Eismas

2021.07.17 19:41

Populiarėjančių kemperių nuomą plėtojantis verslininkas: įsitikinimas, kad tai per brangu ir „ne mums“ – klaidingas

Jurgita Čeponytė, Mindaugas Aušra, LRT RADIJO laida „Pinigų kaina“, LRT.lt2021.07.17 19:41

Kemperį Norvegijoje turi kas trečia šeima, bet ir Lietuvoje jie vis dažniau tampa atostogų pasirinkimu, teigia kemperius nuomojantis ir parduodantis Nerijus Briedis. Verslininkui akivaizdūs kemperio pliusai keliaujant, tačiau kai kas renkasi juos ir kaip investiciją – ji taip pat atsiperka, sako laidos „PIN kodas“ pašnekovas.


Kelionė lėktuvu į viešbutį, kuriame „viskas įskaičiuota“, iš anksto suplanuota ir apribota pagrindiniais turistiniais maršrutais, praranda populiarumą, o besikeičiančius dalies poilsiautojų lūkesčius patenkina kemperiai, padidėjusią jų paklausą aiškina N. Briedis, įmonės „Kemperiai 365“ vadovas.

Kemperiui vairuoti pakanka B kategorijos vairuotojo pažymėjimo, stabtelėti ilgesniam ar trumpesniam laikui su juo galima bet kurioje vietoje, kur galima paprastu automobiliu.

„Prie jūros, miške, gamintis valgyti ir gyventi taip, kaip gyvena vietiniai. Viešbučiai to pasiūlyti negali, juolab kad su kemperiu gali sustoti tokiose vietose, apie kurias viešbuty tik pasvajotum“, – LRT RADIJO laidai „PIN kodas“ sakė Nerijus.

Pasak jo, esama skaičiavimų, kad artimiausius 12 metų kemperių paklausa pasaulyje tik didės, prie to prisideda besikeičiantys keliavimo įpročiai, augantis susirūpinimas ekologija. Naują kemperį įsigyti, tiesa, sau leisti gali ne kiekvienas.

„Jis valgo maždaug 10–11 litrų degalų, tepalai tie patys, viskas tas pats, bet jo nuvertėjimas žymiai lėtesnis negu golfo. Pavyzdžiui, jeigu pažiūrėtume kemperių kainas, tai naudotų yra labai didelės – 10 metų kemperį galite nusipirkti už maždaug 40 tūkst. eurų, naują galima nusipirkti už 50 tūkst., tiesiog rinkoje jų daug nėra, o paklausa didelė“, – kalbėjo N. Briedis.

Ar verta kemperį įsigyti kaip investiciją? Pašnekovas sako, kad tai atsieis apytikriai 50–55 tūkst. eurų, o atsipirks per maždaug penkerius metus. Po jų apie 150 tūkst. kilometrų nuriedėjusį kemperį realu parduoti antrinėje rinkoje už maždaug 37 tūkst. eurų, o galbūt tiesiog pasilikti savo kelionėms.

Šiuo metu gaminami ir modernūs nedideliam prašmatnaus viešbučio kambariui prilygstantys kemperiai, tačiau jie yra brangūs ir sunkiai randa nuomininkų.

„Mes perkame tuos, kurie yra rentabilūs. Ačiū Dievui, kad išklausėme tendencijas. Kai prasidėjo pandemija, niekas nežinojo, kas bus, klausėme amerikiečių analitikų ir buvo sakoma, kad paklausa išaugs. Tuo pasitikėdami nusipirkome labai didelį skaičių kemperių ir dėl to galime pasiūlyti daug jų nuomoti ir parduoti. (...) Tai yra labai didelio kapitalo verslas – kiekvienas pasisukimas kainuoja mažiausiai 60–70 tūkst. eurų, bet taip, jūs būtumėte pelningas“, – sakė N. Briedis, kurio įmonė veiklą vykdyti pradėjo ir Ispanijoje, ir Latvijoje.

Lietuvoje atostogas kemperiais pastaruoju metu atranda daug žmonių, o norint išsinuomoti vieną jų artimiausiam vasaros savaitgaliui, tikėtina, nepavyks, sako N. Briedis. Jeigu tai Joninių savaitgalis, realu pristigti vietos ir kemperių stovyklavietėje, pavyzdžiui, pamėgtose Svencelėje ar Drevernoje, tiesa, įprastais savaitgaliais taip nenutinka.

Kemperių nuoma, kaip pasakoja Nerijus, susijusi ir su nemenka atsakomybe. Jis teigia jau pasimokęs, kad verčiau investuoti į naują, nors ir brangesnį, transportą, norint išvengti perteklinių rūpesčių.

„Tai nėra per brangu, tiesiog mes esame užsiciklinę, kad tai „ne mums“, toks truputėlį nuskriaustųjų mąstymas. Bet žmogus, kuris gali sau leisti pradinį 10 ar 15 tūkst. eurų įnašą, gali turėti kemperį. Gali palikti mums ar pats nuomoti kemperį ir jis atidirbs, realiai po 4–5 metų jis tą kemperį turės pats. Tiesiog reikia suprasti, kad tai ne tik tos gėlytės, apie kurias kalbu, bet ir tam tikri niuansai, pavyzdžiui, detalės, gedimai. Įsivaizduokite, kas nors išvažiuoja ir sugenda, o tam žmogui atostogų laikotarpis yra ypač brangus. Anksčiau dirbome su naudotais kemperiais, bet supratome, kad tai kainuoja daug nervų, daug nepasitenkinimo, todėl nusprendėme dirbti tik su naujais“, – sakė laidos pašnekovas.

Atostogų kemperiu pranašumas – gali niekuo iš anksto pernelyg nesirūpinti, paklaustas apie tokių kelionių planavimą, sako Nerijus. Tiesa, yra viena ypatybė, kuria Lietuvos keliai dažnai išsiskiria.

„Reikia saugotis vieno dalyko – žemų tiltų, Lietuvoje jų nėra. Iš tikrųjų kemperis patogus tuo, kad visiškai laisvai gali keliauti, tiesiog pasiimi maisto, vandens, nereikia galvoti. Nori sukti į dešinę – suki į dešinę, nori kairėn – suki ten. Mano pažįstami važiavo į Lenkiją, o atsidūrė Dubrovnike, mes važiavome į Ispaniją, o atsidūrėme Vakarų Sacharoje. Nori – važiuoji, nenori – ilsiesi, nėra įsipareigojimo viešbučiams, kaip nori, taip gyveni“, – sakė N. Briedis.

Įprasti kemperių nuomininkai yra šeimos su vaikais, tačiau jų gretos pildosi kitokiais atostogautojais.

„Vienas segmentas yra šeimos su vaikais, kitas – žmonės, kurie parduoda verslą ir iškeliauja ilgam, trečias segmentas – žmonės, kuriems tiesiog patinka kuprinės, kalnai, nepriklausomybė ir nereikia „viskas įskaičiuota“. Tai stiprus segmentas. Ir dar vienas, kuris dabar labai auga, yra jaunimas, kuris susiburia po keturis ir iškeliauja tiesiog padžiazuoti“, – sakė N. Briedis.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „PIN kodas“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt