Jau beveik mėnesį besitęsiant Rusijos karui prieš Ukrainą ir toliau ieškoma būdų, kaip atgrasyti Vladimiro Putino vadovaujamą šalį nuo karinių veiksmų. Tarp svarstomų priemonių – dar griežtesnė ne tik politinė, bet ir ekonominė Rusijos izoliacija nuo likusio pasaulio.
Štai Lietuvos politikai pastarosiomis dienomis vis garsiau kalba apie galimą Rusijos prekybos blokadą, apribojant visus įmanomus ekonominius ryšius su minėta šalimi. Visgi ir patys valdžios atstovai supranta, kad Lietuvai visiškai nutraukti saitus su Rusija sudėtinga dėl Kaliningrado tranzito, kurį įtvirtina tarptautiniai susitarimai ES lygiu. Portalas LRT.lt apžvelgia, kokie įsipareigojimai dėl Kaliningrado srities sieja ES ir Rusiją.
Kaip atsirado Kaliningrado eksklavas?
Kaliningrado sritis Sovietų Sąjungos dalimi tapo po Antrojo pasaulinio karo, pasirašius Potsdamo sutartį. Tada Vokietijai pralaimėjus karą prieš Sovietų Sąjungą iš užimtos Rytų Prūsijos provincijos vidurio šiaurinės dalies sukurta Specialioji Kionigsbergo karinė apygarda. Ji 1946 m. rugsėjo 7 d. pervadinta į Kaliningrado (arba Karaliaučiaus) sritį ir vienašališkai įtraukta (aneksuota) į Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos sudėtį.
Žlugus Sovietų Sąjungai, Maskva nebuvo linkusi Kaliningradui suteikti autonomijos, todėl ši teritorija ir toliau išliko Rusijos dalimi, tačiau tapo eksklavu, t. y. nuo pagrindinės šalies teritorijos atskirta dalimi, kurią supa Lietuva ir Lenkija.
Tai buvo viena priežasčių, kodėl Kaliningradas iki šiol yra viena labiausiai militarizuotų Rusijos teritorijų. Negana to, įtampa dėl Kaliningrado srities dar labiau išaugo po 2004 m. įvykusios ES plėtros, kai Lietuva ir Lenkija įstojo į Bendriją.
ES ir Rusijos susitarimas
Lietuvai ir Lenkijai siekiant narystės ES, Rusija išreiškė susirūpinimą, jog Bendrijos plėtra gali turėti neigiamos įtakos tiek žmonių, tiek prekių tranzitui į Kaliningradą ir iš jo. Tokie Rusijai nuogąstavimai sulaukė Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos šalių dėmesio bei užtarimo.
Atsižvelgdama į tai, 2002 m. lapkričio 11 d. ES su Rusija pasirašė Bendrąjį pareiškimą, kuriuo įtvirtintas paprastesnis Rusijos piliečių ir prekių tranzitas į ar iš Kaliningrado srities. Šiuo atveju vizų tvarka, remiantis susitarimu, pakeista supaprastintais tranzito dokumentais, kuriuos norint gauti Rusijos piliečiams nereikia kaskart lankytis konsulate.
Bendrajame pareiškime ES taip pat įsipareigojo atlyginti visas papildomas Lietuvos išlaidas, susijusias su supaprastintu Rusijos piliečių ir prekių tranzitu per mūsų šalį į Kaliningrado sritį.
Remiantis Vyriausybės pranešimu, pagal finansinį įsipareigojimą ES pirmą kartą 2003 m. ir iki 2004 m. gegužės 1 d. (narystės ES) Kaliningrado tranzito programai finansuoti Lietuvai skyrė 41 mln. 434 tūkst. litų (apie 12 mln. eurų).
Situacija – specifinė
Keliant idėją paskelbti Rusijos blokadą, būtent ES ir Rusijos prieš du dešimtmečius pasirašytas susitarimas šiandien neleidžia to visiškai įgyvendinti. Tą dar vasario pabaigoje pripažino ir premjerė Ingrida Šimonytė ir pridūrė, kad toks klausimas nėra svarstomas.
„Kaliningrado tranzitas yra ES teisės sudėtinė dalis. Tai yra specialus ES susitarimas su Rusijos Federacija. Tikrai norėčiau, kad mes į tokius dalykus nelįstume, nes čia nėra Lietuvos sprendimas. Galime uždaryti Lietuvos oro erdvę, bet sprendimas dėl Kaliningrado tranzito yra jau ES sprendimas“, – Andriaus Tapino transliacijoje „Facebook“ sakė I. Šimonytė.
Praėjusį pirmadienį ELTA kalbinti parlamentarai pabrėžė, kad prekybos blokada reikalinga, tačiau reikia nepamiršti įsipareigojimų, turimų dėl Kaliningrado srities. Seimo narys Saulius Skvernelis tikino, kad reiktų riboti visus įmanomus ryšius su Rusija ir Baltarusija, bet nutraukti tranzitą per Lietuvą nebus paprasta dėl esamų įsipareigojimų tranzitui į Kaliningrado sritį.
„Turime tam tikrą specifiką, nepamirškime. Yra ribojimai ir su jais taip paprastai nebus. Yra Karaliaučiaus sritis, yra tranzitas per Lietuvą į Kaliningradą, dėl to tai išskirtinė situacija“, – aiškino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.
Jam pritarė ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Anot jo, Lietuva nėra Rusija ir blokuoti Kaliningrado taip, kaip Rusijos kariuomenė blokavo Mariupolį, negalima. Taip pat, pasak jo, yra tarptautinės sutartys, ES susitarimai dėl tranzito į Kaliningradą, ir tai turės būti užtikrinta.
„Mes juk nesiekiame, kad Kaliningrado žmonės mirtų badu. Tačiau ne Lietuva turi tiekti savo prekes į Kaliningradą, o Rusija, pasinaudodama tranzitu per Lietuvos teritoriją. Tokia galimybė turi būti išsaugota tol, kol ES nenusprendė kitaip. Čia sprendžia ne Lietuva, o ES“, – pabrėžė Seimo narys.
Prezidentas blokadai pritartų
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė antradienį teigė, kad prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pasisako už Rusijos ekonominį bei energetinį embargą.
„Reikėtų pasakyti pirmiausia tai, kad stabdyti turime ne vilkikus, o prekybą. Tai pagrindinis dalykas, nes vilkikai atspindi ir kitą labai svarbų visos ES įsipareigojimą, tai yra tranzitą į Kaliningrado sritį. Prezidentas sieks, kad ES šie sprendimai būtų įgyvendinti ir šiandien matome tikrai didelę pažangą“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė I. Segalovičienė.
Prezidento patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais pažymėjo, kad labai svarbu neperžengti tarptautinės teisės įsipareigojimų dėl tranzito į Kaliningrado sritį. Anot jos, stabdant prekybą su Rusija, natūraliai sustos ir vilkikų iš Rusijos judėjimas per Lietuvą.
„Patys verslai priima sprendimus dėl vartojimo prekių tam tikrų klausimų, stabdo savo verslus vienas paskui kitą. Tuo tarpu tranzitas į Kaliningrado sritį šiandien turi būti užtikrintas, nes nėra kitokio sprendimo ES. Tokį sprendimą turi priimti ES, ir Lietuva turi laikytis tarptautinių įsipareigojimų bei tvarkyti viską teisingai, pagal tarptautinę teisę“, – pabrėžė I. Segalovičienė.
