Jau netrukus įvažiavimas į Kauno Senamiestį turėtų tapti mokamas. Laikinosios sostinės valdžia šioje miesto dalyje baigia diegti sistemą, kuri fiksuos kiekvieną įvažiuojančią transporto priemonę. Tiesa, iš pradžių bus tik atliekama srautų analizė, po kurios bus priimti konkretūs sprendimai dėl apmokėjimo tvarkos. Kiti šalies didmiesčiai bent kol kas sekti įkandin Kauno neskuba.
Baigia montuoti įrangą
Kaip LRT.lt komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius, šiuo metu laikinojoje sostinėje baigiama diegti Mažų emisijų zona, apimsianti visą Senamiesčio teritoriją.
„Transporto priemonių valstybinių numerių atpažinimo įranga įrengta 11 vietų. Bus apmokestinti įvažiavimai tarp Šv. Gertrūdos, Gimnazijos–Birštono gatvių ir Karaliaus Mindaugo prospekto“, – patikslino jis.
M. Matusevičiaus teigimu, šios sistemos tikslas – Senamiestyje sumažinti automobilių srautą, kertantį teritoriją trumpinant kelią. Kartu siekiama mažinti transporto keliamą triukšmą, oro taršą.
„Siekiame, kad čia saugiai ir patogiai jaustųsi pėstieji, dviratininkai ir kiti darnių transporto priemonių šalininkai“, – teigė pašnekovas.
Iš pradžių stebės srautus
Vis dėlto, baigus montuoti įrangą, bent kol kas vairuotojams už įvažiavimą į Senamiestį mokėti nereikės. Juos pasitiks lentelės su užrašu „Žalias Kaunas“, bet laikinai viskas bus daroma tam, kad būtų galima surinkti duomenis.
„Sistemos veikimas bus testuojamas, bus renkami statistiniai duomenys. Išanalizavus esamą situaciją, tarybos posėdyje bus priimti sprendimai dėl sistemos veikimo, mokesčių tarifų ar taikomų lengvatų. Sprendimus planuojama priimti iki šių metų pabaigos.
<...> Atlikus analizę ir įvertinus automobilių srautus, jų keliamą taršą, Senamiestyje išbūtą laiką, bus paruoštos taisyklės ir rekomendacijos, jos bus pateiktos tarybai. Jas ruošdami, remsimės gerąja kitų šalių, miestų patirtimi. Norima, kad ši sistema būtų kuo patogesnė naudotojui ir šios zonos gyventojams, įmonėms, aptarnaujančiam bei specialiajam transportui“, – aiškino M. Matusevičius.
Pasak savivaldybės atstovo, numatyta, kad į Senamiestį įvažiuojančius gyventojus pasitiks skiriamieji ženklai, jog teritorijoje galioja tam tikras mokestis už joje praleistą laiką. Išvažiuojant iš teritorijos vairuotojai bus informuoti apie prievolę sumokėti.
Kaip atskleidė M. Matusevičius, skaičiuojama, kad bendra sistemos kaina su PVM sieks 197 tūkst. eurų. Sistema visu pajėgumu turėtų pradėti veikti kitąmet.
Klaipėda apmokestinti neplanuoja
Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus LRT.lt patikino, kad bent kol kas apmokestinti įvažiavimo į uostamiesčio Senamiestį neplanuojama, nes, jo manymu, tai gali sumažinti šios miesto dalies patrauklumą.
„Tačiau suprasdami, kad racionalus automobilių srautų reguliavimas yra reikalingas, analizuojame galimybes modernizuoti automobilių statymo sistemą – modernizuoti apskaitą, supaprastinti galimybes atsiskaityti, įdiegti priemones, kurios būtų priimtinos įvairaus amžiaus žmonėms, maksimaliai išvengti žmogiškojo faktoriaus užtikrinant kontrolę, pasitelkiant kitų Europos miestų patirtį“, – kalbėjo Klaipėdos vadovas.
A. Vaitkus pridūrė, kad atsiskaitymas už transporto priemonių stovėjimą turėtų tapti paprastesnis dėl išmaniųjų technologijų.
„Jas dabar analizuojame. Teko girdėti ir tokių nusiskundimų, kad vos žmonėms pasistačius automobilį, iš karto prisistato kontroliuojantis darbuotojas ir rašo baudos kvitą. Sistema išties turėtų veikti kitaip, pirmiausia – būti patogi žmogui“, – portalui kalbėjo Klaipėdos miesto meras.
Sostinės vadovas idėjos neatmeta
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas bendraudamas su LRT.lt sakė, kad įvairios įvažiavimo į Senamiestį ribojimo formos yra skirtos tranzitinio eismo srautams sumažinti arba visiškai eliminuoti, vadinasi, ir oro taršą, triukšmą, tad visi tokio pobūdžio pakeitimai yra sveikintini.
Pašnekovas taip pat priminė, kad Vilniaus Senamiestyje jau keletą metų veikia kilpinis eismas, kuris, anot pašnekovo, davė tam tikrų teigiamų rezultatų.
„Vilniuje 2020 m. buvo įvestas kilpinis eismas. Pirminiais skaičiavimais, šis sprendimas eismo srautus vakarinėse Senamiesčio dalyse sumažino 10–42 proc. Vis dėlto rezultatus galėjo paveikti pandemija, kuri bendrą transporto srautą visame Vilniuje sumažino 22 proc., todėl dar vieną sezoną skirsime įvertinti, koks yra faktinis kilpinio eismo efektyvumas“, – sakė jis.
V. Benkunskas pažymėjo, kad kol bus analizuojami transporto srautai, keisti esamos sistemos ir apmokestinti įvažiavimo į Senamiestį neplanuojama. Vis dėlto neatmetama, kad tai galėtų būti padaryta paaiškėjus, kad kilpinis eismas nėra efektyvus.
„Jei kilpinio eismo rezultatų efektyvumas ateityje pasirodytų per mažas, tokią galimybę svarstyti būtų galima“, – sakė V. Benkunskas.
