Vairuotojai gatvėse neretai skuba, todėl net ne visuomet praleidžia prie perėjos lūkuriuojančius pėsčiuosius. Visgi pėsčiojo nepraleidimas per perėją yra rimtas Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimas, galintis lemti ne tik baudą, bet ir teisės vairuoti atėmimą iki pusės metų.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas Renatas Siaurusaitis LRT.lt teigė, kad pirmiausia pėstieji, norėdami užtikrinti savo saugumą ir matomumą, turėtų laikytis nustatytų KET reikalavimų.
„Segėti atšvaitus ar kitus šviesą atspindinčius elementus, judėti pėsčiųjų takais, šaligatviais, jei jų nėra – kelkraščiais prieš automobilių judėjimo kryptį, o per gatvę ar kelią eiti tik leistinose vietose gerai įsitikinę, kad tai daryti yra saugu“, – vardijo Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas.
Pasak R. Siaurusaičio, pėstieji prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja turi vengti naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir užsiimti kita veikla, kuri atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.
„Vairuotojams ypatingo atidumo priemonių būtina imtis vietose, kur į kelią gali įžengti pėstieji – gyvenvietėse, prie pėsčiųjų perėjų, gyvenamųjų namų kiemuose ir kitur“, – sakė pašnekovas.
Anot R. Siaurusaičio, policija akcentuoja abipusę vairuotojų ir pėsčiųjų atsakomybę dėl saugaus dalyvavimo eisme ir pabrėžia, kad vairuotojai turi laikytis jiems privalomų reikalavimų pėsčiųjų atžvilgiu, o pėstieji turi vykdyti jiems nustatytas pareigas.
„Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra kliūtis (grūstis ir panašiai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę“, – komentavo Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas.
R. Siaurusaitis patikslino, jog jei pėsčiasis praėjo vairuotojo užimamą eismo juostą, galima važiuoti toliau.
„Nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 eurų. Taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių“, – pabrėžė vyriausiasis specialistas.
Atkreipė dėmesį į dažną tėvų problemą
Mokymo centro „Rigveda“ vyriausiasis instruktorius Darius Zakarauskas LRT.lt komentavo, kad stovint pirmoje eismo juostoje ir pėsčiajam nuo vidurio einant vairuotojo pusėn, pėsčiasis turi užlipti ant šaligatvio ir tik tuomet galima važiuoti toliau.
„Jeigu stovime pirmoje juostoje ir pėsčiasis eina į gatvės vidurį, esant keturioms eismo juostoms, kaip sakau, nuo mūsų bent per juostą turi pereiti, kad galėtume važiuoti. O šiaip yra taip: jeigu per vidurį yra „sala“, keturios eismo juostos, tai pėsčiasis turi užeiti ant „salos“ arba užeiti už dvigubos juostos ir tik tada galime važiuoti. Tik praėjus pro mūsų eismo juostą ir esant gretimoje juostoje, važiuoti dar negalima“, – sakė vairavimo instruktorius.
D. Zakarauskas teigė, kad minėtu atveju dar negalima važiuoti, nes pati pirmoji pavojingiausia pėsčiųjų grupė yra vaikai.
„Kokia tikimybė, kad jis, perėjęs vieną eismo juostą nuo mūsų, nepradės grįžti atgal? Tai yra didžiulė tikimybė. Tai pat didelė tikimybė yra dėl senjorų – jie gali nukristi, paslysti, užkliūti, mes pradedame važiuoti, o jie, tarkime, atgal krenta“, – teigė specialistas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į mamas, kurios per perėją važiuodamos su vežimu daro dažną klaidą.
„Pati didžiausia klaida, kad jos stumia – reikia traukti vežimą, kad pirma eitų mamytė visą laiką, o ne vežimas. Tas yra labai svarbu, nes būna, pavyzdžiui, kokia mašina antroje juostoje važiuoja, o pirmoje stovi, praleidžia, jos nemato ir pirmiau iškiša vežimą. Tai čia yra pats blogiausias dalykas, čia tokia pasaulinė praktika yra“, – kalbėjo D. Zakarauskas.
