Naujienų srautas

Eismas2023.06.25 11:50

Į Vilniaus gatves išvažiuojantys autonominiai automobiliai pasėjo nežinią – kas atsakys įvykus avarijai?

00:00
|
00:00
00:00

Vilniaus gatvėse praeiviai jau galėjo pastebėti krovininį autonominį automobilį, papuoštą vieno iš prekybos tinklų lipdukais. Jau netrukus jis bus pristatytas oficialiai. Beje, skelbiama, kad į Vilniaus gatves bus paleisti netgi trys automobiliai be vairuotojų. Visgi kyla klausimas, ar kiti vairuotojai bei draudikai pasiruošę šiam proveržiui bei kas nutiktų, jei tokia transporto priemonė atsitrenktų į kažkieno mašiną.

Pademonstravo dar rudenį

Dar praėjusių metų rudenį į sostinės gatves išriedėjo pirmasis autonominis krovininis automobilis. Tiesa, tik kaip demonstracija. Ši technologija pristatyta kartu su Estijos technologijų bendrove „Clevon“.

Pirmoji parodomoji savivaldžio automobilio „Clevon 1“ kelionė Vilniaus centrinėmis gatvėmis truko 10 minučių. Autonominė transporto priemonė nuo Gedimino prospekte įsikūrusios Susisiekimo ministerijos nuvyko iki Katedros aikštės.

„Inovatyvių kompanijų požiūris į Lietuvą kaip į patikimą ir perspektyvią partnerę dar kartą įrodo, kad turime balsą tarptautinėje technologijų arenoje ir pasauliui esame įdomūs. Savivaldžiai kurjeriai ypač aktualūs žaliojo kurso kontekste, kadangi jie yra ekologiški, pasirenkantys optimaliausią maršrutą mažiausiomis energijos sąnaudomis. Autonominis transportas – ne ateities vizija, bet dabartis žalesniuose ir patogesniuose miestuose“, – pristatymo metu kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Trečiosios kartos savivaldis automobilis „Clevon 1“ yra 2,5 m ilgio, 1,6 m aukščio ir 1,1 m pločio. Visiškai įkrauta baterija transporto priemonė gali įveikti iki 100 km. Elektra varomas robotas vienu metu gali vežti iki 150 kg sveriančius krovinius. Realaus laiko duomenis analizuojanti technologija ir algoritmai savivaldžiui automobiliui parenka optimaliausią maršrutą.

Tiesa, savivaldis automobilis nėra absoliučiai savarankiškas – pastarąjį nuotoliniu būdu prižiūri asmuo-operatorius, prireikus galintis perimti transporto priemonės valdymą.

Būtent trys tokie autonominiai krovininiai automobiliai jau birželio pabaigoje išvažiuos į gatves ir pristatys prekes pirkėjams. Minėtą paslaugą teiks prekybos tinklas IKI kartu su jam priklausančiu startuoliu „LastMile“.

Neaiškumų vis dar yra

BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis atkreipė dėmesį, kad šalies teisės aktuose tik bendrais bruožais aprašytas tokių transporto priemonių dalyvavimas eisme.

„Tačiau esminiai dalykai jau aparti. Taigi, nutikus eismo įvykiui, problemų nebus. Tokie įvykiai būtų nagrinėjami kaip įprasti eismo įvykiai – savivaldžiams automobiliams galioja tos pačios KET, jie privalės laikytis tos pačios tvarkos eisme. Kadangi kol kas tokių automobilių dalyvavimas eisme labiau buvo kaip mokslinis eksperimentas, tyrimai, bent kiek mums žinoma, į eismo įvykius pas mus jie dar nebuvo papuolę“, – dėstė jis.

Anot A. Žiukelio, bent kol kas jo atstovaujama draudimo bendrovė neplanuoja tokių įvykių antplūdžio, o jei jų ir bus, – pradžioje tikrai nedaug.

„Kiekvieną atvejį vertinsime individualiai. Ateityje, žinoma, formuosis praktika šiuo klausimu, o galbūt ir mūsų atsakingos institucijos tą papildomai aptars teisės aktuose“, – vylėsi jis.

Kaip tęsė draudiko atstovas, jeigu autonominis automobilis apgadins svetimą turtą arba jei transporto priemonė susidurs su juo, veikiausiai bus nurodyti kontaktai, į ką kreiptis nutikus nelaimei.

„Tikiu, kad bent pradžioje valdytojas tikrai bus pasiruošęs atvykti į įvykio vietą ir operatyviai spręsti iškilusius nesklandumus. Jei nepavyktų susisiekti arba išsiaiškinti dėl atsakomybės, elgtis reiktų taip pat, kaip ir numatyta KET, atsitikus eismo įvykiui – kviesti policiją“, – ragino A. Žiukelis.

Klausimų daugiau nei atsakymų

Bendraudamas su LRT.lt, „Lietuvos draudimo“ Draudimo rizikos departamento verslo rizikos skyriaus vadovas Arūnas Raziūnas pažymėjo, kad autonominių automobilių teisinis reglamentavimas mūsų šalyje nėra iki galo išdiskutuotas ir apibrėžtas teisės aktais.

„Dėl šios priežasties natūralu, kad šios rūšies automobilių dalyvavimas eisme dar yra visiškoje embriono stadijoje. Savivaldžiai automobiliai skirstomi į keletą kategorijų, vertinant pagal tai, kokio lygio automatizavimas yra pasitelkiamas šios transporto priemonės valdyme.

Kalbant apie kurjerio funkciją atliekančių autonominius automobilius, panašu, kad jie galbūt galėtų būti priskirti sąlyginio automatizavimo lygiui, kai dalį automobilio valdymo funkcijų gali atlikti žmogus. Tačiau čia ir yra ta pilkoji zona, kai iki galo nėra apibrėžta, kam tenka atsakomybė už tinkamą automobilio funkcijų išpildymą – gamintojui, prietaisą valdančiam asmeniui, už kelių priežiūrą ir ženklinimą atsakingoms institucijoms, techninę automobilių patikrą atliekančioms institucijoms?“ – svarstė pašnekovas.

A. Raziūnas akcentavo, kad tokių autonominių automobilių draudimo praktikos Lietuvoje vis dar trūksta. Panaši situacija, pasak jo, egzistuoja ir kitose ES šalyse, nes šiandien klausimų dėl teisinio reguliavimo nepalyginti daugiau nei atsakymų.

Taikomi papildomi reikalavimai

Advokatų kontoros COBALT asocijuotas teisininkas Juras Žymančius LRT.lt aiškino, kad autonominių automobilių dalyvavimas eisme Lietuvoje sureguliuotas jau daugiau nei prieš penkerius metus. Pašnekovo teigimu, tokiems automobiliams ir jų savininkams, valdytojams taikomi tiek bendrieji reikalavimai motorinėms transporto priemonėms, numatyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, tiek ir KET.

„Žinoma, savivaldžiams automobiliams ir jų dalyvavimui viešajame eisme taikomi ir papildomi specialūs reikalavimai. Pavyzdžiui, prieš pradedant savivaldžių automobilių bandymus viešajame eisme, savivaldžių automobilių važiavimo maršrutas turi būti suderintas raštu su kelio (gatvės) savininku.

Be to, savivaldžių automobilių gamintojai, savininkai, valdytojai ir vairuotojai privalo imtis visų būtinų priemonių ir veiksmų, kad būtų užtikrintas savivaldžių automobilių kibernetinis saugumas. Taip pat savivaldžiuose automobiliuose turi būti įrengta duomenų įrašymo įranga, kuri leistų nustatyti eismo įvykio ir (arba) nusižengimo priežastį ir kaltininką“, – pažymėjo jis.

Pasak J. Žymančiaus, gavus iš Lietuvos transporto saugos administracijos suderinimą dėl savivaldžių automobilių atitikties techniniams reikalavimams (turi tvarkingai veikti stabdžių sistema, vairavimo sistema, matomumą užtikrinančios priemonės, žibintai, atšvaitai, elektros įranga, ašys, ratai, padangos, pakaba, važiuoklė), o iš „Regitros“ – laikinuosius valstybinio numerio ženklus, autonominis automobilis gali pradėti dalyvauti eisme.

Dviračio išradinėti nereikia

Kaip pažymėjo advokatas, taikomi teisės aktai įpareigoja savivaldžio automobilio valdytoją užtikrinti saugų savivaldžio automobilio dalyvavimą viešajame eisme. Savo ruožtu pats automobilis privalo būti toks, kad galėtų tinkamai ir saugiai važiuoti nekeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudarytų kliūčių eismui, galėtų saugiai sustoti automobilį stabdant tikrinantiems pareigūnams ir saugiai sustoti, jeigu to reikia dėl atsiradusių aplinkybių.

„Visgi, tobulų sistemų, kaip ir vairuotojų, nėra. Eismo įvykis gali nutikti tiek savivaldžio automobilio, tiek įprasto vairuotojo „iniciatyva“. Įvykus eismo įvykiui svarbu nepamesti šalto proto. Vairuotojams, nepriklausomai nuo to, kas padarė avariją, patariama nepalikti įvykio vietos, pranešti apie jį policijai ir sulaukti pareigūnų“, – patarė J. Žymančius.

Jo teigimu, nors autonominiuose automobiliuose turi būti įrengta duomenų įrašymo įranga, kuri leistų nustatyti eismo įvykio priežastį ir kaltininką, vairuotojams nėra aišku, ar toks automobilis arba jo kontrolę per nuotolį valdantis asmuo tai užfiksavo.

„Galbūt, esant nežymiam susidūrimui, sistema ar valdytojas tai pastebės tik po kurio laiko peržiūrėjęs įrašą. Tokiu atveju įprasto automobilio vairuotojui, esant jo kaltei, gali tekti gintis ir nuo pasišalinimo iš įvykio vietos kaltinimų“, – dėstė teisininkas.

J. Žymančius taip pat patarė, kad nereikia bandyti išprovokuoti ir patikrinti, kaip gerai veikia minėtų automobilių autonominės sistemos eisme. Įprastai autonominiuose automobiliuose įdiegta duomenų įrašymo įranga, be kita ko, apima informaciją apie objektų buvimą ir judėjimą šalia. Tad neatsargus, chuliganiškas vairavimas provokuojant autonominį automobilį gali sulaukti pasekmių.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi