Eismas

2019.09.13 05:30

Neįkandama draudikų logika: kriterijai, pagal ką nustatoma draudimo kaina, – tikra mistika

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2019.09.13 05:30

Kiekvienas Lietuvos vairuotojas puikiai žino, kad jo valdoma transporto priemonė privalo būti apdrausta civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau kai ateina metas drausti automobilį, vairuotojai neretai nustemba – nors yra pavyzdingi eismo dalyviai, draudimo įmoka jiems pabrangsta. Kas kaltas, kad net ir puikūs vairuotojai turi mokėti vis daugiau?

Kriterijus įmonės nustato pačios

Drausdami savo transporto priemones, vairuotojai dažniausiai sulaukia tik galutinio draudimo įmonės pasiūlymo, o apie tai, kokiais kriterijais vadovaujantis kaina buvo nustatyta, vairuotojas taip ir nesužino. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas tikina, kad konkrečių kriterijų nėra ir būti negali.

„Šiuo metu jokių kriterijų, kurie būtų nustatyti ir kuriais turėtų vadovautis draudimo įmonės, nėra ir negali būti. Tai nereiškia, kad neegzistuoja kažkokie loginiai ryšiai, bet konkrečių kriterijų nėra. Tiesą sakant, net jei norėtume, kriterijų nebūtų galima nustatyti, nes Europos valstybėse negalima reguliuoti kainų“, – LRT.lt sako A. Križinauskas.

Kad draudimo įmonės pačios dėlioja kriterijus, pagal kuriuos skaičiuojama draudimo suma, tikina ir draudimo įmonės „ERGO Lietuvoje“ verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius.

„Nustatydama rizikas, kiekviena draudimo įmonė pateiktą informaciją vertina pagal turimą patirtį. Dažniausiai naudojami automobilių draudimo rizikos vertinimo kriterijai yra variklio darbinis tūris, galingumas, automobilio masė, tai yra bendras svoris, taip pat transporto priemonės tipas, ar tai priekaba, krovininis, lengvasis automobilis ir pan.“, – pasakoja R. Pocius.

Ar patyrę vairuotojai moka mažiau, o pradedantieji – brangiau?

Kai kurie vairuotojai nustemba, kad, būdami pavyzdingi eismo dalyviai, kartais sulaukia labai skirtingų draudimo įmonių pasiūlymų. A. Križinauskas mano, kad tai priklauso nuo draudimo įmonės požiūrio į tokį vairuotoją.

„Viską lemia draudimo rizikos ir kiekviena bendrovė jas vertina vadovaudamasi savo metodika. Pavyzdžiui, gali būti taip, kad jei vairuotojas važinėjo 15 metų ir nepadarė nė vieno eismo įvykio, viena draudimo bendrovė gali sakyti, kad toks vairuotojas yra rizikingas, nes tikėtina, kad artimiausiu metu jis paklius į avariją, nes nėra tikimybės, kad per visą gyvenimą jis nepaklius į avariją.

Tačiau kita draudimo įmonė tokį vairuotoją gali premijuoti kaip labai gerą klientą ir jam kainą sumažinti. Kitaip sakant, viskas priklauso nuo draudimo įmonės, kaip ji traktuoja riziką. Šiuo atveju rizika yra ne tai, kas buvo praeityje, bet prognozė to, kas bus ateityje“, – svarsto A. Križinauskas.

Kad vairuotojo patirtis tikrai yra vienas iš faktorių, kurie lemia draudimo kainą, pritaria ir R. Pocius. Tačiau jis įvardija ir kelis kitus faktorius, kurie vertinami skaičiuojant draudimo įmoką.

„Vairavimo patirtis yra labai svarbus rizikos vertinimo faktorius, o taip pat svarbu, kur automobilis dažniausiai eksploatuojamas – didmiestyje ar mažame mieste. Intensyvesnio eismo regionuose draudimo įmoka yra didesnė, mažesniuose – mažesnė.

Svarbu ir tai, kokiai veiklai naudojama transporto priemonė. Tokios veiklos, kaip taksi ar pavėžėjimo paslaugas atliekantys automobiliai, greito reagavimo įmonių automobiliai ir pan. yra laikomi didesnės rizikos“, – LRT.lt paaiškina R. Pocius.

Vairuotojų amžių ir patirtį, kaip vieną iš esminių draudimo įmokos dedamųjų dalių, įvardija ir draudimo bendrovės „If“ vyresnysis transporto priemonių draudimo rizikos vertintojas Viktoras Ivanovas.

„Kiekvienas vairuotojas nuo pat pirmos dienos, kai gavo vairuotojo pažymėjimą ir savo vardu registravo transporto priemonę, kaupia savo drausmingo ar nedrausmingo vairavimo istoriją. Nuo automobilio savininko-valdytojo amžiaus ir sukauptos vairavimo istorijos priklauso ir draudimo įmoka.

Tai yra patys svarbiausi kriterijai, nulemiantys didžiąją dalį įmokos. Tikriausiai suprantama yra ir tai, jog ką tik įgiję teisę vairuoti jauni asmenys mokės už draudimą daugiau, kadangi, remiantis statistiniais duomenimis, jie eismo įvykius sukelia dažniau nei brandūs patyrę vairuotojai“, – teigia V. Ivanovas.

Visgi net ir tiems vairuotojams, kurie padaro daug eismo įvykių arba jų padaroma žala ypač didelė, draudimo įmoka negali didėti drastiškai.

„Jei per pastaruosius penkerius ar septynerius metus vairuotojas padarė kelis eismo įvykius, tai yra esminis dalykas ir tai reiškia, kad eismo įvykių istorija yra vairuotojo našta. Jei pastarąjį laikotarpį vairuotojas padarė kažkokį skaičių avarijų, tai tikimybė, kad per ateinančius metus jis nepadarys eismo įvykio – minimali.

Todėl tokiam vairuotojui draudimas kainuos brangiau. Tačiau įsivaizduokime, kad vairuotojui draudimas kainuoja 100 eurų per metus, bet dėl dažno patekimo į eismo įvykius jam įmoka padidėja 50 eurų, – tai tikrai neatperka tūkstančiais skaičiuojamų žalų, kurias jis padaro. Draudikas negali neįvertinti rizikos, tačiau negali draudimo įmokos pakelti ir iki 10 tūkst. eurų“, – dėmesį atkreipia A. Križinauskas.

Kodėl draudimas brangsta?

Nors draudimo kainą įmonės nustato pagal atskirus savo nustatytus kriterijus, pagrindinė įmokų didėjimo priežastis – eismo įvykių skaičius ir juose patiriamos žalos dydis.

„Paprastai sakant, civilinės atsakomybės draudimo kainos liūto dalį sudaro eismo įvykių metu susidariusi žala. Grubiai skaičiuojant, Lietuvoje yra 1,8 mln. transporto priemonių, kurios yra draudžiamos, o eismo įvykių kasmet įvyksta apie 100 tūkst.

Tie, kurie draudžiasi, jie padengia visų eismo įvykiuose nukentėjusių vairuotojų patirtą žalą. Todėl visiškai nesvarbu, kad yra labai tvarkingai ir pavyzdingai važiuojančių vairuotojų, bet, iš esmės, eismo įvykių žalą padengia visi, kurie draudžia savo transporto priemones. Tai ir yra esminis dalykas“, – paaiškina A. Križinauskas.

Tai reiškia, kad jei įvyksta vis daugiau eismo įvykių, o bendra jų žala taip pat didėja, natūraliai didėja ir draudimo kaina. A. Križinauskas pastebi, jog buvo atvejų, kai draudimo kaina mažėjo būtent dėl to, kad Lietuvos keliuose įvyko mažiau eismo įvykių ir vairuotojai patyrė mažesnio dydžio žalą.

Tačiau pavyzdingi vairuotojai, apdrausdami savo transporto priemones, padengia ne tik kitų tvarkingų, bet ir nepareigingų vairuotojų padaromus nuostolius.

„Jei eismo įvykį padarė vairuotojas, kuris neturi civilinės atsakomybės draudimo ir, pavyzdžiui, padaro eismo įvykį, kurio žala 1 mln. eurų, kaip manote, kas padengia nuostolius? Juos padengia Draudikų biuras. Tokią tvarką nustato Europos Sąjunga.

Tai reiškia, kad Draudikų biuras surenka pinigus iš draudimo bendrovių, o tie pinigai neiškrenta iš dangaus, jie atkeliauja iš tų 1,8 mln. apdraustų transporto priemonių savininkų. Todėl mes visi, kurie draudžiamės, apmokame ir neapsidraudusiųjų padarytą žalą.

Žinoma, mes turime 100 proc. teisę į regresą, tai yra išsiieškoti patirtą žalą iš kaltininko. Bet reikia suprasti, kad jei žala keli milijonai, kiek galima išieškoti, pavyzdžiui, iš bedarbio? Todėl yra taip, kad tie, kurie draudžia savo transporto priemones, padengia ir tokių eismo įvykių žalą“, – LRT.lt pavyzdį pateikia A. Križinauskas.

Įmokos padidėjimui įtaką daro ne tik bendra vairuotojų patiriama žala, bet ir ekonominiai faktoriai.

„Draudimo įmokos sudedamoji dalis yra ir bendri rinkos faktoriai, tokie kaip remonto dirbtuvių įkainiai, detalių kainos, bendras ekonominio lygio augimas, infliacija. Pavyzdžiui, brangstant automobilių detalėms, didėjant draudimo išmokoms, gali didėti ir draudimo įmokos“, – dėmesį atkreipia R. Pocius.

Brangstančias remonto paslaugas bei technologijas kaip vieną iš priežasčių, kodėl didėja automobilių draudimo kainos, įvardija ir V. Ivanovas.

„Pastaraisiais metais Lietuvoje dėl išaugusių transporto priemonių srautų eismo įvykių dažnis didėja, ypač didesniuose miestuose. Šiais technologinių šuolių laikais tobulėja ir pats automobilis, o kartu su tobulėjančiomis technologijomis nuolat auga ir automobilių remonto kaštai“, – LRT.lt akcentuoja V. Ivanovas.

Kad tai tikrai daro įtaką draudimo kainai, sutinka ir A. Križinauskas.

„Net jei išliktų stabilus avarijų skaičius, reikia suprasti, kad didėja remonto kainos. Pavyzdžiui, jei prieš dvejus metus sutvarkyti automobilio bamperį kainavo 100 eurų, tai šiandien toks pats remontas kainuoja 120 eurų. Tai taip pat daro nemažą įtaką draudimo kainai“, – priduria A. Križinauskas.

Galiausiai jis pabrėžia, kad civilinės atsakomybės draudimo esmė yra visų vairuotojų ramybė.

„Jei kiekvienas vairuotojas apmokėtų eismo įvykio žalą, tuomet paties draudimo apskritai nereikėtų. Tačiau civilinės atsakomybės draudimo esmė ir yra tai, kad kiekvienas vairuotojas padengia kitų vairuotojų padaromą žalą.

Juk mes nežinome, ar šiandien po pietų mes nepadarysime eismo įvykio, bet jei taip nutiktų, galime būti ramūs, kad žalą kompensuos draudimas, tai yra visi vairuotojai, kurie yra apsidraudę, tarp jų ir mes patys“, – pastebi A. Križinauskas.