Eismas

2020.10.02 12:59

Automobilių pardavėjų žabangos: ką daryti įsigijus mašiną su paslėptais defektais ir kada kreiptis pagalbos

Artūras Matusas, LRT RADIJO laida „Radijo byla", LRT.lt2020.10.02 12:59

Variklio, pavarų dėžės ar elektroninių sistemų defektai, suklastota rida – tai dažniausios problemos, su kuriomis susiduria naudotą automobilį įsigiję vairuotojai. Norint nelikti prie suskilusios geldos, verta įsidėmėti terminus ir aplinkybes, kuriomis galima kreiptis siekiant kompensacijos.


Sąžiningi pardavėjai, vertinantys savo gerą vardą ir klientų ištikimybę, pirkimo-pardavimo sutartyje pamini visus automobilio defektus, tačiau ir tai daryti vengiančių netrūksta, sako bendrovės „Autopretenzija“ pardavimų vadovas Ramūnas Mackevičius.

Žinoma, gali būti ir taip, kad apie kai kuriuos defektus nežino ir pardavėjas, sako LRT RADIJO laidos „Radijo byla“ pašnekovas, tačiau geranoriškumas padeda problemas išspręsti sklandžiau.

„Sąžiningas pardavėjas, gavęs pranešimą iš pirkėjo, kad sugedo jo transporto priemonė, pirmu dalyku ką turi padaryti, tai sudalyvauti automobilio apžiūroje. Kitaip tariant, būti iniciatyvus, su pirkėju bendrauti ir bendradarbiauti. Tada tikrai tie klausimai išsisprendžia. Gal tas defektas, kuris atrodo baisiai, nuvažiavus į remonto dirbtuves paaiškės, kainuoja tik 10-20 eurų“, – sakė R. Mackevičius.

Visgi nepavykus ginčo išspręsti betarpiškai ir taikiai, pirkėjui svarbu prisiminti apie du terminus.

„Bendrasis terminas yra 24 mėnesiai – paaiškėjus paslėptam defektui, pirkėjas turi teisę kreiptis į pardavėją ir prašyti kompensacijos. Tačiau yra dar vienas svarbus terminas, tai yra 6 mėnesiai nuo defekto paaiškėjimo, per kurį žmogus gali kreiptis į teismą, jeigu jam nepavyksta taikiai susitarti su pardavėju“, – aiškino specialistas.

Tiesa, kai kuriais atvejais, nesant objektyvios galimybės defektą pastebėti anksčiau, net ir pasibaigę terminai gali būti atstatyti.

„Turime daug atvejų, kai paaiškėja net ir po dviejų metų termino, kad anksčiau buvo suveikusios saugos sistemos – pagalvės šovusios ar saugos diržai, tada kreipiamasi į teismą dėl terminų atstatymo arba pratęsimo“, – sakė R. Mackevičius.

Taip yra todėl, kad kai kuriuos gedimus pastebėti sunkiau. „Variklio resursais naudojantis, jis tiesiog dyla. (...) Kai žmogus įdiegia kokią nors papildomą saugos sistemą ar užsišviečia kokia nors lemputė ar indikatorius, normalu, kad servise ardo tam tikras detales ir tada pamato, kad saugos sistemos yra išluptos arba apgautos“, – sakė „Radijo bylos“ pašnekovas.

Suklastota rida, kuomet nurodomas mažesnis automobilio kilometražas negu buvo įveiktas iš tikrųjų, tebėra dažna gudrybė, tačiau R. Mackevičius džiaugiasi, kad į tokius atvejus vis griežčiau reaguoja ir kaltininkus baudžia policija.

Jis primena, kad nepriklausomi ekspertai gali iš naujo įvertinti automobilio vertę, kuri, esant suklastotai ridai, sumažėja. „Jeigu gerai pamenu, 100 tūkst. ridos kilometrų sumažina automobilio vertę 12 proc.“, – sakė R. Mackevičius.

Išaiškinti kai kuriuos nuslėptus defektus gali ne tik automobilių servisas, sako „Autopretenzija“ atstovas.

„Gali nustatyti tiek autoservisas, galime nustatyti pagal turimas duomenų bazes iš užsienio šalių registrų – turime ir tokias. Įvairių kanalų yra per kuriuos galima išsiaiškinti, autoservisas nėra vienintelis“, – kalbėjo laidos dalyvis.

Dėl apgaulės perkant automobilį galima kreiptis ir į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, tačiau tai daroma palyginti nedažnai. Tarnybos Vartojimo prekių skyriaus vedėja Rasa Pupienienė sako, kad per pirmąjį šių metų pusmetį buvo išspręsta tik per 30 ginčų, kai kreiptasi dėl autotransporto ar jo detalių įsigijimo.

Pašnekovė pabrėžia, kad „automobilis, jeigu įvyksta sandoris, suderėtos sąlygos ir sumokėti pinigai, yra negrąžintina prekė“, o reiškiant skundą būtinas konkretus ir dokumentuotas jo pagrindimas.

„Jeigu vartotojas turi reikalavimą įsigyto automobilio atžvilgiu, jis pirmiausia turi raštu jį išdėstyti pardavėjui, laukti atsakymo. (...) Jeigu nuomonės nesutapo, tada kreipiasi į VTAT, pridėti visus turimus dokumentus reikalavimui pagrįsti, labai aiškiai žinoti, ko reikalauja“, – sakė R. Pupienienė.

„Bendras principas – kas ką teigia, tas ir turi tą įrodyti. Įrodymus rinkti turi ta šalis, kuri pateikia reikalavimus“, – priduria pašnekovė.

Kokie dokumentai aktualūs, priklauso nuo kiekvieno individualaus atvejo, o kreipimosi formos pavyzdį galima rasti VTAT puslapyje.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Radijo byla“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt