Siekdama skaidrumo, Susisiekimo ministerija paskelbė keičianti privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (TA) tvarką. Tarp bene daugiausiai vairuotojų dėmesio sulaukusių pokyčių – draudimas apžiūros metu automobilyje palikti pinigų ar bet kokių kitų daiktų, kurie galėtų būti kontrolieriaus palaikyti kaip bandymas papirkti. Ar siūlomi pokyčiai bus efektyvūs? Net ir prie jų parengimo prisidėjusios Lietuvos techninės apžiūrios įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovai pripažįsta, jog dėl rezultatų kol kas belieka tik spėlioti.
Jokių užuominų apie kyšį
Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad techninės apžiūros tvarka keičiama siekiant didesnio skaidrumo, aiškumo, skaitmenizacijos plėtros.
„Techninė apžiūra dėl skaidrumo tiek mums, tiek paslaugos gavėjams iki šiol kelia daug klausimų, todėl įvertinę įvairius pasiūlymus ją tobuliname, kad liktų kuo mažiau galimybių korupcijai ir kartu tvarka būtų aiškesnė ir paprastesnė. Šis procesas turi vykti sklandžiai ir efektyviai – reikia atsisakyti atgyvenusių praktikų ir vengti laiką eikvojančios nereikalingos biurokratijos“, – sakė susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
Keičiant apžiūros tvarką, siūlomi keli pakeitimai, kuriuos vairuotojams yra būtina žinoti. Antraip patikra gali būti nutraukta, o už ją sumokėti pinigai – negrąžinti.
Vienas iš pakeitimų, kaip jį įvardija Susisiekimo ministerija, – korupcijos prevencijos priemonių paketas. Jame nustatyta, kad privalomajai techninei apžiūrai pateiktoje transporto priemonėje negali būti palikta pinigų ar kitų daiktų, kurie nėra susiję su transporto priemonės naudojimu ir gali būti suprantami kaip bandymas papirkti techninės apžiūros kontrolierių.
„Susisiekimo ministro pasirašytas įsakymas įpareigoja kontrolierių įspėti transporto priemonės savininką dėl tokių paliktų daiktų, o pastebėjus juos arba savininkui atsisakius patraukti pašalinius daiktus – nutraukti techninę apžiūrą ir apie tai pranešti techninės apžiūros įmonės vadovui“, – rašoma ministerijos išplatintame pranešime.
Nori supaprastinti tvarką
Susisiekimo ministerija taip pat siūlo praktiškiau išnaudoti skaitmeninimo galimybes, kad būtų galima atsisakyti reikalavimo pateikti vairuotojo pažymėjimą ar transporto priemonės registracijos dokumentą, jeigu asmuo pateikia savo galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o transporto priemonė yra registruota Lietuvoje.
Techninės apžiūros aprašas papildytas naujomis nuostatomis atsižvelgiant į Europos Komisijos priimtą reglamentą, pagal kurį techninės apžiūros įmonės nuo 2023 m. gegužės 20 d. turės privalomai rinkti naujų lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių degalų ir energijos sąnaudų duomenis.
„Kaip numato reglamentas, savininkui būtų paliekama teisė atsisakyti tokių duomenų teikimo, jeigu jis to nenori – apie tai jis turėtų raštu iš anksto, prieš atliekant techninę apžiūrą, informuoti techninės apžiūros įmonę“, – tvirtina ministerija.
Įsakymo nuostatos, kurios susijusios su korupcijos prevencija ir skaitmeninimo plėtra, įsigaliotų jau nuo šių metų birželio 1 d.
Sulaukdavo ir piktų replikų
Kaip portalui LRT.lt teigė Lietuvos techninės apžiūrios įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas, pakoreguotas Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašas, kurį patvirtino Susisiekimo ministerija, buvo parengtas asociacijai glaudžiai bendradarbiaujant su Policijos departamento Imuniteto valdybos specialistais.
„Papildytas korupcijos prevencijos priemonių paketas ir priimti pakeitimai iš tiesų gerokai aiškiau apibrėžia situaciją, kaip privalo elgtis TA stotyse dirbantys kontrolieriai ir savo transporto priemones privalomai patikrai pristatantys jų savininkai“, – aiškino jis.
Šios naujovės esmė yra susijusi su draudimu vairuotojams palikti pinigų ar kitokių daiktų, kurie galėtų būti interpretuojami kaip bandymas papirkti. Pasak „Transekstos“ vadovo Gintauto Šlėderio, lig šiol į kontrolierių pastabas dėl demonstratyviai paliktų pinigų ar po nevykusio bandymo susitarti kai kurie asmenys netgi atsakydavo įžeidimais ar piktomis replikomis.
„Dabar toks jų elgesys turės atitinkamą kainą – adekvačiai nereaguojant į teisėtus TA kontrolierių reikalavimus, patikra tuo ir bus baigta, o sumokėtas mokestis už privalomosios apžiūros atlikimą negrąžinamas. Be to, apie tokias situacijas bus pranešama techninės apžiūros įmonės vadovui, kuris, esant reikalui, apie galimos korupcijos atvejus informuos teisėsaugos pareigūnus“, – teigė G. Šlėderis.
Ar bus efektyvu – neprognozuoja
R. Gabarto teigimu, nepaisant planuojamų pokyčių, neatmetama, jog kai kurie kontrolieriai ir toliau gali neatsispirti siūlomiems kyšiams. „Transekstos“ vertinimu, tokių TA darbuotojų, kurie gali būti priskiriami „padidintos korupcijos rizikos“ grupei, yra maždaug iki 5 proc.
„Suprasdamos šiuos dalykus, visos TA įmonės skiria itin daug dėmesio korupcijos prevencijai. Jos nuolat analizuoja techninės apžiūros informacinės sistemos duomenis, atlieka kontrolinius transporto priemonių tikrinimus, atidžiau stebi tų kontrolierių darbą, kurių veiklos rezultatai, fiksuojami transporto priemonių vertinimai stipriai skiriasi nuo statistinio vidurkio“, – detalizavo pašnekovas.
R. Gabartas pridūrė, kad kiekvienais metais dėl kilusių abejonių kontrolierių kompetencija ar prarasto pasitikėjimo atleidžiama iki 10 techninės apžiūros centrų darbuotojų. „Šie skaičiai liudija, kad „Transekstos“ įdiegtas savikontrolės mechanizmas yra gana efektyvus“, – tikino jis.
Vis dėlto „Transekstos“ atstovo paklausus, ar suplanuoti techninės apžiūros tvarkos pokyčiai, prie kurių prisidėjo ir pati asociacija, bus efektyvūs ir dar labiau pagerins situaciją, R. Gabartas nebuvo linkęs prognozuoti: „Kokį efektą duos šie privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo pakeitimai, kol kas galima tik spėlioti.“
Situacija priklausys nuo įsitraukimo
Su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus programų vadovė Ingrida Kalinauskienė LRT.lt teigė, jog kalbant apie minėtų priemonių efektyvumą pirmiausia reikėtų suprasti, kuo remiantis jos buvo parinktos.
„Būtų labai įdomu suprasti, kokiais duomenimis remiantis buvo pasirinktas tokios priemonės taikymas ir kiek paplitusios tokios situacijos, kuriomis yra siekiama užtikrinti kelią. Kodėl tai yra svarbu? Kad geriau suprastume, koks gali būti šios priemonės efektyvumas, reikėtų nusistatyti, pagal kokius rodiklius ketinama matuoti, kiek yra efektyvios priemonės. Tik tada galėsime žinoti, ar pasiteisino, ar ne“, – kalbėjo I. Kalinauskienė.
Anot jos, taip pat labai reikėtų ir stipresnės Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos pozicijos šituo klausimu, kad asociacija galėtų rinkti duomenis ir aiškiai pasakyti, kaip jos narės suvaldo su kyšininkavimu susijusias rizikas kasdienėje veikloje. Kartu įvertinant, kaip laikui bėgant keičiasi situacija, ar ji gerėja ir panašiai.
„Iš principo norėtųsi daugiau duomenų, ar sprendžiamos šios problemos priežastys, ar tik pasekmės. (...) Suprantu, kad techninės apžiūros centruose kyšininkavimas dar yra paplitęs ir ieškoma būdų, kaip šią problemą spręsti. Bet kadangi tai yra kompleksinė problema, tai turėtų būti įtrauktos įvairios su tuo susijusios grupės. Nes viena yra problemos sprendimo priemonės, o visai kita – jų taikymas praktikoje. Tad lieka klausimas, kaip skirtingos grupės įsitrauks ir užtikrins, kad situacija būtų sprendžiama ir keistųsi“, – sakė „Transparency International“ atstovė.
Gauna specialią žymą
R. Gabartas LRT.lt pasakojo, kad siekdama mažinti korupciją nuo 2017-ųjų „Transeksta“ mokymų centre į kvalifikacijos kėlimo programą įtraukė STT pareigūnų dėstomą kursą. Šios tarnybos pareigūnai taip pat konsultuoja, kaip efektyviai užkardyti nusikalstamas veikas.
„Asociacijos įmonių vadovai skirtinguose Lietuvos regionuose pastebi kintančius vairuotojų įpročius: prašymų nepamatyti automobilio trūkumų mažėja, o kontrolierių fiksuojamus trūkumus žmonės nelaiko priekabiavimu ir netgi dėkoja už perspėjimus, leidžiančius išvengti nelaimių keliuose“, – teigė pašnekovas.
Anot „Transekstos“ atstovo, viena iš efektyvesnių raminamųjų priemonių siekiantiems nesąžiningai gauti teigiamą TA išvadą yra prieš kelerius metus jau realizuotas sprendimas sukurti atitinkamą įrašą informacinėje sistemoje: po kiekvieno bandymo duoti kyšį ar sulaukus užuominos apie būsimas dovanas, paslaugas bei kitas neteisėto atlygio formas, kontrolierius elektroniniame techninės apžiūros protokole sukuria atitinkamą įrašą „GK“ („galima korupcija“).
„Kitą kartą atvykus į TA centrą, šis įrašas veikia tarsi signalizacija, perspėjanti apie akistatą su nesąžiningu žmogumi, kurio automobilis galimai kelia grėsmę kitiems eismo dalyviams. Su tokiu įrašu automobilio TA kortelėje teigiamą išvadą galima gauti tik po to, kai kontrolierius padarys nuotraukas, įrodančias, kad pirminės apžiūros metu fiksuoti techniniai trūkumai yra pašalinti. Kasmet „GK“ įrašų sugeneruojama apie 1500–2000“, – pasakojo R. Gabartas.
