Apie Geležinio Vilko gatvės tunelio remontą sostinėje kalbama jau bemaž penkerius metus. Nors darbai turėjo prasidėti dar pernai, kol kas progresas neįvyko. Kaip LRT.lt informavo Vilniaus miesto savivaldybė, šiuo metu rengiamas techninis projektas. O net ir kai darbai prasidės – čia didelių pokyčių neplanuojama, kadangi ekspertai nustatė, jog tunelio būklė yra gera. Susiklosčiusi situacija jau piktina ir kai kuriuos miesto tarybos narius.
Ekspertai: techninė būklė gera
Garsiau apie planus rekonstruoti tunelį Geležinio Vilko gatvėje Vilniaus valdžia prakalbo 2018-aisiais. Kiek vėliau Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) specialistams buvo pavesta atlikti ekspertizę bei įvertinti statinio būklę. Nors iš pirmo žvilgsnio tunelis atrodo matęs ir šilto, ir šalto, ekspertai visgi nustatė, kad jo būklė yra gera.
„Tunelio apžiūrą atlikę VGTU ekspertai konstatavo, kad jo techninė būklė yra gera, tačiau reikia sutvarkyti hidroizoliaciją ir atnaujinti išorinę dangą, todėl šiems darbams atlikti numatytas paprastasis remontas“, – dėstoma LRT.lt skirtame Vilniaus miesto savivaldybės atsakyme.
Teigiama, kad, siekiant racionaliai naudoti lėšas, tunelio hidroizoliacijos remonto darbai bus vykdomi kartu su Nepriklausomybės aikštės rekonstrukcija ir koordinuojant rangovų darbus. Tiesa, kada šie darbai prasidės, savivaldybė nebuvo linkusi detalizuoti.
„Šiuo metu rengiamas tunelio remonto techninis projektas. Tuo pat metu tarp skirtingų valstybės ir savivaldybės institucijų vyksta derinimas, kad darbai galėtų būti vykdomi sinchronizuotai“, – įvardijo miesto valdžios atstovai.
Atsakymų nėra
Susipažinęs su planais atlikti paprastąjį remontą, Vilniaus miesto tarybos narys Tomas Seikalis LRT.lt teigė iki šiol neišgirdęs atsakymo iš savivaldybės valdžios atstovų, kodėl nesiimama kardinalaus tunelio atnaujinimo.
„Tai labai svarbus objektas, virš jo yra ir pastatai, netgi sėdi Seimo nariai, kurie yra vieni iš įstatymo leidėjų. Bet panašu, kad šiuo atveju problema nėra matoma iš esmės. Tai, kas ruošiamasi daryti, tai yra tam tikras gaisro gesinimas, o ne noras padaryti tinkamai, kad vėl pastatas tarnautų bent 10 metų. (...) Aš manau, kad mūsų valdžios požiūris yra toks, kad, užuot padarius viską iki galo ar kažkaip etapais, norima tiesiog padažyti, paremontuoti ir viskas“, – kalbėjo T. Seikalis.
Jis teigė jau ne kartą bandęs atkreipti dėmesį, kad tunelio būklė yra išties verčianti sunerimti. O tą, anot pašnekovo, dar labiau išryškina situacija žiemos sezonu.
„Dabar taip nematyti, bet žiemą ten susidaro varvekliai, vadinasi, bėga kažkur vanduo. Akivaizdu, kad konstrukcija kažkur yra silpna. O jeigu vanduo užšąla, jis veikia ir kitas konstrukcijas, jos trupa, silpnėja ir t. t. Netgi ir pats buvau kažkada nuėjęs pažiūrėti, tai matyti armatūra išlindusi, ištrupėję viskas. Tai galbūt technologiškai ir nėra viskas labai blogai, bet vizualiai tai situacija prasta“, – portalui pasakojo Tarybos narys.
Važiuojant tuneliu – lyg ledo karalystėje
T. Seikalis įsitikinęs, kad statiniui Geležinio Vilko gatvėje remonto reikėjo jau prieš kurį laiką, o dėl uždelsto projekto atsakomybė tenka miesto vadovams.
„Čia negali būti atsakymo, kad pinigų nėra. Jų tikrai yra. Bet aš manau, kad tai yra ne vien specialistų nuspręsta. Turbūt tai yra ir tam tikras politinis sprendimas. Tai bene vienintelis toks tunelis Lietuvoje, bet nematoma reikalo jį sutvarkyti ir padaryti vertą sostinės. Žiemą juo važiuodamas pasineri kaip į ledo karalystę“, – tęsė pašnekovas.
Jis teigė pasigendantis ir valdininkų ryžto tuneliui atnaujinti panaudoti ir inovatyvių sprendimų, kurie galėtų pagerinti statinio išvaizdą bei sutvirtinti Vilniaus kaip išmaniojo miesto statusą.
„Buvo dabar paskelbtas projektas, tai panašu, kad nuspręsta padaryti drenažą kažkur, kad vanduo nebėgtų. Bet daryti kokį nors patrauklesnį dizainą, inovatyvų apšvietimą, kad statinys išsiskirtų iš miesto pilkumos, tai to nėra. Žinote, kad tai būtų susieta su išmaniuoju miestu, tai tikrai ne. Pas mus išmanusis miestas vis dar neegzistuoja“, – kalbėjo T. Seikalis.
Jau galvoja apie spūstis
Geležinio Vilko gatvė yra viena pagrindinių sostinėje – ja kasdien važiuoja tūkstančiai transporto priemonių. Jei šioje miesto arterijoje įvyksta avarija, netrunka formuotis automobilių spūstys ir aplinkinėse gatvėse. Tad akivaizdu, kad jei vyktų darbai tunelyje, eismas tuo laikotarpiu būtų taip pat sudėtingas.
Atsižvelgdama į tai, Vilniaus miesto savivaldybė jau svarsto, kaip būtų organizuojamas eismas, kad vairuotojams būtų palengvinti kylantys spūsčių iššūkiai.
„Suprantama, kad tunelio remontas pareikalautų laikinai pertvarkyti eismą sostinėje. Kol vyktų remontas, daugiau tranzitu vykstančio transporto būtų nukreipiama Vilniaus Vakariniu aplinkkeliu. Tuo metu judantieji tarp sostinės rajonų turėtų planuotis judėjimą Laisvės prospektu, važiuojantieji centrinėje sostinės dalyje būtų nukreipiami aplinkiniais maršrutais: judantieji Kauno kryptimi – A. Goštauto ir J. Jasinskio gatvėmis, judantieji Panevėžio kryptimi – Pakalnės ir J. Tumo-Vaižganto gatvėmis“, – LRT.lt detalizavo Vilniaus miesto savivaldybė.
Fiksuoti gausūs vandens pratekėjimai
Pagal Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Grinda“ pateiktus išlikusius duomenis, automobilių tunelio statyba pradėta 1980 m. ir baigta 1986 m. lapkričio mėn. 2005 m. statant „Vilniaus vartų“ kompleksą dengta požeminės pervažos dalis šiaurinėje pusėje buvo pratęsta. Todėl priimta tunelį dalyti į dvi dalis: senąją (1986 m.) ir naująją (2005 m.).
NT projektų sistemoje „CityNow“ paskelbtame Geležinio Vilko gatvės transporto tunelio paprastojo remonto projekto, kurį užsakė „Grinda“, aiškinamajame rašte nurodoma, jog statinio vertinimą 2020 m. gruodį atliko UAB „SRP projektas“. Per apžiūrą atlikti tikslinamieji matavimai, fotofiksacija ir vizualinis konstrukcijų būklės įvertinimas.
„Apžiūros metu nustatyti ir užfiksuoti sieninių plokščių tarpų nesandarumai ir skiedinio išplovimai, sieninių plokščių apsauginio sluoksnio atšokimai ir sieninių plokščių betono karbonizacijos židiniai. Kylant konstrukcija į viršų pastebėti gausūs vandens pratekėjimai ties sienų ir perdangos jungtimi – deformaciniu pjūviu.
Esant vandens pratekėjimui ant atraminės rėmo sijos, dalis atraminių guolių surūdiję, tačiau patenkinamos būklės. Prie atraminių guolių korozijos prisideda didelis automobilių išmetamųjų dujų kietųjų dalelių kiekis ant rėmo sijų horizontaliojo paviršiaus. Esant tokiai atraminės zonos konfigūracijai neįmanoma užtikrinti konstrukcinės higienos ties atraminiais guoliais“, – rašoma ekspertų išvadose.
Taip pat nurodoma, kad apžiūrint perdangos sijas pastebėta zonų, kuriose sijos pakankamai geros būklės, ir zonų, kuriose dėl hidroizoliacijos ir deformacinių pjūvių nesandarumo sijų betoniniai paviršiai pažeisti korozijos – vietomis koroduoja armatūra. Prasčiausios būklės sijos esančios po Seimo viešbučiu, Gedimino prospektu ir ties temperatūriniais deformaciniais pjūviais. Einant išilgai tunelio matyti, kad deformaciniai pjūviai, esantys senojoje tunelio dalyje, praktiškai visi, tiek vertikalūs, tiek horizontalūs, yra nesandarūs, surūdiję ir neatliekantys funkcijos.
„Vertinant tunelio būklę, dėmesį atkreipia susidėvėjusios ir nebeatliekančios arba iš dalies nebeatliekančios funkcijų tunelio inžinerinės sistemos. Atlikus apžiūrą prieita prie išvados, jog tunelį būtina remontuoti“, – dėstoma aiškinamajame rašte.
