Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą jau yra atvykę apie 50 tūkst. ukrainiečių. Dalis iš jų mūsų šalį pasiekė automobiliais ir čia apsistoję jau beveik 3 mėnesius. Remiantis Lietuvos įstatymais, ukrainiečiai savo automobilius turėtų užregistruoti „Regitroje“ ir gauti laikinus numerius, jei čia užtrunka ilgiau kaip 90 dienų per metus. Visgi, atsižvelgiant į susiklosčiusią neeilinę situaciją, jei ukrainiečių transporto priemonės nėra laikinai registruotos, dėl to susilaukti baudų neturėtų.
Ukrainoje registruotiems automobiliams apžiūra neatliekama
Lietuvos techninės apžiūrios įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas LRT.lt aiškino, kad Lietuvos techninės apžiūros specialistai neturi teisės atlikti patikrų jokiems trečiųjų šalių (ne ES ar Ekonominės bendrijos) automobiliams.
„Vienintelė priežastis ukrainiečiams važiuoti į techninės apžiūros stotį – nebent jų savininkai norėtų gauti konsultaciją dėl mašinos būklės. Bet kol kas tokių atvejų nesame fiksavę“, – detalizavo R. Gabartas.
Pašnekovo teigimu, pačioje Ukrainoje reguliariai lankytis techninės apžiūros įmonėse privalo tik komercinis transportas.
„Privatiems asmenims tokia pareiga nepriklauso, todėl į Lietuvą atvykę ukrainiečiai neturi ir jokio oficialaus dokumento su techninės apžiūros galiojimo terminais“, – aiškino „Transekstos“ atstovas.
Taikoma laikina apsauga
Iki karo į Lietuvą atvykę ukrainiečiai, jei mūsų šalyje užtruko 90 dienų per metus, privalėjo registruoti savo transporto priemonę mūsų šalyje ir išsiimti vadinamuosius tranzitinius numerio ženklus. O tuomet atitinkamai atsirasdavo prievolė ir Lietuvoje atlikti techninę apžiūrą. Tačiau prasidėjus karui buvo nuspręsta priimti laikinus teisės aktų pakeitimus.
„Apie šiuos dalykus „Transekstos“ vadovai prieš kurį laiką kalbėjosi su Kelių policijos eismo priežiūros pareigūnais. Jie savo ruožtu sakė, kad yra priimtas sprendimas nereikšti ukrainiečiams jokių pretenzijų dėl laikinos registracijos“, – dėstė R. Gabartas.
„Regitros“ svetainėje taip pat nurodoma, kad ukrainiečiams perregistruoti savo transporto priemonių nėra būtina.
„Šiuo metu dalyvauti eisme su Ukrainoje registruotu automobiliu galite visos suteiktos laikinos apsaugos Lietuvos Respublikoje užsienio piliečiams laikotarpiu“, – nurodoma ukrainiečiams skirtoje „Regitros“ informacijoje.
Pažeidimų pasitaiko
R. Gabartas LRT.lt minėjo, kad „Transekstos“ vadovai su Kelių policija kalbėjo ir apie ukrainiečių atsakomybę už techninių reikalavimų neatitinkančių transporto priemonių dalyvavimą eisme. Anot jo, baudos nebūtų skiriamos, jei transporto priemonė neturėtų akivaizdžių trūkumų.
Savo ruožtu Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žilinskė portalui sakė, kad pasitaiko atvejų, kai keliuose sustabdomi ukrainiečių automobiliai be galiojančios techninės apžiūros ar draudimo, tačiau tokie atvejai pavieniai.
„Pažeidimų su Ukrainoje registruotomis transporto priemonėmis pasitaiko, tačiau nepastebime, kad šios šalies vairuotojai išsiskirtų iš kitų eismo dalyvių ir nepaisytų Lietuvos Respublikos teritorijoje nustatytos eismo keliuose tvarkos“, – sakė D. Žilinskė.
Vis dėlto ukrainiečiams nesilaikant Lietuvoje galiojančių Kelių eismo taisyklių, pavyzdžiui, viršijant greitį, jiems jokios išimtys nebūtų daromos.
„Policijos pareigūnai, nustatę, kad yra padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir sprendimus priima įstatymų nustatyta tvarka. Neskirstoma, kur įregistruota transporto priemonė, ar kokios šalies pilietis ją vairuoja“, – teigė pareigūnė.
Žala atlyginama visais atvejais
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas atkreipė dėmesį, kad kelyje susidūrus su Ukrainoje registruota transporto priemone, net jei ji nėra drausta, nukentėjusiajam žala bus atlyginta visais atvejais.
„Jei užsienyje registruotos transporto priemonės draudimas pasibaigęs, t. y. kaltininkas nedraustas, nukentėjęs asmuo gali kreiptis į savo arba bet kurią kitą draudimo bendrovę, vykdančią privalomojo draudimo veiklą Lietuvoje, kuri žalą administruotų Biuro vardu“, – aiškino E. Oršauskas.
Anot jo, šiuo atveju žalos administravimas vyksta įprastine tvarka: nukentėjęs asmuo informuoja draudimo bendrovę apie įvykusį eismo įvykį, užpildo formą–pranešimą, pateikia draudimo bendrovei eismo įvykio deklaraciją (jei buvo pildyta), kitus su eismo įvykiu ir patirta žala, išlaidomis susijusius dokumentus. Tuo metu draudimo bendrovės specialistai surenka reikiamus įrodymus kaltininko kaltei bei nukentėjusio asmens patirtai žalai nustatyti, paskaičiuoja žalą ir Biuro vardu išmoka išmoką.
Jei užsieniečio automobilis buvo draustas kitos šalies bendrovės, nukentėjęs vairuotojas turėtų kreiptis į užsienio kaltininko draudimo bendrovės atstovą žaloms administruoti Lietuvoje, jei toks yra paskirtas. Tais atvejais, jei užsienio kaltininko draudimo bendrovė atstovo Lietuvoje nepasiskyrė, po eismo įvykio kreiptis į savo ar bet kurią kitą draudimo bendrovę, vykdančią privalomojo draudimo veiklą Lietuvoje.
Pasak E. Oršausko, patekus į eismo įvykį su užsieniečiu, pirmiausia avarijos dalyviai turi pildyti eismo įvykio deklaraciją arba į incidento vietą kviesti policiją.
