Didmiesčiai turi prastų žinių vairuotojams – brangs, o kai kur jau pabrango automobilio statymas mieste. Savivaldybių atstovai sako, kad vairuotojų įpročiai keičiasi sunkiai, daugelis neatsisako keliauti kitaip nei automobiliais, nors vietų jiems statyti visada trūksta. Plečiamos rinkliavų zonos, pamažu rengiamasi kitiems metams ir mažos taršos zonų atsiradimui.
Plečiamos rinkliavų zonos
Vilniaus savivaldybė praneša, kad nuo liepos 1 d. vairuotojai turės daugiau mokėti už automobilio statymą mieste. Kaip jau tapo įprasta, rinkliavų zonos keičia spalvas, tad kai kuriose centrinėse dalyse teks sumokėti daugiau – valandiniai įkainiai keisis kartais.
Ypač brangsta stovėjimo aikštelės netoli Baltojo tilto įkainiai – kaina kyla kone triskart.
„Dėl ko mes tas zonas keičiame, spalvas arba jas plečiame? Tai būtent dėl to, kad valdytume tų stovinčių automobilių skaičių teritorijoje, nes jei tu atvažiuoji ir turi sukti ratus, ieškoti laisvos vietos, tada atsiranda kiti žingsniai – tarša, laiko gaišatis, eismo spūstys. Pagal užimtumą žiūrime viską“, – sako Vilniaus judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius.
Apie tai, kad mokamos zonos plečiamos, kad peržiūrimas kainynas, Vilniaus transporto srautus planuojantieji praneša kasmet. Ne vairuotojų naudai. Gatvių važiuojamosios dalys siaurinamos, daugiau vietos paliekama pėstiesiems, dviratininkams. Šįmet rinkliavos auga kartais. Visa tai tam, kad keistųsi vairuotojų įpročiai ir kuo mažiau vairuotojų judėtų centrinės dalies link.
Visgi, ne vien botagas, bet ir meduolis. Vilniaus taryba nusprendė atlaisvinti vietų šalia valstybės institucijų, kur nebeliks ženklų su užrašu „rezervuota“ – atsiras galimybė stabtelėti trumpam. Bet net ir augančios kainos vilniečių nepersodina į viešąjį transportą.
„Faktas, kad automobiliai naudojami ir nėra sumažėję tiek, kad galėtume sakyti, jog laisvėja stovėjimo vietos. Jos užimtos. Tai čia viena, o kitas dalykas – įpročiai“, – aiškina J. Damidavičius.
Prieš kelerius metus Vilnius pabandė vairuotojus persodinti iš automobilių į viešąjį transportą pasiūlydamas „Statyk ir važiuok“ iniciatyvą. Pastatai automobilį aikštelėje kiek toliau nuo centro už simbolinę kainą, bet tuomet gauni bilietą viešajam transportui. Vilniaus atstovai teigia, iniciatyva pasiteisino – bet tik ten, kur aikštelės yra patogioje vietoje ir susisiekimas viešuoju transportu atrodo tinkamas. Kitur aikšteles žadama pertvarkyti ir „Statyk ir važiuok“ greičiausiai nebeliks.
Rengiamasi reikšmingam žingsniui
Keisti gyventojų įpročius bando ir Kaunas – nuo mėnesio pradžios padaugėjo vietų, kur teks susimokėti už automobilio stovėjimą, kai kur šoktelėjo ne tik kainos dabar siekiančios nuo 0,30 – 1,2 Eur. už valandą, bet ir pratęstas laikas, kada mokėti reikia.
„Pastebėjome, kad zonose, kuriose ir buvo priimti pakeitimai, yra didelis užimtumas. Kai užimtumas būna 80-90 proc., tada sprendžiame, kaip padaryti, kad tas užimtumas būtų mažesnis“, – teigia Kauno savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Vasaros sezoną pasitinkanti Klaipėda nuo mėnesio pradžios prašo vairuotojų susimokėti ten, kur įprastai nereikia – Melnragėje, Giruliuose, Smiltynėje – prie paplūdimių. Miesto centre spalvas keičia kelios zonos.
Tačiau augančios rinkliavos už stovėjimą atrodo palyginti menkniekis žinant, kad nuo kitų metų daugeliui gali nepavykti atvažiuoti į miestų centrus ar senamiesčius. Nuo kitų metų pradžios savivaldybių tarybos turėtų apsispręsti dėl mažos taršos zonų. Trumpai tariant, tose zonose taršūs automobiliai taps nepageidaujami.
„Pats senamiestis, ta teritorija jau numatyta. Dar leisime likusį laiką iki tol siūlant alternatyvas ir aiškinant žmonėms. Kad tai nebūtų naujiena, jog šiandien dar važiavau, o jau rytoj nebegalėsiu“, – komentuoja „Klaipėdos keleivinio transporto“ vadovas Andrius Samuilovas.
Savivaldos turės sutarti kaip bus užtikrinama kontrolė, kokia taršos riba bus nustatyta. Realu, kad tose zonose galės važiuoti nebent hibridiniai ar elektra varomi automobiliai.
