Kiekvienas kūrinys talpina nesuskaičiuojamą galybę interpretacijų ir kiekvienam žiūrovui skleidžiasi savaip. Tą patvirtina į tą patį kūrinį – Rimvido Jankausko-Kampo (1957–1993) paveikslą „Be pavadinimo (Samurajus)” (1993) – skirtingai pažvelgę rubrikos dalyviai. P. Ambrazevičius atkreipia dėmesį į stiprius ir piktus potėpius, M. Stonkus pastebi, kad raudonas koloritas atrodo provokuojantis, o B. Tiškevič jame įžvelgia prieštaringus jausmus, vienu metu keliaujančius žmogaus vidumi. Ekspresyvios gestinės tapybos meistras Kampas savo kūryboje jungė išties intensyvų emocinį krūvį, spalvinę jėgą ir vidinių išgyvenimų vaizdinius. Parodoje „Amžinai laikina“ pristatomas kūrinys puikiai iliustruoja šiuos Kampo kūrybos bruožus – kuria jausminę įtampą, vaizduoja ne tiesioginį naratyvą, o emocinę būseną, ir atsiveria skirtingiems lankytojų žvilgsniams.