Eismas

2021.07.22 21:40

Kritikuoja Paupio gyventojų sprendimą uždaryti gatvę kitiems vairuotojams: gal visi pasilikime po gatvę?

Eglė Girdenytė, LRT.lt2021.07.22 21:40

Birželio viduryje sostinės vairuotojams pranešta, kad Užupyje, Paupio gatvėje, pradedama testuoti eksperimentinė eismo valdymo platforma, kuria remdamiesi šios gatvės gyventojai ir čia įsikūrę verslininkai galėjo spręsti, koks eismo organizavimas turėtų būti taikomas gatvėje ir ar apskritai ji neturėtų būti palikta tik pėstiesiems. Turintieji balso teisę nusprendė, kad gatve galės važiuoti tik jos gyventojai ir čia dirbantieji, tačiau toks sprendimas kaipmat sulaukė kritikos.

Atskiros gatvės tik gyventojų poreikiams?

Sostinės gyventojai netruko pažerti kritikos, kad įvedus kilpinį eismą senamiestyje susisiekimas tapo sudėtingesnis, o dabar apribotas judėjimas ir Užupyje. Šioje miesto dalyje yra nemažai net tik biurų, bet ir įvairių paslaugų bei maitinimo paslaugas teikiančių įmonių, kurias miestiečiai greitai pamėgo.

„Dabar visi ten gyvenantieji nubalsuos, kad eismą reikia uždaryti, ir jį uždarys? Juk logiška, kad gyventojai, kurių judėjimas apribotas nebus, norės pasilikti gatvę tik sau, tačiau tokiu atveju Vilniaus centras ir senamiestis apskritai taps nepravažiuojami. Tai galbūt ir kituose rajonuose įves tokią tvarką, tuomet miestas apskritai taps susiskaldęs, o atskiros gatvės bus paliktos tik naudos siekiantiems gyventojams?“ – nepasitenkinimo neslėpė vilnietė Mingailė.

Skaitytoja taip pat svarstė, kokio eismo organizavimo sostinėje turėtume tikėtis po 5 ar 10 metų, mat jau dabar atrodo, kad stengiamasi apriboti judėjimą automobiliais. Vis dėlto ji pabrėžė, kad ne visi gali rinktis alternatyvas.

„Jei gyvenate Šnipiškėse ir norite nuvažiuoti į Užupį, tai viešasis transportas – tikrai puikus pasirinkimas, tačiau jei gyvenate užmiestyje ir norite važiuoti į miesto centrą, automobilis yra vienintelis pasirinkimas“, – aiškino skaitytoja.

Pokyčių priežastis – senamiesčio svarba

Audinga Andruškevičiūtė, šio projekto koordinatorė, teigė, kad toks sprendimas buvo priimtas, nes Vilniaus senamiestis yra UNESCO paveldo teritorija, tačiau dėl tankaus užstatymo ir intensyvaus naudojimo gyventojai ir miesto svečiai kasdien patiria daugybę nepatogumų, susijusių su eismo organizavimu.

„Oro tarša ir triukšmas nekuria patrauklių sąlygų naudotis senamiesčio gatvėmis be automobilio. Laisvos ir neužstatytos erdvės miesto centre nėra daug, dažnai ji nėra racionaliai išnaudojama. Taip pat senamiesčio bendruomenė turi labai mažai įtakos sprendžiant, kaip turėtų atrodyti jų gyvenamoji ar darbo aplinka. Vietos trūkumas, veiklos intensyvumas ir senamiesčio svarba pastūmėjo mus permąstyti, kaip efektyviau organizuoti senamiesčio erdves, kaip įtraukti šių erdvių naudotojus – vietos bendruomenes – į jų planavimą ir organizavimą“, – aiškino A. Andruškevičiūtė.

Pašnekovė pasakojo, kad Užupio bendruomenė internetinėje platformoje diskutavo, siūlė įvairių idėjų ir savo balsais išrinko vieno gyventojo pasiūlytą idėją apriboti tranzitinį eismą Paupio gatvės pradžioje iki tilto per Vilnią. Tiesa, Paupio gatvės gyventojams ir verslo atstovams eismas ir toliau leidžiamas, taip pat jiems palikta galimybė įvesti atvykstančių svečių automobilių numerius į platformą ir taip suteikti leidimą įvažiuoti į Paupio gatvę.

„Šiuo metu galioja sprendimas, leidžiantis į teritoriją įvažiuoti gyventojams, verslo atstovams ir jų svečiams, tačiau apribojantis tranzitinį eismą. Automobiliui privažiavus prie išmaniojo eismą ribojančio ženklo, yra nuskaitomas valstybinis numeris. Jei numeris atpažįstamas, automobilis pasveikinamas (švieslentėje rodomas pasisveikinimas, – aut. past.), kitu atveju raginama apsisukti. Šioje platformoje buvo diskutuota dėl galimybės eismą uždaryti visiems automobiliams, tačiau toks pasiūlymas palaikymo nesulaukė. Uždraudus eismą visiems automobiliams, gyventojai nustatytu laikotarpiu negalėtų įvažiuoti į savo kiemus, tad greičiausiai toks sprendimas galėtų būti taikomas tik kelias valandas, tam tikromis progomis, pavyzdžiui, organizuojant gatvėje kaimynų šventę ar kokį kitą renginį, bendruomenei dėl to iš anksto sutarus“, – sakė A. Andruškevičiūtė.

Sulaukė palaikymo

Projekto koordinatorė teigė, kad pradėję testuoti šį projektą kūrėjai sulaukė didelio Užupio bendruomenės ir kitų miestiečių palaikymo, taip pat kitų bendruomenių susidomėjimo.

„Sulaukėme pozityvios bendruomenės narių reakcijos. Jie džiaugiasi eismo pokyčiais. Iš diskusijos platformoje pamatėme, kad Paupio gatvėje pokyčiai buvo reikalingi – dideli tranzitinio eismo srautai ir vairuotojai, nepaisantys greičio ribojimų, gyvenamojoje zonoje kėlė nepatogumų vietos bendruomenei. Dabar gauname komentarų, kad gyventojai pagaliau gali išsimiegoti naktį palikę atvirus langus, o kitų gatvių bendruomenės pradeda domėtis galimybe taip pat išbandyti platformą KIWI. Apriboję eismą pastebėjome, kad žmonės drąsiau eina ne tik siaurais šaligatviais, bet ir Paupio gatve“, – aiškino pašnekovė.

Planuojama idėją plėsti

LRT.lt paklausta, ar planuojama tokią eismo organizavimo tvarką taikyti ir kitose sostinės vietose, A. Andruškevičiūtė aiškino, kad šią platformą planuojama diegti netranzitinėse D kategorijos gatvėse, kurios neturi esminės įtakos bendram automobilių eismui mieste.

„Tikimės, kad ateityje ne tik daugės prie platformos KIWI prisijungiančių gatvių, kvartalų ar kiemų, bet ir plėsis sprendžiamų problemų ratas, kad tai neapsiribos gatvių atvėrimo ar užvėrimo automobiliams klausimais ir padės spręsti ir kitus bendruomenei aktualius klausimus“, – sakė projekto koordinatorė.

Ji taip pat informavo, kad pagrindinis kuriamos platformos tikslas yra mažinti taršos ir triukšmo keliamą neigiamą poveikį miestuose ir įgalinti bendruomenes valdyti savo erdvę – gatvę, kvartalą ar bendrą kiemą.

„Tikimės, kad platforma padės kurti darnią, saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką, pritaikytą prie bendruomenės poreikių ir atitinkančią darnių miestų bei bendruomenių tikslus“, – mintimis dalijosi pašnekovė.

Tikslas – darnus judėjimas mieste

Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė teigė, kad organizuojant eismą vadovaujamasi Darnaus judumo planu, kuriuo siekiama, jog per artimiausią dešimtmetį po trečdalį kelionių mieste sudarytų kelionės viešuoju transportu, automobiliu ir pėsčiomis, apie 8 proc. – dviračiais, o likusios – kitaip. Ji pabrėžė, kad naujausias multimodalinių kelionių tyrimas sostinėje parodė, kad apie pusę kelionių sudarė kelionės automobiliu.

„Darnaus judumo skatinimas įgyvendinamas skirtingomis priemonėmis – siūlant realius sprendimus ir taip pamažu kuriant sąlygas vilniečiams po miestą judėti patogiai ir įvairiai. Pavyzdžiui, iki 2030 metų numatyta, kad ne mažiau nei 55 proc. visų transporto priemonių sudarys elektra, o dar 45 proc. – alternatyviais degalais varomos. Stipriai plėsis A juostų tinklas, keleiviams bus pasiūlyta lanksčių atsiskaitymo būdų, kad kelionės viešuoju transportu būtų greitesnės ir patogesnės.

Siekiame iki 2023 metų turėti vientisą pagrindinių dviračių takų tinklą, todėl mieste atsiranda vis daugiau naujų ir kokybiškų dviračių, pėsčiųjų takų. Vilniuje toliau didinamas prioritetas pėstiesiems. Pakeitimų esmė yra atitinkamai programuoti šviesoforų reguliavimą ir taip mažinti pėsčiųjų laukimo trukmę. Taip pat numatyta plėtoti dalijimosi paslaugas, plėsti elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą“, – aiškino M. Bielinytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.