Bendro Danijos ir Norvegijos projekto, skirto pastatyti didžiausią ir galingiausią vandeniliu varomą keltą pasaulyje, iniciatoriai pateikė paraišką ES finansavimui gauti. Planuojama, kad kelto linija Kopenhagą ir Oslą sujungs iki 2027 m., rašo EURACTIV.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EurActiv“ originalus kūrinys.
Kelios laivybos ir energetikos įmonės kartu bandys pastatyti 1800 keleivių talpinantį keltą, kuris kursuos tarp dviejų Skandinavijos šalių sostinių. Laivas, kurį planuojama pavadinti „Europa Seaways“, bus varomas visiškai netaršiais vandenilio kuro elementais.
Vandenilis bus gaminamas Danijoje, naudojant jūroje esančių vėjo jėgainių gaminamą energiją – tai reiškia, kad keltas bus varomas „žaliuoju“, o ne „pilkuoju“ ar „mėlynuoju“ vandeniliu, kurio gamybos procese naudojamas iškastinis kuras.
Remiantis pirminiais projekto skaičiavimais, keltas padės sumažinti CO2 emisijas net 64 tūkst. tonų per metus – tokį skaičių būtų galima pasiekti, išėmus iš eksploatacijos daugiau kaip 13 tūkst. keleivinių automobilių.
„Europa Seaways“, kurio kelionė iš Danijos į Norvegiją ir atgal truks apie 48 val., bus galima plukdyti taip pat ir 380 lengvųjų automobilių arba 120 sunkvežimių. Tokią kelto galią užtikrins 23 megavatų (mW) kuro elementas – galingiausias iš visų šiuo metu egzistuojančių.
„Didžiausios šiuo metu naudojamos kuro elementų sistemos pagamina tik 1-5 mW, todėl tokio didelio galingumo kelto kuro elemento sukūrimas yra nepaprastai sudėtinga užduotis, – sako laivą eksploatuosiančios keltų įmonės DFDS generalinis direktorius Torbenas Carlsenas. – Mums pasiseks tik bendradarbiaujant su įmonėmis, kurios kartu gali pasiūlyti neprilygstamą kompetenciją naujoviškų laivų projektavimo, statybos, finansavimo ir eksploatavimo srityse.“
DFDS savo pranešime teigia, kad tai yra pirmasis tokio masto projektas pasaulyje, todėl norint, kad laivas būtų nuleistas į vandenį, prireiks finansinės paramos. Projekto iniciatoriai dėl finansinės paramos kreipėsi į 10 mlrd. eurų vertės Inovacijų fondą.
Šis su „itin novatoriškomis technologijomis ir dideliais, pažangiausiais savo srityje projektais“ dirbantis fondas finansuojamas iš lėšų, surinktų pagal Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, o pirmieji pasiūlymai dalyvauti projekto viešuosiuose pirkimuose pasirodė lapkritį.
Remiantis Europos Komisijos tvaraus ir išmanaus judumo strategijos projektu, kuris turi būti paskelbtas trečiadienį (gruodžio 9 d.), ES vykdomoji valdžia siekia iki 2035 m. įvesti į eksploataciją visiškai netaršius laivus.
Atsižvelgiant į tai, kad DFDS siekia pradėti teikti paslaugas 2027 m., „Europa Seaways“ galėtų beveik dešimtmečiu aplenkti iškeltą tikslą ir pateikti kitoms įmonėms vertingų duomenų.
Keltai laikomi perėjimo prie netaršių laivų pradiniu etapu, po kurio, jei viskas vyks sėkmingai, ateis eilė ir didiesiems konteineriniams laivams; panašiai kaip ir autobusai, kuriems pirmiausia buvo pritaikyti elektriniai ir vandenilio kuro elementai, o tada visų akys nukrypo į sunkvežimius.
„Siekiant Tarptautinės jūrų organizacijos ambicijų 2050 m., šiam pramonės sektoriui teks atsisakyti anglies kuro – kelias bus sudėtingas ne tik technologijų, bet ir infrastruktūros požiūriu“, – sako projekte dalyvaujančiai krovinių gabenimo paslaugų įmonei „Lloyd's Register“ atstovaujantis Charlesas Haskellas.
Danijos elektros įmonei „Ørsted“ taip pat numatytas svarbus vaidmuo, nes ji ketina tapti ekologiško vandenilio kuro tiekėja. Ji jau paskelbė apie planus statyti naujus įrenginius, skirtus ekologiškam kurui sunkiajam transportui, lėktuvams ir laivams tiekti.
„Jei reguliavimo institucijos nori sukurti tinkamą sistemą, kad būtų užtikrinta tvaraus kuro paklausa ir pasiūla, Danijos įmonės pasiruošusios investuoti į didelio masto „Power-to-X“ projektus“, – sako „Ørsted“ viceprezidentas Andersas Nordstrømas.
Švarų judumą propaguojanti NVO „Transport & Environment“ pirmadienį (gruodžio 7 d.) paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad vandenilis bus „švaistomas“ kelių transportui, nors turėtų būti skirtas aviacijai ir laivybai.
„Mūsų tyrimas rodo, kad vien aviacijos ir laivybos sektorius sukurtų didelę naują „žaliojo“ vandenilio rinką, padėtų išplėtoti technologijas ir atverti kelią netaršiam krovinių gabenimui, – sako „T&E“ atstovas Geertas De Cockas. – Tai, ką pasirinksime šiandien, gali turėti didelės įtakos energijos poreikiui ateityje. Pavyzdžiui, norint, kad bent nedidelė dalis transporto priemonių vietoje kuro naudotų elektros energiją, tektų vėjo jėgainėmis apstatyti visą Daniją. Tai būtų visiška nesąmonė.“
