LRT užsakymu atlikta apklausa parodė, kad dėl išaugusių degalų kainų trečdalis lietuvių ėmė mažiau važinėti nuosavu automobiliu. Pabrangę degalai labiausiai paveikė vyresnių, gyvenančių kaime ar nedideliame mieste, taip pat mažesnes pajamas gaunančių tautiečių keliavimo įpročius. Savo ruožtu portalo kalbinti pašnekovai antrino, kad lietuviai rečiau lankosi degalinėse, neretai degalų pilasi mažiau, taip pat ėmė dairytis ekonomiškesnių automobilių. Tiesa, tam įtakos galėjo turėti ir tai, kad tautiečiai vasaros atostogas nori praleisti užsienyje, todėl tenka bent laikinai susiveržti diržus.
Lietuvos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ birželio 17–28 dienomis LRT užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Asmeninio interviu metodu buvo apklausti 1005 gyventojai. Apklaustieji – iš skirtingų Lietuvos vietų, 18 metų ir vyresni.
Trečdalis rečiau sėdo į savo automobilį
„Baltijos tyrimų“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos metu respondentų buvo klausiama, ar dėl padidėjusių degalų kainų jie nuosavu automobiliu važinėja mažiau, daugiau ar tiek pat, kiek ir anksčiau.
Trečdalis (33 proc.) apklaustųjų nurodė dėl padidėjusių degalų kainų nuosavu automobiliu važinėjantys mažiau. Beveik pusė (46 proc.) respondentų nurodė, kad degalų kainų padidėjimas nepakeitė jų elgesio ir jie automobiliu važinėja tiek pat, kiek ir anksčiau.
Dar 1 proc. atsakė, kad pastaruoju metu automobiliu važinėja daugiau, nors ir padidėjo degalų kainos, o penktadalis (20 proc.) respondentų neatsakė į šį klausimą, nes neturi automobilio ar neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Šiuo atveju apklausiant vien tik vairuojančius asmenis, 4 iš 10 (42 proc.) vairuotojų Lietuvoje sakė dėl padidėjusių degalų kainų važinėjantys mažiau. 1 proc. pastaruoju metu važinėja daugiau, o daugiau nei pusė (56 proc.) nuosavu automobiliu važinėja tiek pat, kiek ir anksčiau. Dar 1 proc. apklaustų vairuotojų neatsakė į šį klausimą.
Labiausiai įtakos turėjo rajonams ir gaunantiems mažesnes pajamas
Atliktos apklausos duomenys atskleidžia, kad padidėjusios degalų kainos kelionių nuosavu automobiliu labiausiai paskatino atsisakyti vyresnius kaip 50 metų žmones (36 proc.), gyvenančius kaime (37 proc.) ar mažesniuose miestuose (34 proc.). Taip pat respondentus su vidutinėmis šeimos pajamomis per mėnesį (850–1600 Eur), darbininkus ir ūkininkus (42 proc.) bei bedarbius ir namų šeimininkes (41 proc.).
Mūsų vidinė apklausa parodė, kad nemaža dalis žmonių turi nusimatę biudžetą, kurį skiria per mėnesį degalams.
E. Cicėnas
Automobiliu tiek pat, kiek ir anksčiau, paprastai važinėja vyrai (49 proc.), 30–49 metų žmonės (63 proc.), didmiesčių gyventojai (52 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (daugiau kaip 1600 Eur), specialistai ir tarnautojai (65 proc.) bei vadovai (76 proc.).
Tarp važinėjančių daugiau, esant aukštoms degalų kainoms, yra vyrai (1 proc.), 18–29 metų amžiaus žmonės (2 proc.), gyvenantys miestuose (2 proc.) bei tie, kurių pajamos siekia 851–1600 Eur (2 proc.).
Birželį degalai brango
Pricer.lt duomenimis, birželį, kai buvo atlikta apklausa, degalų kainos Lietuvoje ir toliau augo. Litras A95 benzino vidutiniškai kainavo 2,066 Eur, dyzelino – 1,978 Eur.
Pavyzdžiui, birželio 16 dieną A95 benzino kaina Lietuvos degalinėse svyravo nuo 2,02 iki 2,119 Eur už litrą, dyzelino – nuo 1,939 iki 2,049 Eur. Tą pačią dieną Lenkijos Balstogės mieste A95 benzino kaina buvo 1,699 Eur/l, dyzelino – 1,652 Eur/l.
Birželį litras A95 benzino Lietuvos degalinėse, palyginti su geguže, brango 0,25 Eur (13,7 proc.) ir buvo 0,82 Eur (66,3 proc.) brangesnis nei praėjusių metų birželį.
Litras dyzelino birželį Lietuvos degalinėse, palyginti su geguže, brango 0,19 Eur (10,9 proc.) ir buvo 0,85 Eur (74,7 proc.) brangesnis nei praėjusių metų birželį.
Vartotojų nuotaikos pesimistinės
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas LRT.lt sakė, jog tokie apklausos rezultatai gali būti siejami su pesimistinėmis vartotojų nuotaikomis, nes stiebiantis infliacijai, jie savo finansines galimybes vertina vis atsargiau.
Dėl kylančių kainų žmonės pradėjo prasčiau vertinti savo finansus ir dalis gyventojų ėmė riboti tam tikras išlaidas, kurių galima atsisakyti. Kelionės automobiliu, matyt, yra vienas iš tų dalykų.
A. Izgorodinas
„Iš Statistikos departamento skelbiamos vartotojų apklausos aiškiai matyti, kad birželį aukšta infliacija, kurią matome kurį laiką, jau šiek tiek rimčiau pakenkė Lietuvos vartotojams. Jų optimizmas toks, koks buvo 2020 m. gegužę, o vartotojų nuomonė apie savo finansų perspektyvas irgi suprastėjo.
Tai atitinkamai reiškia, kad dėl kylančių kainų žmonės pradėjo prasčiau vertinti savo finansus ir dalis gyventojų ėmė riboti tam tikras išlaidas, kurių galima atsisakyti. Kelionės automobiliu, matyt, yra vienas iš tų dalykų“, – aiškino ekonomistas.
Rezultatus galėjo lemti keli veiksniai
Pasak A. Izgorodino, be aukštos infliacijos bei niūrių vartotojų nuotaikų, prie kelionių automobiliu atsisakymo prisidėjo ir kylančios energetinių išteklių, pavyzdžiui, naftos kainos, kurios birželį buvo labai aukštos.
„Šiuo atveju sužaidė du aspektai vienu momentu: gyventojų nerimas dėl infliacijos bei savo finansų ir tuo pat metu į viršų šoktelėjusios naftos kainos, kurios dar labiau prislopino vartotojų nuotaikas ir todėl tam tikra dalis gyventojų apribojo savo keliones“, – tikino ekonomistas.
Tiesa, ekspertas įžvelgė ir dar vieną tendenciją, kuri galėjo turėti įtakos lietuvių įpročiams keliauti automobiliu – atslūgus pandemijos suvaržymams visame pasaulyje, tautiečiai dažniau keliauja į svečias šalis.
„Manyčiau, kad iš dalies apklausos rezultatai galėjo būti susiję ir su postkovidiniais pokyčiais, nes dalis gyventojų šią vasarą pasirinko aktyviau poilsiauti užsienyje bei keliauja į svečias šalis. Matyt, žmonės taupo šiek tiek kelionėms į užsienį ir laikinai apriboja nebūtinas keliones savo automobiliu“, – dėstė A. Izgorodinas.
Degalinėse – mažiau klientų
Stebėdamas rinkos tendencijas Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas LRT.lt teigė pastebintis, kad gyventojai, išaugus degalų kainoms, iš tiesų pradėjo labiau taupyti bei dažniau atsisako nebūtinų kelionių.
„Bet nepaisant to, kad trečdalis žmonių važinėja mažiau, pokytis nėra kritinis. Tiesa, klientų srautai degalinėse iš tikrųjų yra sumažėję, bet čia yra labai daug koreliacijų. Turime informacijos, kad ir Lietuvos pajūryje šiemet nėra tiek žmonių, kiek tikėtasi. Tai reiškia, kad žmonės galbūt renkasi užsienio keliones ir skrenda į svečias šalis ir mažiau važiuoja prie jūros. Arba jeigu važiuoja, galbūt rečiau. Matyti sumažėjęs degalų poreikis“, – tvirtino E. Cicėnas.
Asociacijos vadovo teigimu, pastaruoju metu pastebima ir dar viena tendencija – lietuviai degalų pradėjo dažniau piltis už tam tikrą fiksuotą sumą.
„Mūsų vidinė apklausa parodė, kad nemaža dalis žmonių turi nusimatę biudžetą, kurį skiria per mėnesį degalams. Dabar žmonės pilasi nebūtinai pilną baką, tik už tam tikrą sumą ir akivaizdu, kad jie akyliau stebi išlaidas bei stengiasi savo biudžetų neperlipti“, – dėstė E. Cicėnas.
Pasienyje degalų poreikis susitraukė ketvirtadaliu
Paklaustas, kaip išaugusios degalų kainos paveikė degalinių veiklą Lietuvos pasienyje, E. Cicėnas teigė, kad neigiamų pasekmių iš tiesų yra. Kai kuriose šalies pakraščiuose įsikūrusiose degalinėse, anot pašnekovo, degalų poreikis sumažėjęs ketvirtadaliu, nes vietos gyventojai pigesnių degalų dažniau traukia į kaimyninę šalį.
„Pavyzdžiui, trijose pasienio savivaldybėse – Kalvarijos, Marijampolės ir Lazdijų – matomas ryškus degalų poreikio sumažėjimas degalinėse, jis sudaro apie 25 proc. Be abejo, kad ten žmonės nepraleidžia progos degalų įsigyti pigiau, nes atstumai iki kitos šalies nėra dideli“, – aiškino jis.
Panašu, kad atsisakyti automobilių nėra svarstoma. Galbūt renkamasi mažiau važinėti ar įvertinti kelionės svarbą.
G. Dauparas
Pasak E. Cicėno, sumažėjusiam degalų vidaus vartojimui įtakos turi ir Baltarusijos sprendimas supaprastinti tvarką dėl lietuvių kelionių į šią šalį.
„Galbūt tai nesimato tiesiogiai, bet yra padidėję žmonių srautai į Baltarusiją. Tad kyla natūralus klausimas: jei žmogus važiuoja automobiliu, kurio bakas yra didelės talpos, bei vos grįžęs kitą dieną ir vėl ten pat važiuoja, kur jis tuos degalus deda? Turbūt yra kažkokia antrinė rinka. O visa tai sumažina vidaus vartojimą“, – kalbėjo Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas.
Aukštos kainos atsisakyti automobilių nepaskatino
Vertindamas tyrimo rezultatus transporto skelbimų portalo Autoplius.lt komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas LRT.lt teigė, kad padidėjusios degalų kainos neturėjo ryškesnės įtakos Lietuvos naudotų automobilių rinkai.
„Panašu, kad atsisakyti automobilių nėra svarstoma. Galbūt renkamasi mažiau važinėti ar įvertinti kelionės svarbą. Galima būtų remtis akcizų surinkimo statistika, tačiau dar nėra antro ketvirčio duomenų.
Bet teigti, kad lengvųjų automobilių pardavimas suaktyvėjo dėl degalų kainų, tikrai negalime. Kaip tik Lietuvos automobilių parkas, palyginti su 2021 metais, auga. O pardavimai, palyginti su pernai, vyksta labai panašiu tempu“, – portalui sakė G. Dauparas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, jog šiemet naudotų automobilių pardavimo sezono pikas pasistūmė dviem mėnesiais į priekį. Tačiau labiau tikėtina, kad tai, anot G. Dauparo, įvyko dėl Rusijos Ukrainoje pradėto karo ir šiek tiek vėlavusios pavasario pradžios.
Ėmėsi dairytis taupesnių automobilių
G. Dauparo teigimu, dyzelinu varomi automobiliai, paprastai naudojantys mažiau degalų nei benzininiai, lietuviams išlieka pagrindiniu būdu „kovoti“ su didesnėmis degalų kainomis.
„Birželio duomenimis, žmonės šiek tiek mažiau domėjosi benzininiais automobiliais, teikdami prioritetą dyzeliniams, su dujų įranga ar hibridiniams automobiliams. Be to, variklio galia vis dar išlieka svarbiu kriterijumi renkantis automobilį.
Nors susidomėjimo pasiskirstymas pagal automobilio galią nėra ryškus, vis dėlto matyti dvi pirkėjų grupės. Pirmieji labiau linkę ieškoti mažiau galingų, ekonomiškesnių automobilių. Tuo tarpu antriesiems svarbesnė lieka variklio galia“, – kalbėjo ekspertas.
Kartu jis pridūrė, jog Lietuvoje pastaruoju metu hibridinių automobilių populiarumas auga, o tam įtakos galėjo turėti ir pabrangę degalai.
„Tačiau tai vyksta nebe pirmą ir net nebe antrą ketvirtį iš eilės, todėl tiesiogiai to su degalų kainų pakilimu sieti nereikėtų. Tai lemia tiek esamas taršos mokestis, tiek kalbos apie kasmetinį. Tam taip pat įtakos turi žmonių sąmoningumas, noras gyventi ekologiškiau bei padidėjęs šių automobilių pasirinkimas. Aišku, daliai įtakos gali turėti ir noras važiuoti pigiau“, – tvirtino G. Dauparas.
