromobilį, kol valgai, apsipirkinėji, žiūri filmą kine ar esi užsiėmęs darbo reikalais“, – dėsto pašnekovas.
E. Babelio teigimu, šios tendencijos atspindžių galima matyti jau dabar. Lėtojo įkrovimo stotelės it grybai po lietaus dygsta įvairiausiose viešosiose vietose, kur stovi automobiliai: greta prekybos centrų, stovėjimo aikštelėse ar net prie ligoninių.
Tokių stotelių įkrovimo sparta dažniausiai siekia 22 kW. Tai reiškia, kad per valandą galima daugiausia sukaupti 22 kWh energijos, tačiau tai dar priklauso ir nuo elektromobilio įrangos. Dalis jų galės priimti AC įkrovimą maksimaliu greičiu, dalis – iki 11 kW ar dar mažesne sparta.
Vis dėlto, įsikraunant lėtojo įkrovimo stotelėse, elektromobilių galimybės skiriasi gerokai mažiau, žvelgiant iš laiko perspektyvos. Papildomos 11 ar 15 kWh per valandą gali labai greitai išnykti, jeigu pats automobilis bus menko našumo: neturės šilumos siurblio, modernios baterijos temperatūros kontrolės sistemos, bus apautas energijos netaupančiomis padangomis ir pan.
Dėl šios priežasties, kai kurie gamintojai pateikia duomenis apie vidutines elektra varomų modelių energijos sąnaudas mieste. Pavyzdžiui, „Kia e-Niro“ vidutinis elektros energijos suvartojimas mieste siekia 12,3 kWh/100 km, tad tokiomis sąlygomis, šiame SUV montuojama 64,8 kWh talpos baterija, užtikrintų apie 526 km nuvažiuojamą atstumą.
Panašių rezultatų gali pasiekti ir daugiau elektrinių visureigių. Štai „Volkswagen ID.4“ sąnaudos mieste vidutiniškai gali siekti 12,4 kWh/100 km, „Toyota bz4X“ – 13,9 kWh/100 km, o „Mercedes EQC“ – 15,1 kWh/100 km.
Greitai – kelionėse
Atrodytų, o kas trukdo diegti vien sparčiojo įkrovimo stoteles? „Galingos infrastruktūros poreikis ir atitinkamai išauganti kaina“, – paaiškina ekspertas. Dėl to spartusis įkrovimas yra ir pastebimai brangesnis nei lėtasis.
„Greitasis įkrovimas turėtų būti naudojamas tik kelionėse. Jei visus metus elektromobilis įkraunamas namuose, naudojant saulės kolektoriaus sukauptą energiją, nebus gaila pinigų kartą ar du sumokėti brangiau už elektros energiją kelionėje. Tuomet norėsis mokėti už spartą“, – tvirtina E. Babelis.
Pašnekovas pateikia paprastą pavyzdį – kelionę elektromobiliu į Italiją. Kaip ilgai sutiktumėte laukti prie stotelės, kol baterija sukaups tiek energijos, kad jos užtektų tolimesnei atkarpai? Ir kokios įkrovimo spartos tuomet pageidautumėte?
„Be to, maksimali įkrovimo galia elektromobiliuose pasiekiama siaurame procentų rėžyje, maždaug nuo 25 iki 50 proc., o vėliau krenta, todėl tokius dalykus patartina žinoti iš anksto“, – pažymi žurnalistas.
Jo teigimu, daugumos populiarių elektromobilių įkrovimo laiką sparčiosiose stotelėse, papildomam 300 km nuotoliui įveikti, galima patikrinti įvairiose interneto duomenų bazėse. Tai užtruks nuo keliolikos minučių, kalbant apie minėtą „Kia EV6“, iki 40 ar 50 minučių pasirinkus lėčiau įsikraunančius modelius. Prognozuojama, jog ateityje nusistovės rinkos standartas, leisiantis įkrauti bateriją per 10 min. Šios įkrovos užteks minėtam atstumui nuvažiuoti.
„Aš esu už kuo didesnę galią, nes spartųjį įkrovimą rinksitės ne kasdien, o keliaudami toliau. Bet kokiu atveju nėra elektra varomų automobilių, kurie įsikrautų taip greitai, kaip prisipildo benzino bakas. Vis vien reikės palūkuriuoti. O kiek reikės, priklausys nuo stotelės ir elektromobilio“, – reziumuoja E. Babelis.
